Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-164-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
II-164-563/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00145-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-164-563/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00145-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.8.6; 21.10.4
Registro objektas ROIK: 20127086542(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021-01-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad J. J. 2020-12-24, 17.20 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stabdant pareigūnui nesustojo prieš draudžiamąjį ženklą Nr. 321 „Stop kontrolė”. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 8 punktą.

Šalies argumentai

Skundu J. J. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad kontrolės poste tikrinantysis policijos pareigūnas neaiškiai viena ranka ją stabdė lazdele, o kita ranka rodė į šoną, todėl ji tiesiogiai suprato, kad jai rodoma pavažiuoti į šoną ir ten sustoti, todėl taip ir padarė. Teigiama, kad įvyko nesusipratimas, kadangi jokių piktavališkų paskatų tyčia nesustoti prie draudžiamojo kelio ženklo ar bėgti nuo policijos pareigūnų ji tikrai neturėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucija su skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo įvykdymą. Pažymima, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Be to, ir pati J. J. neneigia nesustojusi prieš draudžiamąjį kelio ženklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-07-01) III skyriaus 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 321 „Kontrolė“ įtvirtinta, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš kelio ženklą. Toliau važiuoti galima tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. J., nesilaikydama KET reikalavimų, vairavo automobilį ir, tikrinančiam pareigūnui stabdant, nesustojusi pravažiavo pro draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 321 „Kontrolė“. Aptariamas nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2019).

Teismas pažymi, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

Institucija J. J. nubaudė už tai, kad ji vairuodama automobilį, stabdant policijos pareigūnui, nesustojo prieš draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 321 „Kontrolė”, tačiau, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas nesutinka su Institucijos išvada, jog buvo įrodyta atsakomybėn traukiamo asmens J. J. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.

Teismo vertinimu šioje byloje, be tyrėjo L. J., surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinio pranešimo (2020-12-24 dėl KET pažeidimo) nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje J. J. tyčia, vairuodama automobilį ir stabdant policijos pareigūnui, nesustojo prieš draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 321 „Kontrolė”. Pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolas nelaikytinas įrodymu administracinio nusižengimo byloje. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno 2020-12-24 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo, pažeidimas buvo užfiksuotas tarnybiniu automobiliu bei buvo filmuota Body kamera. Tačiau Institucija šios medžiagos - vaizdo įrašo (-ų) teismui nepateikė. Institucija nurodė, kad Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-963 (2020-02-26 įsakymo Nr. 5-V-185 redakcija) VIII skyriaus 42.2. punkte nustatyta, kad „<… mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti duomenys saugomi duomenų saugykloje ne trumpiau kaip 60 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų; ...>“, dėl ko nagrinėjamu atveju pateikti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone užfiksuoto vaizdo įrašo galimybės nėra. Taip pat, papildomai Paslaugų savitarnos svetainėje kreipusis dėl mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angl. body camera), užfiksuotų vaizdo duomenų pateikimo, nurodyta, jog įrašas, pagal nurodytus paieškos duomenis, duomenų saugykloje nerastas. Taigi, nesant vaizdo įrašo (-ų), nesant nustatytiems ir apklaustiems asmenims, kurie galėtų patvirtinti (arba paneigti) tiek tarnybiniame pranešime, tiek surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, negalima nustatyti pažeidimo esmės. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad J. J. nurodyta aplinkybė apie tai, jog kontrolės poste tikrinantysis policijos pareigūnas neaiškiai viena ranka ją stabdė lazdele, o kita ranka rodė į šoną, todėl ji tiesiogiai suprato, kad jai rodoma pavažiuoti į šoną ir ten sustoti, todėl taip ir padarė, akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys <...> pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam <...> pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> pažeidimo bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės ir tik tada ji gali būti perduota pareigūnui (arba teismui), turinčiam teisę nagrinėti ją. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigūnai nerinko būtinų įrodymų nusižengimo faktui užfiksuoti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nesurinkimą ir abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Institucija kartu su atsiliepimu į skundą teismui taip pat nepateikė esminių duomenų, kurie pašalintų abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. kaltės. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje tyčia, vairuodama automobilį ir stabdant policijos pareigūnui, nesustojo prieš draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 321 „Kontrolė”.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, J. J. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą tenkina, Institucijos 2021-01-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikina ir J. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukia, nes jos veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

J. J. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-01-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį J. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė