Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2014-02-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 1 d. apie 02.30 val. Plungėje Vytauto g. vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,65 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie D. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad tą vakarą išgėrė tik du gurkšnius sidro ir tikrai yra įsitikinęs, kad tokio neblaivumo negalėjo būti. Jis nuoširdžiai paaiškino visas tos nakties aplinkybes. Jas išdėstė minučių tikslumu, pasakė, kad jo žodžius gali patvirtinti tarnybiniame automobilyje padaryti garso-vaizdo įrašai bei vaizdo kamerų įrašai iš kavinės, kurioje lankėsi, bei policijos pareigūnai, kurie patruliavo tą naktį. Tačiau teisėjas jam pasakė, kad pareigūnai visada teisūs, todėl geriau pripažinti kaltę ir gailėtis. Tai gali patvirtinti teismo posėdžio metu darytas audio įrašas. Teismas neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, kartu su pastaruoju dirbusio policijos pareigūno. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl galima teigti, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo ištirti visi įrodymai.

2014-02-01 02.30 val. jis vežė draugą, todėl pats stipraus alkoholio nevartojo, tik, išeinant iš kavinės, išgėrė kelis gurkšnius sidro. Kavinėje, kurioje lankėsi tą vakarą, yra vaizdo kameros, kurios tikrai užfiksavo jį kavinės viduje, o taip pat jo mašiną ir jo išvažiavimo laiką iš jos. Vaizdo įraše tikrai bus matyti, kad jis negėrė, išėjęs iš kavinės iškart išvyko. Jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnai sustabdė maždaug po 5 min. po to, kai atsigėrė sidro. Jie paaiškino, kad reikalinga patikrinti jo blaivumą. Jis neprieštaravo, bet įspėjo pareigūną, kad yra gėręs mažiau nei prieš 5 min. Į alkotesterį pūtė prie savo mašinos bagažinės. Kavinės „Bildukas“ vaizdo kameros turėjo užfiksuoti šį veiksmą. Po to pareigūnas jį įsodino į policijos patrulių automobilį, o alkotesteris išspausdino rodmenis. Kai jam buvo nustatytas lengvas girtumas, jis pasakė, kad nesutinka ir norėtų vykti į ligoninės priimamąjį dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. Pareigūnas pasakė, kad „tau jau niekas nepadės“. Visą šią situaciją gali patvirtinti patys patruliavę pareigūnai, o taip pat įrašas, darytas tarnybiniame patrulių automobilyje. Policijos pareigūnas, pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos VII dalies 65.6. p., kuriame nurodoma, kad patrulis, vykdydamas kelių eismo priežiūrą, privalo pažeidėjams išaiškinti jų teises ir pareigas, jam nepaaiškino, kad jis turi teisę į pakartotinį patikrinimą alkotesteriu praėjus 15 min., kaip to reikalauja Alkotesterių naudojimo instrukcijos. Tačiau tuo metu jo neblaivumą nustatinėjantis pareigūnas jo neperspėjo apie tokią galimybę. Mano, kad policijos patrulių automobilyje darytas įrašas tikrai patvirtins visas aplinkybes, dėstomas skunde. Jis iš karto prisipažino pareigūnams, jog ką tik gėrė kelis gurkšnius sidro, todėl alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareigūnai, sąžiningai vykdydami savo pareigas, turėjo įspėti apie galimybę pakartotinai patikrinti blaivumą. Administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tikrinant blaivumą policijos pareigūnai privalo vadovautis matavimo prietaiso (alkotesterio), kuriuo tikrinimas neblaivumas, naudojimo instrukcija. Šiose instrukcijose yra nustatyta, kad matavimus galima atlikti tik praėjus 15 min. po alkoholio panaudojimo. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas iš pagrindinių, esminių. Alkotesteris matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad, iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Alkotesterių instrukcijoje yra imperatyviai nurodyta, kad negalima atlikti neblaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 min. arba rūkė per paskutines 2 min. Taip pat nurodoma, kad negalima naudoti prietaiso, nukrypstant nuo šios instrukcijos. Nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius neblaivumą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 str. 1 d., įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas; ATPK 1 str., kuriuo ATPK uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Plungės rajono apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi tik alkotesterio parodymais, nors jis teismo posėdžio metu bandė prašyti teisėjo ištirti bylą iš esmės. Administracinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje, veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, kad kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymą tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai ne kartą yra pažymėjęs priimtuose nutarimuose (LVAT nutarimas byloje Nr. N12-344/2004). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 257 str., įrodymus privalo vertinti objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šiuo atveju teismas vienašališkai vertino tik administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis, alkotesterio parodymus, nekreipdamas dėmesio į jo paaiškinimus, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vienų liudininkų parodymai neturi viršenybės prieš kitų asmenų parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas už tai, kad 2014-02-01 apie 02.30 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,65 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis. D. S. su 2014-02-01 apie 02.30 val. nustatytu jo neblaivumo (girtumo) laipsniu ir jo nubaudimu kategoriškai nesutinka, anot jo, jo neblaivumo (girtumo) patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tikrinimo tvarką, todėl alkotesterio parodymai yra neteisingi, o teismas bylą išnagrinėjo tik formaliai, nesigilindamas į bylos esmę, jo teikiamus paaiškinimus, neištyręs visų įrodymų.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Plungės rajono apylinkės teismas, pripažindamas D. S. kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog D. S. savo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepripažįsta, nesutinka su jam nustatytu neblaivumo (girtumo) laipsniu. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad tą vakarą išgėrė tik du gurkšnius sidro ir tikrai yra įsitikinęs, kad tokio neblaivumo negalėjo būti. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. S. kaltę pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą pripažino visiškai. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius iš tikrųjų parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes D. S. išdėstė teismui, ar jis iš tiesų savo kaltę pripažino, kaip kad skundžiamame nutarime pažymėjo teismas, ar ją neigė, kaip kad jis teigia savo apeliaciniame skunde. Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų duotus parodymus. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, lieka iki galo nepaneigta apelianto versija, kad jis savo kaltės teismo posėdžio metu nepripažino ir prašė teismo bylą tirti iš esmės.

Iš pirminio D. S. paaiškinimo (b. l. 4) matyti, jog nuo pat pradžių jis pareigūnams nurodė išgėręs tik pora gurkšnių sidro. Tokios pozicijos jis, kaip galima spręsti iš skundžiamo nutarimo, laikėsi ir teismo posėdžio metu. Tokios pačios versijos dėl išgerto alkoholio kiekio D. S. laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde D. S. taip pat nurodo, kad pareigūnus iš karto įspėjo, jog alkoholį vartojo mažiau nei prieš 5 min. iki jo sustabdymo, tačiau pareigūnai į tai dėmesio nekreipė, pasakius, kad su parodymais nesutinka ir norėtų vykti į ligoninės priimamąjį dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje, pareigūnas tepasakė, kad „tau jau niekas nepadės“. Apylinkės teismas šios D. S. teikiamos versijos nepatikrino ir motyvuotai nepaneigė, jo kaltę grindė vien rašytine bylos medžiaga. Tačiau D. S. neigiant savo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, esant abejonių tarp D. S. nurodyto suvartoto alkoholio kiekio (du gurkšniai sidro) ir nustatyto jo neblaivumo (girtumo) laipsnio (0,65 ‰), apylinkės teismas privalėjo teismo posėdyje betarpiškai apklausti D. S. neblaivumo (girtumo) patikrinimą atlikusius pareigūnus, išsiaiškinti, kokias aplinkybes pareigūnams apie alkoholio vartojimą D. S. nurodė iš karto sustabdytas, ar užsiminė, kad alkoholį yra vartojęs maždaug prieš 5 min., patikrinti, ar atliekant D. S. neblaivumo (girtumo) patikrinimą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų (negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 min.). Tikrinant šias aplinkybes spręstinas klausimas dėl tikslingumo išreikalauti vaizdo bei garso įrašus iš tarnybinio automobilio, vaizdo įrašą iš kavinės, kurie, anot apelianto, patvirtina jo teikiamą versiją.

Apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai išnagrinėti D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, imtis priemonių reikalingiems įrodymams išreikalauti, iškviesti kaltinimo liudytojus bei juos apklausti ir, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties D. S. veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Tačiau apylinkės teismas tinkamai to nepadarė. Kadangi bylos teisingam išsprendimui reikalinga atlikti pakankamai didelės apimties papildomą įrodymų tyrimą, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Plungės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.