- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e1-389-805/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08124-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. birželio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 18 MGL (677,88 Eur) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti automobilį 3 metų terminui, 2017 m. rugsėjo 4 d. bauda sumokėta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, privalėdamas atlikti jam Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, 2018 m. rugpjūčio 1 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d. 20.53 val. Kaišiadorių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 30 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš kaltinamojo E. S. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad jam Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio buvo daugiau kaip 1,5 promilės, buvo paskirta 677 Eur bauda, kurią sumokėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. Taip pat jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį 3 metams. Apie tai, kad jam yra paskirta tokia bausmė ir atimta teisė vairuoti automobilį buvo supažindintas ir tai patvirtino savo parašu. Taip pat buvo supažindintas ir su pasekmėmis, jei nevykdys paskirtos bausmės. Jis, žinodamas, kad jam yra atimta teisė vairuoti, 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, Kaišiadorių r. sav., vairavo jam priklausantį automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio mėnesį, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) vairavo tą patį automobilį, neturėdamas teisės jos vairuoti. Už abu šiuos pažeidimus yra nubaustas administracine tvarka. Dėl savo poelgio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
2020 m. vasario 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo“, adresuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui, kuriame nurodyta, kad E. S. nevykdo 2017 m. birželio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, kadangi 2020 m. vasario 19 d., patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, kad E. S. du kartus pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2019 m. lapkričio 16 d. 20.53 val. Kaišiadorių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (2019 m. lapkričio 20 d. už šį pažeidimą jam paskirta 350 Eur bauda) bei 2019 m. gruodžio 30 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu (2020 m. sausio 6 d. už šį pažeidimą jam paskirta 375 Eur bauda);
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-805/2017, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones;
Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad E. S. atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį jam paskirta 350 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. 20.53 val. Kaišiadorių r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 15 km., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Be to, E. S. atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis 2020 m. sausio 6 d. 11.21 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu, tačiau byla nutraukta, kadangi E. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys reglamentuotos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 1 punkte įtvirtintas draudimas naudotis specialia teise. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio pagrindu. Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad E. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2019 m. lapkričio 16 d. 20.53 val. Kaišiadorių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 30 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Šios aplinkybės – besikartojantys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti vairuojant transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, esant supažindintam su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei pasekmėmis, patvirtina kaltinamojo sąmoningą veikimą ir rodo neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus draudimus ir tuo pačiu padarytos veikos pavojingumą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį, kaip baudžiamasis nusižengimas, kvalifikuota teisingai.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už E. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), bylos duomenimis jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, suvokė savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, kadangi buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nepaisant to vengė ją vykdyti. Bylos duomenimis kaltinamasis E. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje vieną kartą teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, E. S. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurią kaltinamasis prašo išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019) yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Vertinant tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba ir gauna pastovias pajamas, bylos duomenimis šeimos nesukūręs, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą baudą sumokėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant pateiktų išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, esamus išlaikytinius, turimus skolinius įsipareigojimus ir pan., prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo vienerių metų laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir E. S. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad prašoma, t. y. penkių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 21 MGL (1 050,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (700,00 Eur) dydžio baudą.
Įteikti E. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti E. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti E. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.