- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- e2VP-353-850/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00299-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.8Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. M. prašymą dėl teismo sprendimo dalinio vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. M. (toliau - ieškovas) 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti dalimis 2016 m. birželio 2 d. priimtu daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-850/2016 (toliau – sprendimas), iš jo priteistą bendrą 57387 Eur sumą lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. per mėnesį sumokant atsakovei J. M. (toliau - atsakovė) po 1594 Eur, mokėjimo pradžią nustatant nuo 2018 m. sausio 10 d., įpareigojimo įvykdymo termino pabaiga - 2021 m. sausio 9 d. Nurodė, kad teismo sprendimu iš ieškovo yra priteista atsakovei likusi 55757 Eur kompensacija bei 1630 eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šiam momentui tai yra labai didelė finansinė našta ieškovui dėl jo sunkios turtinės padėties. Ieškovo gautinos pajamos neleidžia iš karto sumokėti visos virš nurodytos sumos. Nepakankamai stabilią finansinę padėtį rodo ir tai, kad ieškovo pajamos per mėnesį sudaro nuo 577,60 iki 844 Eur, iš kurių jis sumoka komunalinius mokesčius, perka maisto, higienos priemonių, drabužių ir kt. Papildomų pajamų, santaupų bei transporto priemonių ieškovas neturi, išskyrus virš nurodytą nekilnojamąjį turtą Švedijoje. Susidarius tokiai situacijai, šios didelės skolos sugrąžinimas iš karto būtų itin komplikuotas ir sudėtingas, juolab neįmanomas. Siekiant įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, jam reikėtų parduoti vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą Švedijoje, kuriame jis šiuo metu nuolatos gyvena dėl vykdomos darbinės veiklos užsienyje. Ieškovas nevengia sugrąžinti skolą kreditorei ir tai įvykdys geranoriškai, nes iš dalies teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei yra įvykdęs. Yra realus pagrindas teigti, kad atsakovės interesai nenukentės, kadangi pastaroji jokių finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, jai po santuokos nutraukimo atiteko nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, dalis šeimos santaupų. Juolab dukra M. M. yra materialiai aprūpinta bei gauna nuolatinę paramą iš tėvo, todėl skolos išdėstymas virš nurodytam terminui nepažeis atsakovės interesų bei sudarys realią galimybę atsakovei sumokėti virš nurodytą sumą.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Gautas ieškovo atstovo pranešimas, kad teismo posėdyje nedalyvaus, prašo bylą nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą atsakovė J. M. ir teismo posėdyje jos atstovė prašo atmesti D. M. prašymą pilna apimtimi ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. M. prašymas niekuo nepagrįstas, jis pateikė klaidingą informaciją. Neaišku, apie kokias šeimos santaupas jis kalba. Nors teigia, kad dalį sprendimo įvykdė, tačiau jis sumokėjo tik valstybei 2900,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. J. M. nėra išmokėtas nei vienas euras iš priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų. J. M. finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga, ji net kreipėsi į teismą su prašymu leisti parduoti namą, nes namo išlaikymas tapo neįmanomas. Šiuo metu namas nėra parduotas, santaupų neturi, negauna jokių pajamų, nedirba, yra registruota darbo biržoje. Reikia atsižvelgti į tai, kad skolininko padėtis yra geresnė, kad jis dirba Švedijoje, uždirba nemažas pajamas, jam liko trigubai didesnės vertės nekilnojamasis turtas. Jis gali turtą parduoti, jei neturi už ką susimokėti kompensacijos. Prašo atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, lygiateisiškumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai - jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.
Jeigu civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Kartu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos A. T. teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).
Įvertinus byloje esančius įrodymus nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Nustatyta, kad sprendimai, kuriais iš ieškovo D. M., atlikus priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, priteista atsakovei J. M. 55757 Eur kompensacija (Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5-850/2016) bei 1630 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-202-850/2017, kuriuo iš D. M. priteista J. M. naudai 830 Eur atstovavimo išlaidų ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi iš D. M. priteista J. M. naudai 800 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme) įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 10 d. Tai reiškia, kad teismo sprendimas gali būti vykdomas, tai yra, kreditorė J. M. įgijo teisę reikalauti teismų priteistų sumų atlyginimo iš D. M.. Pagal D. M. pasiūlytą planą J. M. priteistų kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymas užsitęstų net trims metams, tokiu būdu skolininką būtų priversta kredituoti pati išieškotoja J. M., nors pagal teismų priteistų sumų prigimtį jai tokios pareigos nėra. Pažymėtina tai, kad šalys, pasirašydamos bendrą šalių prašymą priimant dalinį sprendimą, nurodė, jog D. M. išmokės atsakovei J. M. kompensaciją už jam atitenkantį turtą – aplinkybės, kad minėtą kompensaciją norės mokėti dalimis, nenurodė. J, M. tvirtina, kad tokiu atveju ji susitarimo dėl turto pasidalijimo nebūtų pasirašiusi.
D. M. argumentas, kad jis negali sumokėti visos priteistos sumos iš karto dėl sunkios finansinės padėties negali būti lemiamu argumentu tenkinti jo prašymą, nes iš prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad D. M. pajamos sudaro nuo 577,60 iki 844 Eur/mėn., todėl darytina išvada, kad net jei teismas prašymą tenkintų, D. M. neturėtų finansinės galimybės išmokėti net jo nurodytą kasmėnesinę įmokų dalį. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, turi įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį. J. M. pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-05-17 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, išmokų negavo, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. T. T. teritorinės darbo T. T. skyriuje. Nurodė, kad neturėdama lėšų pragyvenimui bei negalėdama išlaikyti dukros ir pragyvenimui skolinasi pinigų iš giminaičių ir draugų, kreipėsi į teismą dėl jai su dukra atitekusio namo Tauragėje pardavimo, tai matyti T. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2958-850/2017. Aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo J. M. atiteko dalis šeimos santaupų, ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovo argumentas, kad dukra M. M. yra materialiai aprūpinta ir gauna nuolatinę paramą iš tėvo, vertintinas kaip ne visai atitinkantis tikrovę, nes šiuo atveju išlaikymas iš jo dukrai priteistas turtu, kurį, neturėdama kitų pajamų dukros išlaikymui, J. M. bando realizuoti. Jei D. M. būtų įvykdęs teismų sprendimus ar geranoriškai įvykdęs juos bent iš dalies iki kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo dalinio išdėstymo, tokia situacija nebūtų susidariusi. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo D. M. turtinė padėtis, lyginant ją su atsakovės J. M. turtine padėtimi, nėra išimtinai bloga.
D. M. prašyme nurodyta aplinkybė, kad jis yra sumokėjęs iš jo priteistas sumas valstybei, teisinės reikšmės sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo, neturi, nes, kaip nurodė J. M., jai nėra D. M. sumokėta nė vieno euro, nors nuo galutinio teismo sprendimo jau praėjo keletas mėnesių.
Vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad patenkinus ieškovo D. M. prašymą išdėstyti kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojos interesai, todėl D. M. prašymas netenkintinas.
Iš ieškovo D. M. atsakovės J. M. naudai priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už atsiliepimo į prašymą surašymą ir advokatės atstovavimą teismo posėdyje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 284 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Ieškovo D. M. prašymo netenkinti.
Priteisti iš ieškovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.