Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus architektūros studija“, uždarajai akcinei bendrovei „All Investment Group“ dėl 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė, Inspekcija) kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Edensa“, UAB „Vilniaus architektūros studija“, UAB „All Investment Group“ ir prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. pažymos ,,Apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojimą, įpareigoti atsakovę UAB „Edensa“, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę (toliau - VĮ) Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, įpareigoti atsakovę UAB „Edensa“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statinius, nurodytus statybos leidime taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, per nustatytą terminą neatlikus 4 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „Edensa“ per 6 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „All investment group“ ir projektuotojo UAB „Vilniaus architektūros studija“ lėšomis nugriauti statinius, nurodytus statybos leidime, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, teismo sprendime nustatyti, kad UAB „Edensa“, nepašalinus statybos, (duomenys neskelbtini), padarinių ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Inspekcija UAB „Edensa“ lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

7.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas. Nutarties priėmimo metu buvo pakankamai akivaizdu, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas, t. y. dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, yra pareikštas netinkamam atsakovui. Šis reikalavimas pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau statybos leidimas yra išduotas pačios ieškovės;

7.2. teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Nurodo, kad ieškovė kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodo keturis pažeidimus, iš kurių tik vienas (kad prie buvusio statytojo UAB „All investment group“ prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pateiktas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo (Nacionalinės žemės tarnybos) rašytinis sutikimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos mažesniu atstumu nei nustato STR 2.02.01:2004 193 punkto reikalavimai) yra susijęs su daugiabučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu pritaikytos net 2 atskiros laikinosios apsaugos priemonės, visiškai apribojančios atsakovės UAB „Edensa“ disponavimo teisę šiuo turtu. Vienintelis su daugiabučiu gyvenamuoju namu susijęs tariamas pažeidimas taip pat prima facie laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas nebuvo reikalingas. Be to, ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad ginčo daugiabutis gyvenamasis namas toje vietoje, kurioje yra statomas, apskritai negali būti statomas ar kad šiuo atveju egzistuotų kokios nors kitos aplinkybės, darančios šio statinio statybą apskritai negalimą, taip pat ieškovė pripažįsta, kad šis prima facie neegzistuojantis pažeidimas per 6 mėnesius gali būti pašalintas pertvarkant šį statinį ir jo negriaunant;

7.3. teismas neanalizavo ir nevertino, kokią įtaką atsakovės UAB „Edensa“ teisėms ir pareigoms padarys pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visiškai apribojančios atsakovės galimybes disponuoti daugiabučiu gyvenamuoju namu. Pirmiausia, atsakovė projektą vysto didžiąja dalimi naudodamasi paskolintomis piniginėmis lėšomis per operatoriaus UAB „Trečia diena“ valdomą sutelktinio finansavimo platformą „Rontgen“; atsakovei suteiktų paskolų suma – 3 690 300 Eur, pinigines lėšas yra investavę 460 privačių investuotojų, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas maksimalia hipoteka, apimančia ir ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą; paskolų grąžinimo terminas – 2022 m. sausio 20 d.; ginčo daugiabučio namo statybos kaina šiuo metu jau sudaro 5 500 000 Eur be PVM; ginčo daugiabučio namo statybos darbai šiuo metu jau yra pasiekę baigiamąją stadiją. Atsiskaitymas su finansuotojais buvo planuojamas iš ne mažiau kaip 85 procentų baigtumo ginčo daugiabučio namo (jo patalpų) pardavimo, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto tam kelią, todėl atsakovei iškilo reali grėsmė ne tik prarasti ne tik įkeistą daugiabutį gyvenamąjį namą, bet ir žemės sklypą, už kurį sumokėjo daugiau kaip 1 mln. eurų, taip pat tapti nemokia. Antra, negavusi lėšų atsakovė neturės galimybės atskaityti su generaliniu rangovu UAB „Mosta“, kuris taip pat gali gindamas savo teises inicijuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Ir trečia, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne atsakovei UAB „Edensa“, o atsakovei UAB „All investyment group“, iš kurio UAB „Enensa“ žemės sklypą su ieškovės išduotu statybos leidimu nusipirko 2019 m. vasario 20 d.

9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nurodė, kad Inspekcija gavusi UAB ,,All investment group“ 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio per nustatytą terminą neišdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 35 punktu patikrino, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai ir atliko STR 1.05.01:2017 17 punkte nurodytas procedūras. Inspekcija, nustačiusi, kad visi subjektai, privalėję patikrinti statinio projektą, jį patikrino bei pritarė (įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui 2018 m. rugpjūčio 20 d. suformavus statybą leidžiantį dokumentą, bet jo neregistravus ir per nustatytą terminą statytojui neišdavus, vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 17 ir 35 punktais, 2018 m. spalio 1 d. registravo 2018 m. rugpjūčio 20 d. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo suformuotą statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) IS „Infostatyba“. Taigi Inspekcija atliko tik techninį veiksmą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį - /.../ „Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui /.../“. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, kuris patikrino projektą ir nenustatęs pažeidimų jam pritarė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl ji pagrįstai patraukta atsakove šioje byloje.

9.2. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad neplanuojant statyti daugiabučio gyvenamojo namo arčiau nei 3 metrų atstumu nuo valstybinės žemės sklypo ribos, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas nebuvo reikalingas. Pažymėjo, jog pagal projekto sudėtyje pateiktą Sklypo plano brėžinį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ginčo daugiabutis gyvenamasis namas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projektuojamas 3 m atstumu iki sklypo ribos, pastato aukštis 14,05-21,80 m. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su gretimais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Edensa“ statomam pastatui, kurio aukštis pagal projektą 14,05-21,80 m, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 193 punktą privaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo (NŽT) rašytinį sutikimą (reikalavimai).

9.3. Teismas pagrįstai įvertino grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu būtų patenkintas Inspekcijos ieškinys ir būtų panaikintas statybos leidimas, tolimesnis disponavimas šiuo nekilnojamojo turto objektu (statomu daugiabučiu gyvenamuoju namu) nebūtų galimas, taip pat kaltų asmenų lėšomis turėtų būti pašalinti statybos, pagal neteisėtai išduotą leidimą, padariniai, o statytojas įpareigotas išregistruoti nekilnojamąjį turtą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu statytojas perleistų ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų, Inspekcijai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, taip pat pasunkėtų ir bylos nagrinėjimo procesas, nes atsirastų būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus, įtraukyti į bylą kitus asmenis. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Edensa“ bylos nagrinėjimo metu gautų finansinę naudą iš galimai neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto ginčo statinio ir teismo sprendimas byloje nepasiektų juo siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje nebūtų statinių, sukurtų nesilaikant statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atlikti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei UAB „Edensa“ perleisti nuosavybės teisę į pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei UAB „Edensa“ viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės ir/ar kitas daiktines teises į daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui išrašą iš sistemos „Infostatyba“, 2021 m. lapkričio 30 d. pažymą apie apeliantei suteiktas paskolas, 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. lapkričio 16 d. bei 2021 m. liepos 1 d. su UAB „Trečia diena“ sudarytas paskolos sutartis, 2020 m. liepos 23 d. sutartinės hipotekos sutartį bei 2020 m. rugpjūčio 12 d. generalinės statybos rangos sutartį.

14. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išnagrinėtas apie tai nepranešus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl apeliantė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareikštą prašymą bei su tuo susijusių įrodymų, todėl pateikti įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Apeliantė atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas (pareikštas netinkamam atsakovui, priešingai, nei nurodo ieškovė, kaimyninio sklypo sutikimas nebuvo reikalingas) bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcinga priemonė (atsakovė nedalyvavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria žalą, gali tapti nemoki, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms).

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo

17. Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (liet. k. iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

18. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

19. Apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovės ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nesudaro pagrindo šiuo atveju spręsti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė ieškovė, kuri pagal teisės aktus yra tinkamas subjektas reikšti tokį ieškinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškinys pareikštas subjektui, kuris pagal teisės aktus yra statybos leidimus išduodanti institucija (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui sudaro pagrindą ieškinį atmesti, tačiau ieškinys šiuo pagrindu gali būti atmestas tik bylą išnagrinėjus iš esmės bei taikius netinkamos šalies pakeitimo institutą (CPK 45 straipsnis).

20. Taip pat tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatys ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių rūšies bei masto visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

23. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio tikslas – eliminuoti galimai nelegalios statybos padarinius, t.y. užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje nebūtų statinių, sukurtų nesilaikant statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Edensa“ bylos nagrinėjimo metu galėtų gauti finansinę naudą iš galimai neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto ginčo statinio ir teismo sprendimas byloje nepasiektų juo siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti, kad civilinėje apyvartoje nebūtų statinių, sukurtų nesilaikant statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

24. Apeliantė neginčija, kad ji vykdo statybas pagal byloje ginčijamą statybos leidimą. Teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai bei jį panaikinus, pagal šį leidimą statomas daugiabutis gyvenamasis namas taptų nelegalia statyba, o apeliantei atsirastų pareiga pašalinti nelegalios statybos padarinius. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o apeliantei perleidus pagal ginčijamą statybos leidimą statomą daugiabutį gyvenamąjį namą ar jame esančias patalpas, tai ne tik apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, bet dėl to galėtų kilti žala tretiesiems asmenims, įsigijusiems daugiabutį gyvenamąjį namą ar jame esančias patalpas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos ūkinės veiklos vykdymo apribojimo (kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais bei generaliniu rangovu) nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei proporcingumo nagrinėjant su viešuoju interesu susijusią bylą. Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę kreiptis su prašymu dėl galimų nuostolių užtikrinimo (CPK 146 str.).

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas atmetamas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. m. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.