Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-169-440/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., A. E. dėl avanso priteisimo ir atsakovo R. M. priešieškinį dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. iniciavo ginčą dėl 2013-05-12 pasirašytos preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, o pakeitęs ieškinio dalyką, prašo priteisti iš atsakovo R. M. pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 2013 602,64 Eur avansą (b. l. 1-7, 39-55, 56-66).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pripažinus 2012-05-12 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, ieškovas V. K. turės perduoti viską, ką įgijo, o R. M. grąžinti visas lėšas, kurias yra sumokėjęs V. K.. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo priteisti tik sumokėtą avansą, t. y. jau nepretenduoja į grąžintiną R. M. techniką.Teismas turėjo pasisakyti apie ieškinio pagrįstumą bei įrodymų buvimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad prašymu nesiekiama užtikrinti apelianto pareikštų byloje priešieškinio reikalavimų (sąsajumo principas), tokį apelianto prašymą patenkinti atsisakė nemotyvuodamas priešieškinio tikėtino pagrįstumo.

Kaip matyti iš 2013-05-12 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties turinio (šalys savo procesiniuose dokumentuose klaidingai įvardija jos sudarymo datą ir šią klaidą pripažįsta; b. l. 40), šios sutarties objektas buvo jų įsipareigojimas ateityje sudaryti ir notariškai patvirtinti pirkimo –pardavimo sutartį dėl joje išvardintų žemės sklypų, mechaninių dirbtuvių ir teisiškai neįregistruotų statinių, pasėlių, o taip pat įvairios žemės ūkio technikos, įskaitytinai ir tos, kurią apeliantas prašė perduoti jam saugoti iki ginčo išsprendimo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, t. y. traktoriaus (duomenys neskelbtini), traktoriaus (duomenys neskelbtini), sunkvežimio (duomenys neskelbtini), dviejų 8 t priekabų (b. l. 8-12). Šia sutartim šalys taip pat buvo sulygusios ir dėl kiekvieno iš joje nurodytų daiktų būsimo pardavimo kainos. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčų dėl preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo, nagrinėjamoje byloje abi šalys šios sutarties įvykdymo jau nebereikalauja – ieškovas siekia susigrąžinti sumokėtas pagal ją lėšas (avansą), o atsakovas siekia sutarties nuginčijimo bendraisiais sutarčių negaliojimo pagrindais. Ir nors patikslintame priešieškinyje (b. l. 38), priešingai nei teiktame anksčiau (b. l. 22), reikalavimas taikyti restituciją nesuformuluotas, teismas apelianto reikalavimų tenkinimo atveju turėtų tokį klausimą išspręsti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis c. b. Nr. 3K-328/2006, 2016-01-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-53-701/2016). Todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo būsimos pareigos grąžinti jam turtą iš esmės pagrįsti ir patvirtina teisinio ryšio tarp apelianto priešieškinio reikalavimų bei jo procesinio prašymo juos užtikrinti buvimą.

Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ginčo dalyką ir neidentifikavo sąsajumo tarp apelianto reikalavimų ir jo prašymo, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl vien pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 328 str.). Apeliantas nei atsiliepime į ieškinį suformuluotame savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė visiškai jokių motyvų, pagrindžiančių, kad nesiėmus šių priemonių galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas vien tuo, kad, pripažinus 2013-05-12 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, turės būti taikoma restitucija, o tikimybės, kad kilus tokio pobūdžio šalių ginčui ieškovas tinkamai eksploatuos jo žinioje esančią ginčo techniką, nėra.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog egzistuoja kokia nors grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas V. K. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog techniką, kurios atžvilgiu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutiktų grąžinti atsakovui, šiam atitinkamai su juo atsiskaičius ir grąžinus gautas pagal preliminariąją sutartį lėšas (b. l. 62). Be to, iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad visai technikai, kurią atsakovas prašo perduoti jam saugoti (traktorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pritaikytas turto areštas ir apribota disponavimo teisė (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė ir nepagrindė konkrečių aplinkybių, kurios keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, išskyrus jo paties padarytas prielaidas dėl galimai netinkamo ieškovo elgesio, eksploatuojant ginčo techniką. Tokiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas (technikos sugrąžinimas apeliantui) gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, nelaukiant ginčo baigties, jau dabar perduoti techniką saugoti jam, suponuoja ir tokį vertinimą, kad apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu iš esmės siekia teismo sprendimu, priimtų dėl ginčo esmės, sukeliamų teisinių padarinių. Tačiau tokia pozicija neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų - tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, išlaikyti situaciją neprakitusią (status quo principas) (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo pasisakyti apie reikalavimų pagrįstumą bei įrodymų buvimą. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti jos kaip nepakankamos, teismo nurodyti procesinio sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo motyvai yra aiškūs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – byloje nenustatyta grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepasisako dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus reikalavimų pagrįstumo, kadangi tai neturi esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.