- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-284-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04532-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė, Regina Bertašienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, P. F. P. B. (P. F. P. B.) gynėjai advokatei Reginai Bertašienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. F. P. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.
P. F. P. B. laiduotoja paskirta T. D. B., nustatant vienerių metų laidavimo be užstato terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, P. F. P. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš P. F. P. B. priteista nukentėjusiajam V. D. 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Iš P. F. P. B. priteista nukentėjusiajam V. D. 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. F. P. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2022 m. vasario 8 d., apie 12.30 val., Debreceno g., ties namu Nr. 36, Klaipėdoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiškas numeris), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punkto reikalavimus, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. D., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nukentėjusiojo V. D. atstovė advokatė E. Morkūnienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį – P. F. P. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Prašo priteisti nukentėjusiojo V. D. patirtas atstovavimo išlaidas.
2.1. Argumentuoja, jog teismas neįvertino byloje esančių duomenų, kurie patvirtina, jog P. F. P. B. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto
2.2. Teigia, jog P. F. P. B. gailisi nenuoširdžiai, ciniškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, nes prisipažino priverstas aplinkybių, o nusikaltimu padarytą žalą apibūdino itin savanaudiškai. Nurodė, kokią žalą patyrė pats dėl sudaužytos transporto priemonės, vairuotojo paslaugų, jam atliktų dviejų operacijų, o kalbėdamas apie mirusiąją, ciniškai atsiliepė apie jos amžių. Taigi jo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, o buvo tik deklaratyvus, siekiant atitikti laidavimo sąlygas.
2.3. Tai, jog P. F. P. B. nepripažino savo kaltės ir nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, patvirtina jo 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje duoti parodymai. Šiame apylinkės teismo posėdyje P. F. P. B. parodė, jog: policijos pareigūnui įvykio vietoje pripažino kaltę, nes atsikalbinėti nebuvo net galimybės; po įvykio jam buvo atliktos dvi akių operacijos ir turėjo 6 000 Eur išlaidų vairuotojo paslaugoms apmokėti; dėl įvykio jo patirta žala yra nedidelė – tik suskilęs stiklas; jis neturėjo tiesioginio kontakto dėl žalo atlyginimo su nukentėjusiosios šeima, nes negali susikalbėti; ta suma, kurios iš jo buvo reikalaujama, tiesiog yra nepakeliama; nukentėjusiems žalą atlygino draudimo įmonė ir todėl dėl nuostolių atlyginimo jis neturi jokio blogo jausmo, be to, nukentėjusioji buvo sena. 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje T. D. B., atsakydama į prokurorės klausimą, kaip jos vyras vertino patį įvykį ir kilusias pasekmes, nurodė: „Vyras paminėjo, kad buvo blogas oras ir jis negalėjo matyti ir nematė moters ir sprendimas buvo pasitikrinti sveikatą bei pasidaryti akių operacijas.“
Dėl BK 40 straipsnio 3 dalies
2.4. Teismo laiduotoja paskirta T. D. B. atitinka tik formalius laiduotojui taikomus reikalavimus. Ji nesugebėjo paaiškinti savo, kaip laiduotojos, pareigų, nesuprato laidavimo instituto esmės. Atsakydama į prokurorės klausimus, ji nurodė, kad negalės daryti įtakos savo vyrui ir kontroliuoti jo, o pasirašė dokumentus vien tam, kad jam padėtų. Į Lietuvą šiuo metu ji grįžti neketina, nes gyvena Bulgarijoje. Ten ji slaugo savo sergančią motiną, o P. F. P. B. gyvena Lietuvoje. Todėl akivaizdu, jog ji negalės paveikti savo vyro elgesio ir daryti jam įtaką, kad jis laikytųsi įstatymo reikalavimų. Žmona nėra P. F. P. B. autoritetą turintis asmuo ir negalima spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo sutuoktinio elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis. Todėl teismas negalėjo atleisti P. F. P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis neatitiko laidavimui keliamų sąlygų.
2.5. T. D. B. netinkamumą būti laiduotoja patvirtina 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje užfiksuotos aplinkybės. P. F. P. B. šiame posėdyje parodė, kad: jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o žmona gyvena Bulgarijoje; įvykio metu žmona gyveno Lietuvoje, o kadangi automobiliu nebevažinėja, ji išvyko į Bulgariją ir dabar nuotoliniu būdu stebi šį įvykį. T. D. B., atsakydama į klausimą, ar ketina grįžti į Lietuvos Respubliką pas vyrą, nurodė, kad šiuo metu turi pasilikti su mama, nes ji nebegali judėti. Atsakydama į prokurorės klausimą, ar jai yra žinoma, jog byloje yra prašymas, jog P. F. P. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji nurodė, kad nėra tikra, mano, kad toks prašymas yra. Atsakydama į prokurorės klausimą, ar ji sutinka būti savo vyro laiduotoja, ar jai yra žinoma, kas yra laidavimas, T. D. B. nurodė: ,,Manau, kad ne.“ Atsakydama į kitą prokurorės klausimą, kaip ji ketina kontroliuoti savo vyro elgesį, kai ji yra Bulgarijoje, o vyras Lietuvoje, T. D. B. nurodė: ,,Aš to negaliu kontroliuoti.“ Be to, šiame posėdyje T. D. B. nustebusi paklausė vertėjo: ,,Ar aš turiu gyventi su juo?“
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo
2.6. Teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų V. D. ir S. D. byloje turėtų 1 720 Eur atstovavimo išlaidų dydį ir priteisė iš P. F. P. B. šių nukentėjusiųjų naudai tik 700 Eur tokių išlaidų atlyginimo. 2023 m. sausio 9 d. prašyme detalizuota, kad šias išlaidas sudaro: 1 200 Eur – susipažinimas su bylos medžiaga ir civilinio ieškinio parengimas, 200 Eur – prašymų pripažinti nukentėjusiaisiais ir prašymo skirti ekspertizę parengimas, 320 Eur – atstovavimas pirmosios instancijos teisme.
2.7. Teismas atstovavimo išlaidų sumažinimą motyvavo tuo, jog baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų atstovė advokatė dalyvavo tik 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, teismui pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes nepašalino 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 4 punkte nurodoma: „Atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.“
2.8. Nukentėjusieji procese turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nukentėjusiųjų Vytauto ir S. D. interesams procese atstovavo advokatė E. Morkūnienė, o šių nukentėjusiųjų turėtas išlaidas patvirtina pinigų priėmimo dokumentai. Nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijoje įtvirtintus išlaidų dydžius, jų neviršija. Byloje nėra duomenų, jog P. F. P. B. turtinė padėtis būtų sunki. Taigi teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, atsižvelgė ne į visas paminėtas aplinkybes ir išlaidų sumą nepagrįstai sumažino daugiau negu perpus – iki 700 Eur. Nukentėjusiojo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teigia, kad atsižvelgiant atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo sumažinti proceso išlaidų atlyginimo sumos, kuri yra proporcinga suteiktai teisinei pagalbai. Todėl teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas.
3. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. D., nukentėjusiojo V. D. atstovė advokatė E. Morkūnienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė K. Prialgauskienė – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog P. F. P. B. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu atleisti P. F. P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašoma priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį ir priteisti visas atstovavimo išlaidas.
Dėl laidavimo taikymo sąlygų
5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje pateiktais apylinkės teismo motyvais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė atleisti P. F. P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės T. D. B. atsakomybėn. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad P. F. P. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto pirmą kartą, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, jo padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, yra pensininkas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma ir yra pagrindas manyti, kad ateityje P. F. P. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teigdama, jog P. F. P. B. gailisi nenuoširdžiai, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos, apeliantė nepagrįstai neįvertina, jog ši norma nereikalauja nustatyti būtent nuoširdaus gailėjimosi fakto, o pakanka nustatyti, kad asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Todėl kaip nepagrįsti, selektyvūs ir labiau dėl emocijų pateikti vertinami apeliantės argumentai, jog P. F. P. B. teismo posėdyje gailėjosi nenuoširdžiai, nes nurodė aplinkybes, jog dėl eismo įvykio pats patyrė žalos, jam buvo reikalingos vairuotojo paslaugos, jam atliktos dvi operacijos, o eismo įvykio metu partrenkė pagyvenusią moterį. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. F. P. B. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apylinkės teismo posėdyje duoti parodymai apie savo veiksmus įvykio metu, po įvykio ir sunkią emocinę savijautą iki dabar yra informatyvūs, nuoseklūs, dera su kitais byloje surinktais ir apylinkės teismo posėdyje ištirtais jo kaltės įrodymais. Tai kartu leidžia spręsti, jog garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), turintis aukštąjį išsilavinimą ir anksčiau neteistas P. F. P. B. dėl įvykio ir kilusių sunkių padarinių iš tikrųjų gailisi ir gailisi nuoširdžiai.
8. Taip pat nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia apeliantė, nėra pagrindo abejoti T. D. B. tinkamumu būti sutuoktinio P. F. P. B. laiduotoja. Ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) m., taigi daug (daugiau nei dvidešimt metų) jaunesnė už sutuoktinį P. F. P. B. Jie susituokę nuo 2014 m, taigi jau beveik dešimt metų, ir nors dabar gyvena atskirai – ji Bulgarijoje, nes ten slaugo judėjimo negalią turinčią motiną, o jis – Lietuvoje, tačiau jie nuolat bendrauja ir lanko vienas kitą. Be to, ji nuo 2018 iki 2021 m. dirbo vadybininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir buvusios darbdavės yra charakterizuojama vien teigiamai. Taip pat ji yra neteista. O nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėja R. Bertašienė teismui pateikė lėktuvo bilietus, įrodančius, kad P. F. P. B. sutuoktinė ir laiduotoja T. D. B. atvyko į Lietuvą, tai leidžia teigti, jog jie dabar gyvena kartu.
9. Aptartų anksčiau T. D. B. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma, kartu atsižvelgiant į tai, kad byloje yra jos rašytinis prašymas būti sutuoktinio laiduotoja ir ji neneigė P. F. P. B. parodymų, duotų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje, jog jie planuoja gyventi kartu Lietuvoje, jog bendrauja kasdien, jog dabar vairuoja ir jį vežioja, kai būna Lietuvoje, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pakankama įsitikinti tuo, jog ji yra tinkama laiduotoja, bus autoritetas pirmą kartą gyvenime nusikaltusiam sutuoktiniui ir galės daryti teigiamą įtaką jam net ir šiuo metu dar būdama kitoje Europos šalyje. Nėra abejonių, kad sutuoktinius sieja glaudus ryšys, jų santykiai yra pakankamai artimi, jie sutaria ir vertina vienas kito nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. D. B. yra patikima laiduotoja, galės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, galės stebėti ir kontroliuoti jo elgesį. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantė, šiuo atveju yra visos būtinosios BK 40 straipsnio taikymo sąlygos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
10. Apylinkės teismas, atleisdamas P. F. P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu P. F. P. B. nėra skiriama sankcijoje numatyta bausmė, tačiau jam išaiškinta, jog, pažeidus nustatytas laidavimo sąlygas, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustotų galioti ir būtų sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, sutinka su šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu. Ši poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati jo padarytam nusikaltimui, dėl kurio kilo sunkūs padariniai nukentėjusiosios V. D. sveikatai, ir leis pasiekti minimaliam terminui skirto laidavimo tikslus.
Dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apylinkės teisme, atlyginimo priteisimo
11. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų V. D. ir S. D. byloje turėtų 1 720 Eur atstovavimo išlaidų dydį ir priteisė iš P. F. P. B. nukentėjusiųjų naudai tik 700 Eur šių išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamu nuosprendžiu iš P. F. P. B. priteista tiek nukentėjusiajam V. D., tiek V. D. po 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, taigi iš viso priteista 1 400 Eur tokių išlaidų atlyginimo, o ne 700 Eur.
12. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo, motyvavo, jog prašoma priteisti 1 720 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji sumažinama iki 700 Eur. Toks nevisiškai tikslus ar galbūt padarytas rašymo apsirikimas, nurodant sumažinamos priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dydį, savaime nereiškia, kad rezoliucinėje dalyje yra suklysta nurodant, kad kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistina atstovavimo išlaidų suma yra būtent 700 Eur. Taigi apylinkės teismas faktiškai tik 320 Eur sumažino prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, pagrįstai motyvuodamas tai tuo, kad bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų advokatė dalyvavo tik trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, teismui pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau civilinis ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodyti trūkumai.
13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog didinti kvestionuojamas išlaidas iki 1 720 Eur pagrindo nėra. Priteista bendra 1 400 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, dera su aptartu bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinės pagalbos teikimo trukme, kiekiu bei mastu ir dera su orientaciniais advokatams už faktinį teisinės pagalbos teikimą mokamais atlyginimo dydžiais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse. Beje, apeliantė nutyli minėtą aplinkybę, jog civilinio ieškinio trūkumai liko nepašalinti.
Dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
14. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo V. D. atstovės advokatės E. Morkūnienės apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. F. P. B. priteisti nukentėjusiajam išlaidas, turėtas advokatės paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą (605 Eur) ir (ar) atstovavimą teisme apmokėti.
15. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje BK 40 straipsnio nuostatos P. F. P. B. gali būti taikomos, todėl apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo V. D. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. D. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atmesti.