Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovu E. B. (E. B.), J. B. (J. B.), V. M. ieškini atsakovams Vilniaus rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos seniunei L. S., G. T. del testamento pripažinimo negaliojanciu,

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedžio metu ieškovas J. B. (B.) praše ieškini tenkinti jame išdestytais argumentais bei papildomai parode, kad teta turejo buta (duomenys neskelbtini) gatveje, kuri pardave ar padovanojo savo pažistamai. Kadangi teta buvo nestabilios psichikos, tai ta ponia ja pagulde i globos namus. Tetos globos namuose jis nelanke, jos laidotuvese nedalyvavo. Testamentas surašytas viena diena, o patvirtintas kita – todel mano, kad seniune negalejo jo tvirtinti. Teta žadejo padovanoti visiems trims ieškovams žeme (duomenys neskelbtini) kaime, ieškovai mane, kad jiems atiteks žeme ir butas.

Ieškove V. M. i teismo posedi neatvyko, apie posedi jai pranešta tinkamai, ieškove atstovaujama jos bei kitu ieškovu atstoves, todel byla nagrinetina jai nedalyvaujant.

Teismo posedžio metu atsakove Vilniaus rajono savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniunijos seniune L. S., praše ieškini atmesti jos nurodytom aplinkybem bei papildomai parode, jog testamentas nebuvo patvirtintas ta pacia diena gal todel, kad ji nebuvo darbe, dažnai buna, kad testamentai pasirašomi kita diena. Mirusioji buvo lenke, bet suprato lietuviškai, testamento sudarymo diena, ji minejo, kad gyvena pas G. T. (duomenys neskelbtini) kaime, testamenta ji pasirašiusi jos akivaizdoje. Seniunijoje ji dirba nuo 1973 metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta byloje 1998-04-28 Vilniaus rajono savivaldybes (duomenys neskelbtini) seniune L. S. patvirtino M. O., gyvenancios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1998-04-27 surašyta testamenta, kuriuo, M. O., atstacius nuosavybes teise, žeme, esancia (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., paliko G. T.; testamentas buvo iregistruotas minetos seniunijos notariniu veiksmu registracijos žurnale (b.l.10, 11, 59-60). 2010-11-29 Gyventoju registro tarnybos pažymoje Nr. (29)3v-3216 (b.l.12), nurodyta, kad M. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta deklaravo 2008-08-01 adresu – Ukmerges r. sav., (duomenys neskelbtini); kiti duomenys: mire 2008-10-26, nuo 1985-05-31 iki 2008-07-31 gyvenamaja vieta deklaravo adresu – Vilnius, (duomenys neskelbtini), kitu duomenu apie deklaruota gyv. vieta nera. M. O. mire 2008-10-26 (b.l.21). M. O. buvo visu triju ieškovu teta (b.l.13-22). 2010-09-28 Vilniaus rajono apylinkes teismo sprendimu (b.l.35-37) pareiškeju E. B., J. B.. V. M. pareiškimas suinteresuotiems asmenims G. T., Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del palikimo priemimo fakto nustatymo buvo atmestas; minetas teismo sprendimas apskustas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (b.l. 38-41), Liteko duomenimis apeliacinis skundas dar neišnagrinetas. Ieškovu prašymu byloje buvo paskirta pomirtine rašysenos ekspertize, siekiant atsakyti i klausima: ar 1998-04-28 Vilniaus rajono savivaldybes (duomenys neskelbtini) seniunes L. S. patvirtinta M. O. 1998-04-27 surašyta testamenta pasiraše M. O., mirusi 2008-10-26, ar kitas asmuo. 2011-06-21 Lietuvos Teismo ekspertizes centro ekspertizes akte Nr. 11-1094(11) (b.l.96-100) padaryta išvada, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktuose 1998-04-27 dviejuose testamento egzemplioriuose, eilutese ‚parašas“, pasiraše testatore M. O., mirusi 2008-10-26, ar kitas asmuo, negalima del tiriamojoje dalyje nurodytu priežasciu; tiriamojoje dalyje konstatuota, kad, ivertinus bendruju ir specialiuju parašu požymiu sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni nei kiti nesudaro požymiu visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai.

Gincijamo testamento sudarymo metu galiojusio CK (1964 m.) 40 str. normos nustate, kad sandoriais laikomi pilieciu ir organizaciju veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; sandoriai gali buti vienašaliai ir dvišaliai arba daugiašaliai (sutartys). Kiekvieno sandorio butini elementai yra subjektai, ju valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotu, visi sandorio elementai turi atitikti istatymo reikalavimus. CK (1964 m.) 41 str. 1 d. nustate, kad sandoriai sudaromi žodžiu arba rašytine forma, kuri atitinkamai gali buti paprasta rašytine ir notarine. Sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik istatymo numatomais atvejais (CK (1964 m.) 44 str.). Pagal CK (1964 m.) 581 str., testamentas turi buti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vieta ir laika, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintas, taigi istatymas nustate privaloma notarine testamento sudarymo forma (tuo metu galiojusio LR Notariato istatymo 48 str. 1 d.). Akivaizdu, kad testamentas (kaip vienašalis sandoris) galiotu jis turi atitikti tam tikras salygas - testatorius testamento sudarymo metu turi buti veiksnus, testamentas turi buti sudarytas istatymo nustatyta forma, testamento turinys turi atitikti tikra testatoriaus valia. Istatymo reikalaujamos notarines formos nesilaikymas sandori daro negaliojanti (CK (1964 m.) 58 str. 3 d.). Kai sandoriui notarine forma yra privaloma, jis laikomas sudarytu tik nuo to momento, kai sandori patvirtina notaras ar kitas istatymo igaliotas pareigunas. Gincijamo testamento sudarymo metu galiojusio 1994-07-07 LR Vietos savivaldos istatymo Nr. I-533, 14 str. apibreže, savivaldos instituciju kompetencija. Šio istatymo 19 str. 2 d. 11 p. suteike teise seniunui istatymu nustatyta tvarka atlikti notarinius veiksmus. Notariniu veiksmu atlikima seniunijose tuo metu reglamentavo 1995-06-03 LR Notariniu veiksmu atlikimo rajonu savivaldybiu seniunijose istatymas Nr. I-946, kurio 1 str. 1 d. 1 p. seniunams suteikta teise tvirtinti testamentus. Tai reiškia, kad istatyme numatyti seniuno patvirtinti sandoriai ar atlikti kiti notariniai veiksmai yra prilyginami pagal forma notariniams ir sukelia tokias pacias teisines pasekmes (LR Notariato istatymo Nr.I-2882 (aktuali redakcija nuo 1997-06-26 iki 1998-05-13) – toliau LR Notariato istatymo 26 str.).

Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu šio kodekso nustatyta tvarka nereikia irodineti (CPK 178 str.). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad CPK 185 straipsnyje itvirtintas laisvo irodymu vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas vadinamaja tiketinumo taisykle (tikimybiu pusiausvyros principu), pagal kuria tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas del to, kad jis pats nera gincijamu teisiniu santykiu dalyvis ar stebetojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-462/2002).

Atsižvelgiant i ieškovu išdestytus ieškinyje argumentus, sudarancius ieškinio pagrinda ir dalyka, darytina išvada, kad ieškinio ieškovai neirode, kitu pagrindu ar dalyku ieškovai ieškinio nereiške (CPK 135, 178, 185 str, str.).

Aplinkybes, kad testamentas surašytas viena diena, o patvirtintas seniunes kita diena, kad testatore negyveno (duomenys neskelbtini) seniunijoje, nera pagrindu pripažinti testamenta negaliojanciu, nes tai jo turinio nekeicia. Be to, ieškovai negincijo atsakoviu seniunes L. S. ir G. T. nurodytu aplinkybiu, kad testatore iki gincijamo testamento sudarymo dažnai atvažiuodavo ir net gyvendavo pas G. T.. Atkreiptinas demesys, jog gincijamo testamento sudarymo metu galiojusio LR Notariato istatymo 28 str. nustate, jog notariniai veiksmai gali buti atliekami pas bet kuri notara, išskyrus turto paveldejimo atvejus. Jokiu irodymu, kad testamento sudarymo metu testatore nebuvo samoninga ir veiksni, testamente išreikšta jos valia neatitiko tikroves, i byla nepateikta. Todel ieškinyje išdestyta ieškovu pozicija, kad M. O. testamente neišreiške savo tikrosios valios, atmestina, kaip nepagrista. Priešingai, šias aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybes. Byloje nera irodymu, pagrindžianciu ieškovu parodymus, jog ju teta buvo žadejusi padovanoti žeme, buta jiems, jog ji buvo psichiškai nesveika, jog ginco testamenta pasiraše ne ji. Patys ieškovai nurode, kad su ju teta nebendravo, nelanke jos globos namuose, net nedalyvavo tetos laidotuvese. Ieškovai nera specialistai, turintys specialiu mokslo žiniu, kad reikštu nuomone, jog ginco testamente pasiraše ne M. O.. Kaip jau pasisakyta aukšciau, atliktos pomirtines rašysenos ekspertizes akte nera išvados tiek patvirtinancios tiek paneigiancios M. O. parašo tikruma ginco testamente. Nors eksperto išvada teismui nera privaloma, ji kaip rašytinis irodymas vertintina kartu su visais irodymais esanciais byloje (CPK 218 str.). Nera aišku, kokiu pagrindu ieškovu atstove nurode, kad seniune turi reikalauti, kad testamente šalia savo iprasto parašo M. O. parašytu savo ranka varda ir pavarde.

Apibendrinus aukšciau išdestytus argumentus, darytina išvada, kad ginco testamento sudarymo ir registravimo tvarka nebuvo pažeista, kaip nurode ieškovai ir ju atstove (LR Notariato istatymo 29 str.-32 str., 37 str., 48 str.). Ieškovu nurodytas CK (1964 m.) 583 str. reglamentavo kito asmens pasirašymo testamente atvejus, jei testatorius del fiziniu ar kitokiu priežasciu negali pasirašyti testamento, o ne, kaip nurodyta ieškinyje, kaip turi buti surašomas ir patvirtinamas testamentas. Taip pat atmestinos kaip nepagristos ieškovu nurodytos aplinkybes (del kuriu pasisakyta aukšciau), jog pagal CK (1964 m.) 582 str. notariškai patvirtintiems testamentams nera prilyginti testatoriaus gyvenamosios vietos seniunu patvirtinti testamentai. Atkreiptinas demesys, jog ieškovu atstoves nurodytoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-03-07 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-210/2008 buvo analizuojamos visiška kitos faktines aplinkybes, o ne analogiškos faktinems aplinkybems nagrinejamoje byloje ( kaip akcentavo ieškovu atstove) be to aukšciau nurodytoje civilineje byloje ir nagrinejamoje byloje ieškinio pagrindas ir dalykas nera analogiškas.

Atsakoves G. T. atsiliepime nurodyti argumentai, kad triju metu terminas pagal 1964 m. CK gincyti testamenta yra praleistas, nera pagristas. Atsakove negincijo ieškovu nurodytu aplinkybiu, kad ieškovai apie gincijama testamenta sužinojo 2010-09-14 civilines bylos Nr. 2-2242-860/2010 nagrinejimo metu. Ieškinio senatis – tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškini (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metu (CK 1.125 str. 1d.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykle yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima; šios taisykles išimtis nustato CK bei kiti istatymai (1964 m. CK 86 straipsnis; 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia istatymo siejama ne su teises pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turejimu sužinoti apie savo teises pažeidima (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali igyvendinti teise ginti savo pažeista teise tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teises pažeidima ta pacia diena, kai ši buvo pažeista, taciau apie toki pažeidima asmuo gali sužinoti ir veliau, t. y. teises pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teises pažeidima diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teises pažeidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise ar istatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teises pažeidima sužinojo ne pažeidimo diena, o veliau, teismas turi ivertinti, ar šis apie savo pažeista teise sužinojo ne veliau, negu analogiškoje situacijoje turejo sužinoti apdairiai ir rupestingai su savo teisemis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti i teises pažeidimo nustatymo sudetinguma, atsakovo veiksmu ar neveikimo itaka ieškovo subjektyviam susiklosciusios situacijos vertinimui, kitas konkreciu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2002-01-07 civ.byloje Nr. 3K-7-18/2002 ir kt.).

CK 1.126 str.1,2 d.d. nustato, kad reikalavima apginti pažeista teise teismas priima nagrineti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaiges; ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja.

Teismo nuomone, ieškovai nera praleide ieškinio senaties termino gincyti M. O. testamento, ka patvirtina ir 2010-09-28 Vilniaus rajono apylinkes teismo sprendime nurodytos aplinkybes civilineje byloje Nr. 2-2242-860/2010 bei Vilniaus miesto 1-os apylinkes teismo civilines bylos Nr.2-1093-534/2011 medžiaga (b.l.16-18, civ.byla Nr.2-1093-534/2011; LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 4, 10 str. str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovu valstybei priteistinos pašto išlaidos – 42,47 Lt bei ieškovui E. B. (E. B.) gražintina permoketa 388,19 Lt suma už atliktos pomirtines rašysenos ekspertizes apmokejima (CPK 79, 88, 96 str.str.; b.l.86, 93, 95).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 str. str.

nusprende:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovu E. B. (E. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) J. B. (J. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) V. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660) 42,47 Lt (keturiasdešimt du litus 47 ct.) pašto išlaidu, t.y. iš kiekvieno po 14,15 Lt (keturiolika litu 15 ct.).

Gražinti ieškovui E. B. (E. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) 388,19 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 19 ct), sumoketus (2011-04-11 AB SEB banke pagal nurodyma pervesti imoketus grynuosius pinigus jo atstoves – advokates Emmos Domajevos) už ekspertizes atlikima, pinigus pervedant i atsiskaitomaja saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia AB banke „Swedbank“.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.