- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- e2-202-850/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.2Dalinis sprendimas
teismo posėdyje išnagrinėjo santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės civilinę bylą dalyje pagal atsakovo D. M. patikslintą priešieškinį ieškovei J. M. dėl piniginių lėšų padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. J. T. T. rajono apylinkės teismui 2016-02-22 pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo. A. D. M. 2016-03-15 byloje pateikė pareiškimą iš dalies patikslinti priešieškinio pagrindą ir dalyką, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio priteisimo, dovanojimo sutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-02 daliniu sprendimu santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 16 d. Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. M. ir J. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters M. išlaikymą turtu, nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, patvirtino atsakovo atsisakymą reikalavimo dėl dovanotos namo dalies grąžinimo ir reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, padalijo sutuoktinių turtą:, kilnojamuosius daiktus, automobilius, kompensacijų mokėjimo vienas kitam klausimus.
Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-01 nutartimi ieškovės J. M. apeliacinio skundo T. T. rajono apylinkės teismo 2016-06-02 dalinio sprendimo netenkino ir jį paliko nepakeistą.
Ieškovė 2017-02-24 pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl pripažinimo teisės dėl paskolų grąžinimo į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims solidaria ieškovės ir atsakovo reikalavimo T. T. rajono apylinkės teismas 2017-04-12 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje ir civilinę bylą dėl pareiškime nurodyto reikalavimo atsisakymo, nutraukė.
Tokiu būdu civilinė byla liko neišnagrinėta tik dalyje dėl atsakovo D. M. patikslino priešieškinio dalies, kurioje jis prašo J. M. pripažinti nuosavybės teisę į 108090 Eur sumą, kurią, kaip nurodoma patikslintame priešieškinyje, ji savavališkai pasiliko sau. Priešieškinyje nurodė, kad 108090 Eur suma yra šeimos pinigai buvę name, adresu T. T. bei SEB banko sąskaitose, kuriuos ieškovė (atsakovė) savavališkai pasisavino.
Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje dalyje dėl piniginių lėšų padalinimo (2017-04-26 posėdis), D. M. ir jo atstovas nurodė, kad prašoma dalinti pinigų suma yra 204388 Eur. Teigia, kad J. M., pasinaudodama D. M. kortelėmis, PIN kodais, bei PIN generatoriais, turėjo galimybę manipuliuoti ne tik savo asmeninėmis lėšomis, įmonės “K” lėšomis, bet ir D. M. lėšomis. Kokios tai buvo pinigų sumos, jam nebuvo žinoma iki tol, kol J. M. nepradėjo bylos dėl santuokos nutraukimo. Apie tai, kad tokios pinigų sumos buvo išgrynintos, ieškovė teismui nenurodė, tai yra ji nuslėpė esmines aplinkybes dėl pinigų nuėmimo ir jų panaudojimo. Didžiausios sumos buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2014-12-29 iki 2015-01-26. Tuo metu J. M. jau ketino nutraukti santuoką, ji intensyviai ėmėsi veiksmų, atsidėdama pinigus juodai dienai. D. M. su kitais darbuotojais tuo laikotarpiu dirbo Švedijoje, jis neatliko finansinių operacijų. Tai darė M, prisijungdama iš savo namuose esančių kompiuterių. Iki tol M visuomet pasitikėjo, ji pinigus tvarkė savo nuožiūra, jos nekontroliavo. Kai pastebėjo, kad žmona pradėjo ruoštis skyryboms, pasiėmė iš jos užrašų knygutę, kuri buvo jų namuose Tauragėje. Ten irgi yra įrašai, kurie patvirtina,, kad ji pasiėmė pinigus. Kitiems asmenims jokių banko duomenų, PIN kodų generatoriaus nebuvo davęs. Sutinka, kad dalį išgrynintų pinigų J. M. galėjo panaudoti vaiko poreikiams, komunaliniams mokesčiams sumokėti, tačiau M taip pat gaudavo pinigų ir turėjo mokėti komunalinius mokesčius, bei prisidėti prie vaiko išlaikymo. 2014 m. gaudavo 400 eurų atlyginimą. N. Š. buvo nupirktas 2013-10-08 iš 2012 ir 2013 metais gautų dividendų bei investuojant pinigus, kurie buvo uždirbti 2011 ir 2012 metais. Iki santuokos nutraukimo namas nebuvo remontuojamas ir šiai dienai jis nesuremontuotas. Tuo tarpu Tauragėje namas buvo labai tvarkingai suremontuotas - visi pinigai buvo “kišami” į šį namą. Šiuo metu gyvena tame name Švedijoje, jį šildo elektra, geriamą vandenį gauna iš miesto komunikcijų. Šio namo remontui taupė pinigus, nes jis buvo visiškai nugyventas, statytas prieš 60 metų, bet skyrybos šiuos planus sustabdė. Šiame name yra tik sutvarkęs kanalizaciją, kad eitų naudotis tualetu. Analizuojant byloje esančias nuotraukas paaiškino, kad kai pirko namą, buvo katilas, kada jis pirktas, nežino, dušo kabina yra sena. Namą pirko su baldais, todėl nuotraukose užfiksuoti: televizorius, lova, veidrodis, paveikslas, Bosh skalbyklė ir džiovyklė, kanapos, baldai kambaryje su keletu kėdžių, laikrodis, virtuvės baldai, gartraukis, vonia, tualeto bakelis, stumdomos durys taip pat buvo. Parketas irgi buvo sudėtas. Sofą parsivežė iš gatvės, vaikišką lovą su joje esančiu meškiuku paėmė iš sendaikčių. Printerį atsivežė. Name prieš tai gyveno senas žmogus, lauko pusė buvo labai apleista. Jis pats iškirto krūmus, nieko tai nekainavo, nes pats yra statybininkas, jam pasiremontuoti namo nėra problemų. Vėliau analizuojant pateiktas nuotraukas, kuriose matyti lauko remonto darbus prie namo dirbantys asmenys patvirtino, kad tie asmenys buvo KVD darbuotojai. Už darbus jiems pinigų nemokėjo.
Šalies argumentai
J. M. ir jos atstovė su priešieškiniu kategoriškai nesutinka. Teigia, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje iki kol teisme buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Tai patvirtino ir D. M.. Sutinka, kad dalis piniginių lėšų buvo išgrynintos, tačiau gyvenama ne vien bankiniais pavedimais. D. M. sutinka, kad iš tų pinigų buvo mokami komunaliniai mokesčiai, skiriamos išlaidos vaiko išlaikymui. Vidutiniškai buvo išleidžiama 6000 eurų pinigų per mėnesį, bet kai pajamos nemažos, tai ir poreikiai tampa didesni. Įrodymų, kad bent vienas euras panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, nėra, todėl negalima teigti, kad J. M. tas lėšas pasisavinimo ar panaudojo ne pagal paskirtį - tokio dokumento byloje nėra. J. M. santuokos nutraukimui iš anksto nesiruošė. Buvo panaudotas smurtas šeimoje, tačiau sutuoktiniai susitaikė, bandė glaistyti tuos santykius. M ne kartą M siųsdavo į Švediją pinigus. Buvo išduoti ir grynieji pinigai, kad daryti remontą Švedijoje, tačiau M juos panaudojo kažkur kitur. Bankinius pavedimus M yra dariusi ir Švedijoje ir Lietuvoje. Buvo pradėta slėpti nuo šeimos pinigus, tai susitiko teisme, kad būtų nutraukta santuoka. Naudojosi ir M PIN generatoriumi, bet kad jis to nežinotų, nebuvo. Nuotraukose, pateiktose į bylą, matyti Švedijos namas, prie to namo vyksta remonto darbai, juos atlieka kiti asmenys. Aišku, kad jie dirbo ne už dyką. Nors namui 60 metų, iš nuotraukų matyti, kad virtuvės baldai, šildymo katilas, dušo kabina, yra nauji. Atsakovė neturi visų dokumentų, tačiau ir iš bankinių pavedimų matyti, kad sumokėta už šildymo katilą, taip pat darytas pavedimas už gręžinį Švedijos namui. Kyla klausimas, už ką gyveno M, įsirenginėjo namą Švedijoje. Jis nenurodė aiškaus motyvo, kaip teisiškai prašo priteisti piniginę kompensaciją - ar santaupas kaip sukauptas šeimoje, ar kaip atsakovės iššvaistytas pajamas ir kaip nepanaudotas pagal paskirtį. Jei ieškovas tvirtina, kad tai šeimos santaupos, darytina išvada, kad nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad tokios piniginės lėšos atsakovės žinioje būtų išlikusios. Realiai egzistuojančių piniginių lėšų šiuo metu nėra. J. M. iš savo asmeninės sąskaitos neteisėtai pasisavinti lėšų irgi negalėjo. Nors D. M. teigė, kad namas Švedijoje buvo nupirktas su visais baldais ir buitine technika, kad jis nebuvo remontuojamas, jos darytos nuotraukos prieš namo remontą ir po remonto, su jų padarymo datomis, akivaizdžiai tai paneigia. Darbuotojai prie namo Švedijoje remonto dirbo savaitgaliais ir laisvomis dienomis, jiems irgi reikėjo sumokėti – tikslios sumos T. T. namas nereikalavo remontų, viskas buvo daroma Švedijos namui, kuris buvo remontuojamas iki skyrybų. Pagerinus jį ir paremontavus, namas tapo gyvenamas. N. Š. iš esmės nupirktas jos iš UAB “K” gautų pajamų. Kartu su vyru tarėsi ką pirkti, visus darbus planavo pagal turimas lėšas. Dalis daiktų buvo vežta iš Lietuvos, tačiau didžioji jų dalis buvo perkama Švedijoje. Turėjo įvairių užsakovų, jie kartais geresnėmis kainomis, be PVM, parduodavo daugumą medžiagų. Taip galėdavo pigiau nusipirkti prekes. Švedijoje nupirko katilą, į žemę buvo kalamas gręžinys, atliekami apšiltinimo darbai, įrengta nauja kanalizacija, suremontuota virtuvė ir nupirkti baldai, keičiamos grindys pirmame aukšte, atliekami dažymo darbai, parketo atnaujinimas, klojamos plytelės. Viduje ir namo išorėje remonto darbus atliko tie patys darbininkai - sutuoktinis nelabai turėjo laiko, jis vadovavo kitiems darbams. Nežino kiek kainavo statybos darbai, rašėsi kažką, bet neturi tų dokumentų, jie buvo pasisavinti. Visi dokumentai, čekiai, projektai, pirkimo sutartys yra pas M. Dėl dingusių dokumentų buvo nuvažiavusi į policiją Švedijoje, ten iš jos tik pasijuokė: sakė „esat šeima, jis ką nori tą daro“. Be to, namas buvo registruotas sutuoktinio vardu, todėl ten ji figūravo tik kaip žmona. Remonto darbai buvo atliekami nuo tada, kai nusipirko namą Švedijoje iki 2015-01-23, kai grįžo iš Švedijos, nes buvo išvaryta iš namų. Grįžusi į Lietuvą sudarė sutartį su advokatu dėl santuokos nutraukimo. Iki tol, nors sutuoktinis ir pavartojo smurtą, buvo viskas atleista ir toliau planuota, daryti visi darbai. Iki paskutinės dienos tikėjo M geranoriškumu. 2014-12-29 grynieji pinigai buvo išimti, nes 2015-01-01 keitėsi litai į eurus. Siekdama išvengti nežinomybės, tuos pinigus ir nuėmė. 2015 m. sausio 21 d. nuimtus pinigus atidavė M rąstinio namuko įrengimui. Sausio 26 dieną gal galėjo būti pinigai pervesti už darbininkų darbus, gal sumokėjimui už komunalinis patarnavimus, dar tuo metu dėjosi dantų implantus. Gyvenant kartu pirko ir kailinius, ir į keliones važiuodavo - nejautė pareigos skaičiuoti. Išimtus pinigus panaudojo bendriems šeimos pirkiniams. Seifuose pinigų nebuvo pasidėjusi. Paskutinius 2,5 metų stovi darbo biržoje, padeda artimieji ir draugai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turi būti laikomasi įstatyme įtvirtintų reikalavimų. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str. 1 d., 2 d.). Į dalintino turto balansą turi būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis turtas. Sutuoktinis nurodantis dalintiną turtą turi pateikti įrodymus apie jo egzistavimą (CPK 178 str.).
D. M. prašymą į dalintinų piniginių lėšų balansą įtraukti, jo manymu, J. M. nepagrįstai pasisavintas pinigines lėšas grindžia bankinių pavedimų analize, kurią pateikė teismui 2017-04-06 pareiškimu iš dalies pakeisti ieškinio (priešieškinio) dalyką (teismo dokumentas DOK-2507): nurodo, kad iš šio pareiškimo priedo Nr. 1 matyti, jog J. M. iš jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) į kitą savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2014-12-31 persivedė 117975 Eur sumą (407346,56 Lt), iš kurios 86872 Eur nepagrįstai išgryninti; iš priedo Nr. 2 matyti, jog J. M. iš jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) į kitą savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2014-12-31 persivedė 21781,74 Eur sumą (75208,18 Lt), iš kurios 15220,81 Eur nepagrįstai išgryninti; iš priedo Nr. 3 matyti, kad J. M. iš jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20 savo poreikių tenkinimui nuėmė ir sau pasiliko 36229,95 Eur sumą; iš priedo Nr. 4 matyti, kad J. M. iš jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) 2014-12-29 nuėmė 20000 Eur sumą, kurią nepagrįstai pasiliko savo poreikių tenkinimui; iš priedo Nr. 5 matyti, kad 2014 metų J. M. pajamų deklaracijoje ji nurodė iš UAB „K“ gavusi dividendų už bendrą 45732 Eur (157906 Lt), atskaičius pajamų mokestį, sumą, kurią išgrynino savo poreikių tekinimui. J. M. teigimu, bendra J. M. išgrynintų ir pasisavintų piniginių lėšų suma sudaro 204388 Eur sumą, iš kurios pusė – 102194 Eur turi būti priteista D. M. kaip jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dalijant sutuoktinių turtą, pirmiausia reikia sudaryti jų turto balansą. Sutuoktinių nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas padalintas T. T. rajono apylinkės teismo 2016-06-02 daliniu sprendimu, todėl šioje byloje spręstina tik aplinkybes dėl sutuoktinių piniginių lėšų balanso sudarymo, jei būtų toks pagrindas. Jo sudarymas prasideda nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Iš asmeninio sutuoktinių turto pirmiausia tenkinamos asmeninės prievolės, paskui sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto. Teisė į kompensaciją gali atsirasti CK Trečiojoje knygoje numatytais pagrindais: 1) jei prijungus asmeninį turtą prie bendrojo padidėja šio vertė (CK 3.98 str. 1 d.); 2) jei turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ne tik bendros, bet ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 str. 2 d.) - D. M. piniginės kompensacijos prašo būtent šiuo pagrindu; 3) jei kitas sutuoktinis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrų prievolių vykdymu, nebent būtų įrodyta, kad turtas panaudotas šeimos interesais (CK 3.98 str. 3 d.); 4) jei iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.); 5) jei kitas sutuoktinis sudarė sandorį tik asmeniniais interesais ir įvykdė jį naudodamasis bendru turtu (CK 3.115 str. 2 d.). Sudarius turto (šiuo atveju piniginių lėšų) balansą, likęs bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK numatytas išimtis. Iš bendro sutuoktinių turto taip pat sumokamos (priteisiamos) iš jo mokėtinos skolos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Tokiu būdu, D. M. savo reikalavimą padalinti J. M. tam tikrais laikotarpiais iš nurodytų sąskaitų išgrynintas lėšas, taip pat iš dividendų gautas lėšas, grindžia tuo, kad J. M. šias lėšas panaudojo asmeniniais interesais. J. M. įrodinėja, kad šias lėšas ji panaudojo namo Š. S. mieste įsigijimui ir jo renovavimui, kitiems šeimos poreikiams tenkinti: komunaliniams mokesčiams, kelionėms, aprangai ir pan.
Teismas sprendžia, kad esminę reikšmę sprendžiant D. M. priešieškinio pagrįstumui dėl piniginių lėšų padalijimo turi aplinkybė, iki kada sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, tai yra, iki kurio momento galima traktuoti, kad J. M. išgrynintos pinigų sumos realiai buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, bei kokie įrodymai pagrindžia šią aplinkybę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės D. M. ieškinys dėl santuokos T. T. rajono apylinkės teisme gautas 2015-02-20. Ieškinio surašymo data 2015-02-19. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad J. M. ir advokato H. M. bei advokato padėjėjos K. Ž. atstovavimo sutartis sudaryta 2015-01-24. T. T. AVPK 2015-02-17 rašto Nr. 85-S-5986 matyti, kad šioje institucijoje 2015-01-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. M. smurto, kuris nutrauktas jam susitaikius su J. M.. 2015-02-10 J. M. vėl pateikė pareiškimą dėl sutuoktinio netinkamo elgesio. T. T. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-03-17 išvados Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Nr. 36-231 matyti, kad šio skyriaus darbuotojai du kartus lankėsi adresu. J. M. jiems nurodė, kad D. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, nurodė, kad su sutuoktiniu jau kurį laiką nebendrauja, nežino, kur jis šiuo metu yra. Iš D. M. priešieškinio matyti, kad jis J. M. kaltina siekiu išprovokuoti jį smurtui sutuoktinės atžvilgiu, kas jai pavyko 2015 m. sausio mėn., o prasidėjus ikiteisminiam tyrimui J. M. įvairiais būdais stengėsi jį įbauginti bei atkalbinėjo atsisakyti didesnės dalies bendrai įgyto turto. D. M. patvirtino, kad iki ištuokos proceso pradžios J. M. visuomet pasitikėjo, ji pinigus tvarkė savo nuožiūra, jos nekontroliavo. Išsaugoti santuoką su J. M. bandė iki tol, kol ji nunešė pareiškimą skyryboms. J. M. teigia, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje iki kol teisme buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Iki tol, nors sutuoktinis ir smurtavo jos atžvilgiu, jam viską atleido ir toliau planavo bendrą ateitį, iki galo tikėjo M geranoriškumu.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad sutuoktiniai kartu vedė bendrą ūkį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Duomenų, kad jie jau anksčiau būtų atskirai pradėję tvarkyti tiek pinigines lėšas, tiek savarankiškai tvarkyti būstus, kuriuose jie faktiškai gyveno, nenurodė nei šalys, to nepatvirtina kiti bylos duomenys.
Vadovaujantis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, įrodyti turi tas, kas teigia, o ne kas neigia (CPK 178 str.). Vienintelis argumentas D. M. priešieškiniui pagrįsti yra grynųjų pinigų nuėmimo iš J. M. bankinių sąskaitų faktas. J. M. jo neginčija, tačiau ji motyvuotai paaiškino bei fotonuotraukomis pagrindė, kad nuimti pinigai buvo panaudojami šeimos poreikiams tenkinti, iš kurių didžioji dalis skirta būtent namo Švedijoje renovavimui. D. M. šių argumentų nepaneigė, neįrodė, kad piniginės lėšos buvo skirtos tik asmeniniams J. M. poreikiams tenkinti, ar paslėpti ar kitaip neteisėtai panaudoti. Nors D. M. teigia, kad iš esmės namas Švedijoje po įsigijimo nebuvo remontuojamas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tokiu būdu iš esmės įrodinėjimo naštą perkeldamas J. M.. Pastaroji pateikė įrodymus, kad tiek šeimos Švedijoje įsigyto namo vidus, tiek išorė atnaujinta iš esmės. Tai patvirtina jos į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose ji detaliai parodo, kaip namas ir jo teritorija atrodė iki remonto (katalogas before- prieš) ir kaip po jo (katalogas after-po). Iš minimų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad įsigyto namo teritorija buvo apleista, apaugusi medžiais ir krūmais, apleista jo veja. Akivaizdžiai matyti, kad sklypo teritorija buvo intensyviai remontuojama išraunant beverčius ir vaizdą užstojančius daugiamečius augalus, pasitelkus sunkiasvorę specialiąją techniką išvedžiotos naujos komunikacijos, užpiltas naujas gruntas bei dirvožemis, užsodinta nauja veja. Matyti, kad šiuos darbus atlieka keletas darbininkų. Sprendžiant iš pateiktų nuotraukų, namo teritorijos atnaujinimo darbai yra baigti visiškai ir šiuo metu ji yra nepriekaištingos išvaizdos ir būklės. Iš lauke bei namo viduje darytų nuotraukų taip pat matyti, kad namo vidaus remonto darbus taip pat atlieka keletas darbininkų, namo viduje matyti statybinė įranga: statybinės kopėčios, dažų dėžės. Lyginant prieš ir po remonto darytas nuotraukas matyti, kad atlikta didžioji dalis namo vidaus remonto darbų: virtuvėje plytelėmis išklotos grindys, beveik visuose kambariuose išdažytos sienos ir lubos. Virtuvėje visiškai atnaujinti baldai bei virtuvės įranga, pastatyta moderni dviejų durų šaldymo spinta. Kituose kambariuose taip pat įsigyta naujos buitinės technikos, visur pakabintos naujos užuolaidos. Iš esmės atnaujinti laiptai, vedantys į namo antrą aukštą. Papildomai pateiktose nuotraukose matyti, kad atliekamas ir rūsio remontas: pastatytas modernus šildymo katilas, iš jo išvedžiotas vamzdynas į visą namą, naujomis plytelėmis išklotos sienos ir grindys. Teismas šiais įrodymais netikėti neturi pagrindo. J. M. paaiškino, kad už darbus pinigų darbininkams nemokėjo. Jokių įrodymų jis nepateikė ir dėl to, kad būtų sumokėjęs už statybines medžiagas, technikos, atlikusios lauko darbus paslaugas, statybines medžiagas, įsigytus baldus, buitinę techniką, kitą įrangą, todėl darytina išvada, kad tai padarė J. M., kuri įrodinėja, kad išgrynintus pinigus panaudojo būtent šioms reikmėms.
Nors D. M. teigia, kad šios nuotraukos yra klastotė, jas J. M. padarė tuo metu, kai jie lankė kitus namus ruošdamiesi pirkti namą, be to, įmonė atlieka remonto darbus, todėl J. M. nufotografavo kitus remontuojamus namus ir šias nuotraukas pateikia kaip neva darytas šeimos įsigytame name, teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Iki bylos nagrinėjimo momento, kol J. M. nepaprašė į bylą pateikti papildomų fotonuotraukų, J. M. aplamai teigė, kad jokie remonto darbai nusipirktame name - nei viduje nei teritorijoje - nebuvo atliekami. Vėliau teigė, kad tam tikri teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti, tačiau tai esą jis atlikęs pats. Vienok iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad visus lauko darbus atliko kiti asmenys, D. M. nė vienoje nuotraukoje nėra užfiksuotas dirbantis pats. D. M. teisme patvirtino, kad už darbus prie namo darbininkams pinigų nemokėjo, todėl darytina išvada, kad už šiuos darbus sumokėjo mokėjo J. M.. Nors iš dalies namo viduje darytų nuotraukų negalima kategoriškai teigti, kad jos padarytos būtent šalių Švedijoje įsigytame name, lyginant už lango esančius objektus (kitus matomus statinius, šalia namo stovinčius automobilius), kai kuriuos likusius baldus, namo durų ir langų išsidėstymą, radiatorių formą, darytina išvada, kad J. M. pateikė nuotraukas, darytas būtent šiame name. Neabejotinos išvados neina daryti tik dėl rūsio įrangos, nes rūsyje nuotraukų iki jo remonto nebuvo daryta. Pažymėtina, kad D. M., neigdamas jog name Švedijoje remontas buvo atliekamas, teisme nurodė, kad taupė pinigus remontui, tačiau skyrybos šį procesą nutraukė. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad jis galėjo turėti grynųjų pinigų, kurie nėra įtraukti į dalintino turto balansą. Pažymėtina ir tai, kad ir po remonto darytose nuotraukose matyti, kad namo vidaus remonto darbai iki galo nėra atlikti, tačiau J. M. to ir neįrodinėja.
Byloje nustatyta, kad namas Švedijoje įsigytas santuokos metu 2013-10-08. J. M. teigia, kad jo remonto darbai buvo atliekami nuo namo nusipirkimo momento iki 2015-01-23, kai ji grįžo iš Švedijos, nes buvo išvaryta iš namų. Teigia, kad visi dokumentai, susiję su namo pirkimu, atliktais remonto darbais: čekiai, projektai, pirkimo sutartys yra pas D. M., tačiau jis sąmoningai jų nepateikia. Dėl dingusių dokumentų net buvo nuvažiavusi į policiją Švedijoje, tačiau ten niekas jai nepadėjo. Šios aplinkybės nėra paneigtos, nes iš J. M. atliktų bankinių operacijų analizės matyti, kad grynieji pinigai buvo jos iš sąskaitų nuimami reguliariai. Nors didelė pinginių lėšų dalis grynaisiais pinigais nuimta paskutiniais bendro gyvenimo mėnesiais, J. M. paaiškino, kad tuomet grynuosius pinigus išėmė, nes 2015-01-01 keitėsi litai į eurus, todėl juos paėmė siekiant išvengti nežinomybės dėl to, kas toliau vyks įvedus eurą. Tuo aiškina ir 2014-12-29 nuimtą 20000 Eur sumą. Be to, iš į bylą pateiktų fotonuotraukų darymo laiko matyti, kad jos darytos įvairiais laikotarpiais nuo namo įsigijimo momento iki pat ieškinio pateikimo teismui dėl santuokos nutraukimo, todėl negalima atmesti, kad pinigai iki pat 2015 metų reguliariai buvo nuimami namo Švedijoje remontui. D. M., neigdamas pinigų panaudojimo šeimos namo Švedijoje remontui faktą teigė, kad jie buvo naudojami namo Tauragėje remontui. Vienok, net jei sutuoktinė nuimtų grynųjų pinigų dalį būtų panaudojusi šeimos namo Tauragėje remontui, tai nebūtų galima traktuoti kaip pinigų panaudojimą ne šeimos interesais, nes tuo metu šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pagrįstu ir logišku teismas laiko ir J. M. argumentus, kad iš nuimtų grynųjų pinigų buvo mokami komunaliniai mokesčiai, patiriamos kitos išlaidos laisvalaikio poreikiams tenkinti. Sprendžiant iš bankinių operacijų analizės, J. M. pajamos buvo didelės, taigi šeima gyveno gana pasiturimai. Logiška, kad jauna moteris nori gražiai atrodyti bei rengtis, daug keliauti, lankyti įvairius renginius. Tokie dalykai kainuoja brangiai, tačiau šeimos pajamos tai leido daryti ir negalima teigti, kad tam tikrą šeimos lėšų dalį J. M. skyrė savo reikmėms nepagrįstai. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog D. M. būtų tam prieštaravęs ar draudęs – priešingai, jis patvirtino, kad visiškai pasitikėjo savo sutuoktine ir nekontroliavo, kam ji išleidžia pinigus. Tai reiškia, kad tokio poreikio ir nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad D. M. sutinka, jog dalį išgrynintų pinigų J. M. galėjo panaudoti vaiko poreikiams, komunaliniams mokesčiams sumokėti ir kitoms reikmėms. Šeimos santykių sferoje paprastai nėra priimta sutuoktiniams vienas kitam teikti bet kokias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šioje konkrečioje byloje sutuoktiniai gana ilgai gyveno kartu, duomenų, kad iki skyrybų proceso jie būtų vienas kitam reiškę pretenzijas dėl per didelio išlaidumo ar nepagrįstų išlaidų, nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti J. M. paaiškinimu, kad visas išlaidas ji planavo kartu su sutuoktiniu, o pastarasis apie jas žinojo.
Iš bylos medžiagos – D. M. 2017-04-06 pareiškimu pateikto priedo Nr. 3 matyti, kad J. M. iš jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20 atliko bankines operacijas už bendrą 36229,95 Eur sumą: 2015-01-05 tarptautiniu pavedimu sumokėjo Švedijos kronomis 30625 (ekvivalentas eurais - 3233,83); 2015-01-21 pasiėmė grynaisiais 300000 Švedijos kronų (ekvivalentas eurais - 31814,37), už tai sumokėdama 254,51 Eur komisinių; 2015-01-26 į savo sąskaitą AB SEB banke LT pervedė 10239 Švedijos kronų (ekvivalentas eurais 1097,14). D. M. visą šią sumą prašo laikyti J. M. pajamomis ir pusę šios sumos priteisti jam. 2015-01-05 tarptautiniame pavedime nurodyta, kad pinigai paprastu pavedimu pervedami už kaitinimo siurblio sumontavimą (for installing heat pump). J. M. patvirtino, kad pinigai pervesti būtent už pavedime nurodytą darbą Švedijoje, teismas neturi pagrindo abejoti šios bankinės operacijos sąžiningumu. Dėl 2015-01-21 grynųjų pinigų išmokėjimo J. M. paaiškino, kad tą dieną nuimtus pinigus ji atidavė D. M. rąstinio namuko įrengimui. Iš Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-10 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-1552 (toliau – Pažyma) matyti, kad patikrinus bankrutuojančią UAB „K“ nustatyta, jog ši Bendrovė samdė du darbuotojus, kurie vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus, pagaminti namelį. Asmenys atlikę paslaugas šiai Bendrovei išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, o Bendrovė minėtiems asmenims už atliktą paslaugą sumokėjo grynais pinigais per atskaitingą asmenį J. M. 7530 eurų. Taip pat nustatyta, kad 2015-01-13 važtaraščiu Nr. 00276-1 minėtą namelį transportavo D. M. į Švediją, sutuoktinių įsigyto namo adresu. Tokiu būdu pats namelio pagaminimo ir transportavimo į tuometinių sutuoktinių namus Švedijoje faktas yra nustatytas, todėl versija, kad J. M. pinigus perdavė šio namelio įrengimui J. M. nėra paneigta. Vienintelė grynųjų pinigų suma, kurią J. M. nuėmė jau po to, kai sudarė sutartį dėl atstovavimo ištuokos byloje, yra 1097,14 Eur, išgryninti 2015-01-26. J. M. teigia, kad ši suma galėjo būti pinigai darbininkams už atliktus darbus, gal sumokėjimui už komunalinis patarnavimus, ar dantų implantams, kuriuos tuo metu dėjosi. Teismas sutinka, kad tokios išlaidos galėjo būti ir jos nėra nepateisinamos.
Nėra pagrindo dalintinais pinigais laikyti ir J. M. deklaruotas pajamas už 2014 metus. Iš aptartos Pažymos matyti, kad J. M. už 2014 metus išmokėta dividendų 155179 Lt, nuo kurių ji sumokėjo 23256,15 Lt P. M. dividendai jai išmokėti per tris kartus 2014-02-06, 2014-02-24 ir 2014-03-31. Jokių įrodymų, kad išmokėtus dividendus J. M. nuslėpė, panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, D. M. nepateikė. Pažymėtina, kad šios sumos išmokėtos likus ilgam laikui iki skyrybų proceso pradžios, nėra jokių duomenų, kad tuo metu sutuoktinių asmeniniai santykiai jau buvo pasiekę kritinę ribą. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš minėtos Pažymos matyti, jog už 2013 metus J. M. į savo sąskaitą persivedė žymiai didesnę sumą už gautus dividendus – 325833 Lt, kurių padalinti D. M. neprašo, kas liudija, jog ji itin reikšmingai prisidėjo prie šeimos turto gausinimo, tame tarpe ir namo Švedijoje įsigijimo.
Nelaikytina įrodymu D. M. į bylą pateikto kalendoriaus lapelio, datuoto lapkričio 24 d., pirmadienis, kopija (popierinė bylos versija, b.l. 146). Analizuojant minimame lapelyje nurodytas sumas, kurios įvardintos kaip „Mano“, nenustatyta, kad kuri nors joje nurodyta suma, ar bent jos pusė, sutaptų su D. M. 2017-04-06 pareiškime nurodytomis išgrynintomis ar kaip dividendai gautomis sumomis, įvertinant kokia valiuta vyko finansinės operacijos. J. M. paaiškino, kad šiame lapelyje galėjo būti užrašytos ir planuojamos gauti pajamos ar numatomos išlaidos ir ši versija nėra paneigta.
Nors priešieškinyje D. M. nurodė, kad buvo nuimamos ir lėšos iš jo asmeninės sąskaitos, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešieškinį dalyje dėl piniginių lėšų padalinimo grindžia tik bankiniais pavedimais. Tokiu būdu priešieškinis dalyje dėl to, kad J. M. pasisavino ir J. M. asmenines lėšas, yra neįrodytas, todėl nepagrįstas.
Aplinkybė, kad D. M. iš asmeninių sąskaitų nuiminėjo grynuosius pinigus, teisine prasme negali būti vertinama kritiškai, nes galiojantis teisinis reglamentavimas tokių finansinių operacijų nedraudžia. Nors D. M. sutuoktinės veiksmuose įžvelgė mokestinių ar net baudžiamosios teisės normų pažeidimų, rašė pareiškimus atitinkamoms institucijoms dėl tyrimų veiksmų pradėjimo, byloje nėra jokių duomenų, jog J. M. veikė neteisėtai: T. T. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-23 rašto Nr. (12.1) R-555 matyti, kad ji yra pateikusi metines pajamų deklaracijas už 2012-2013 metus. Nors atitinkama deklaracija už 2014 metus laiku nebuvo pateikta, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. M. ją pateikė vėliau; iš 2015-11-16 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad J. M. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta LR BK 167 str. 1 d. požymių turinti veika; iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2016-06-13 rašto Nr. 25/12-1-14-10948 matyti, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. M. įgalioto asmens M. M. pareiškimą dėl galimai nusikalstamos J. M., kaip buvusios UAB „K“ direktorės, veikos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. M. teisme paaiškino, kad išimtus pinigus panaudojo bendriems šeimos pirkiniams, jų nebuvo pasilikusi sau, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, pragyventi jai padeda draugai ir artimieji. Įrodymų, kad yra priešingai, tai yra, kad J. M. santuokos nutraukimo dieną turėjo grynųjų pinigų ir juos nuslėpė nuo buvusio sutuoktinio, D. M. nepateikė, todėl sutuoktinių piniginių lėšų balanso sudaryti bei šias lėšas padalinti nėra teisinio pagrindo. Šių ir aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. M. neįrodė, kad J. M. bendrą turtą, tai yra pinigines lėšas, panaudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos prievolių vykdymu, o J. M. įrodė, kad šios lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateikdama ieškinį J. M. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Teismas 2015-02-24 nutartimi atidėjo J. M. likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pateikdamas priešieškinį D. M. sumokėjo 300 žyminį mokestį. Teismas 2015-04-22 nutartimi atidėjo D. M. likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Žyminio mokesčio dydis šioje byloje yra 3386 Eur (namo Švedijoje vertė - 151105 Eur; ½ žemės sklypo adresu vertės - 5474 Eur; ½ namo adresu vertės - 39590.5 Eur; automobilių vertė - 7800 Eur; kilnojamasis turtas - 18863 Eur. Bendra turto vertė - 222832,5 Eur. Žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatytą formulę: 2027+1% nuo sumos, viršijančios 86886 Eur=3386 Eur).
Šalys teismo neprašė, o teismas nenukrypo šioje byloje nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl šalims mokėtina po 1693 Eur žyminio mokesčio. Kadangi žyminio mokesčio dydis vaiko išlaikymo dalyje sudaro 93 Eur (258,76x12x3%), ši suma papildomai priteistina valstybei iš D. M.. Įvertinant aplinkybę, kad J. M. ieškinio pateikimo metu sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, D. M. priešieškinio pateikimo metu sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, iš J. M. valstybei priteistina 1593 Eur, iš D. M. – 1486 Eur žyminio mokesčio.
Teismui priimant dalinį sprendimą, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš šalių klausimas atidėtas iki galutinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Pateikdamos teismui prašymą priimti dalinį sprendimą, šalys pačios nustatė santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, turto padalijimo ir kitas sąlygas, kuriomis teismas iš esmės vadovavosi priimdamas dalinį sprendimą. Tokiu būdu darytina išvada, kad šalys šioje dalyje bylą išsprendė taikiai. Minimu prašymu šalys neprašė priteisti viena iš kitos jų turėtas bylinėjimosi, tame tarpe ir atstovavimo, išlaidas. To šalys neprašė ir apeliacinės instancijos teismo, todėl jis bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė. Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų iki dalinio sprendimo priėmimo ir jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepaskirsto (CPK 94 str. 2 d.).
Teismui nagrinėjant civilinę bylą dalyje dėl piniginių lėšų padalinimo, J. M. turėjo 830 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2017-02-24 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 412 ir 2017-04-18 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 420). Įvertinus aplinkybę, kad advokatės buveinė yra Kauno mieste, ji dalyvavo dviejuose ilgos trukmės teismo T. T. rajono apylinkės teisme, J. M. parengė keletą procesinių dokumentų, darytina išvada, kad ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos nėra nepagrįstai didelės. Priešieškinį atmetus, ši suma priteistina J. M. iš atsakovo D. M., o D. M. turėtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos.
Laikinoji apsaugos priemonė, T. T. rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 261, 263, 265, 268, 270, 282, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. M. patikslintą priešieškinį dalyje dėl piniginių lėšų padalinimo, atmesti.
Priteisti iš D. M. valstybei 1486 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš J. M. valstybei 1593 Eur žyminio mokesčio.
Išaiškinti, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“. Įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - įmoka už bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš D. M. J. M. naudai 830 Eur atstovavimo išlaidų.
Laikinąją apsaugos priemonę – sustabdymą išieškojimo vykdymo procese iš D. M. pagal 2017-02-T. T. rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5-850/2016, vykdomą antstolio K. K. kontoroje, T. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.