Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, bausmę atliekamą pataisos namuose.

G. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu bei Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtų ir neatliktų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. ir G. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą ir šiai veikai vadovavo, o būtent: 2014 m. laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 23 d., mobilaus ryšio telefoninių pokalbių metu bei rašant SMS žinutes, veikiant bendrai dėl narkotinių medžiagų atgabenimo į Marijampolės pataisos namus, kaltinamasis A. P. nurodė įrodymų tyrimo metu nenustatytam vykdytojui narkotines medžiagas – 4,5759 g heroino miltelių, kuriuose yra 1,7013 g gryno heroino, perduoti G. P., kuriai kaltinamieji A. P. ir G. P. telefoninių pokalbių metu bei rašant SMS davė nurodymus supakuoti ir paslėpti šią narkotinę medžiagą į sportinius batus ir išsiųsti į Marijampolės pataisos namus ir kuri, vykdydama A. P. ir G. P. telefoninių pokalbių metu ir rašant SMS žinutes duodamus nurodymus, narkotinę medžiagą heroiną supakavo ir paslėpė sportiniuose bateliuose, kuriuos atgabeno kaip siuntinį į Kauno miesto pašto skyrių bei 2014 m. birželio 23 d. išsiuntė siuntiniu į Marijampolės pataisos namus, esančius adresu Sporto g. 7, Marijampolė, nuteistojo V. F. vardu, turint tikslą narkotines medžiagas –1,7013 g. gryno heroino, perduoti A. P. ir G. P., tačiau 2014 m. birželio 26 d., apie 14 val. 20 min. siuntinio patikrinimo metu minėtas medžiagas rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnas.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog jis ir jo brolis savo kaltę pripažino bei prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokį A. P. prašymą palaikė ir jo gynėjas advokatas, tačiau sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas ir bausmė nebuvo mažinama, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu. Apeliantas nurodo, jog narkotines medžiagas ruošėsi vartoti pats ir platinti jų neketino, tačiau teismas skyrė griežtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, jog paskirta bausmė yra per griežta. Byloje pagrindiniai narkotinių medžiagų tiekėjai nėra nustatyti, o apeliantas yra tik vartotojas. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Pirmos instancijos teisme prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą dėl ko jam turėtų būti taikomas BK 64¹ straipsnis ir sumažinta paskirta bausmė. Taip pat nurodo, jog byla buvo vilkinama dėl nežinomų priežasčių. G. P. taip pat akcentuoja, jog šiuo metu jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes bausmės atlikimo metu padarė nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras Vytautas Turauskis prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų gynėjos advokatės Marytė Vietaitė ir Alvyda Rima Medišauskienė nuteistųjų apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti.Nuteistųjų A. P. ir G. P. apeliaciniai skundai atmetami.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistųjų kaltė. Keliami tik veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės individualizavimo klausimai.Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde teigiama, jog narkotines medžiagas jis ruošėsi vartoti pats ir platinti jų neketino. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė Marytė Vietaitė taip pat prašė nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog padaryta veika atitinka ne BK 260 straipsnio 1 dalyje, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi narkotinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o asmeniniam naudojimui. Vertinant veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnį pagrįstumą, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos suformuota teismų praktika, kur išaiškinta, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir bendrininkaujant. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-173/2014).Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji A. P. ir G. P. atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir aktyviai vadovavo narkotinių medžiagų atgabenimui į Marijampolės pataisos namus. A. P., būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, suderino, kad bylos tyrimo metu nenustatytas asmuo perduotų narkotines medžiagas (4,5759 g heroino miltelių, kuriuose yra 1,7013 g gryno heroino) G. P.. Tuomet A. P. ir G. P. G. P. davė nurodymus supakuoti ir paslėpti šią narkotinę medžiagą į sportinius batus ir išsiųsti į Marijampolės pataisos namus. Vykdydama šiuos nurodymus G. P. narkotinę medžiagą heroiną supakavo ir paslėpė sportiniuose bateliuose, kuriuos atgabeno kaip siuntinį į Kauno miesto pašto skyrių bei 2014 m. birželio 23 d. išsiuntė siuntiniu į Marijampolės pataisos namus, esančius adresu Sporto g. 7, Marijampolė, nuteistojo V. F. vardu, turint tikslą narkotines medžiagas perduoti A. P. ir G. P.. Taigi atsižvelgus į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšį, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų veiksmų pobūdį, konstatuojama, kad A. P. ir G. P. organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą ir šiai veikai vadovavo. Net ir pripažinus, kad apeliantas narkotinių medžiagų atgabenimą į pataisos namus inicijavo savo asmeniniam vartojimui, tai nepaneigia, jog būtent jis organizavo, kad jo mama G. P. ir bylos tyrimo metu nenustatytas asmuo įgytų, laikytų, gabentų ir siųstų psichotropines medžiagas, turint tikslą platinti, t. y. jas siųstų A. P. ir G. P. į pataisos namus. Todėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo motyvai, kad jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti neteisingai, nes jis neturėjo tikslo platinti psichotropinių medžiagų, atmetami kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepagrįsti nuteistųjų A. P. ir G. P. apeliacinių skundų argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes A. P. ir G. P., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus.Skirdamas bausmę A. P. pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. P. anksčiau teistas 12 kartų, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Įvertinęs šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.Skirdamas bausmę G. P. pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgė į tai, kad G. P. anksčiau teistas 12 kartų, Marijampolės pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Įvertinęs šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino su 2016 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2016 m. spalio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir prie paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat nurodo, kad byloje turėjo būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, turėjo būti sumažintos 1/3. Tačiau pažymima, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas yra atliekamas tik tada, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (BPK 273 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš 2016 m. spalio 13 d. ir lapkričio 11 teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad kaltinamieji kaltais prisipažino tik iš dalies. Nors jie pripažino faktines bylos aplinkybes, tačiau nepripažino, jog organizavo narkotinių medžiagų platinimą ir nesutiko su pateikta veikos kvalifikacija, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas dėl ko nebuvo taikomas BK 64¹ straipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems A. P. ir G. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, atsižvelgiant į jų polinkį daryti nusikaltimus, negali būti laikomos per griežtomis ir prieštaraujančiomis teisingumo principui.Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėjos pažymos, iš kurių matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. P., išlaidas sudaro 45,39 Eur dydžio advokato užmokestis, o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidas sudaro 65,66 Eur dydžio advokato užmokestis. Minėtas išlaidas prašoma atitinkamai priteisti iš G. P. ir A. P.. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. P. ir G. P. apeliacinius skundus atmesti.