Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-49-1005/2017Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00001-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.8.1.2.; 2.11. 2.11.10.; 2.3.6.4.4.(S)

2017 m. birželio 30 d.

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam I. A. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. šioje byloje T. M. buvo kaltinamas tuo, kad viešai per visuomenės informavimo priemones (internetą ir laikraščius) tyčia paskleidė apie T. M. tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, kuri viešai paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą T. M., kaip asmeniu gerbiantį įstatymą, aplinkinius asmenis, ir visuomenėje priimtą bendravimo tvarką bei medžiotojo etiką, gerai žinodamas, kad tai tikrovės neatitinkanti informacija, o būtent: internetinėje svetainėje www.panskliautas (http://www.paskliautas.lt/medziotoju-kare-i-pilva-įremta-sautuvo-buoze), laikraštyje „Panevėžio rytas“ Nr. 135 (5609) 2015 m. lapkričio 14 d. straipsnyje „Medžiotojų kare – į pilvą įremta šautuvo buožė?“ konstatavo „...tada paklausiau, ką jis ten veikia. Tas neatsakė, tik nulipęs nuo bokštelio atstatė šautuvą man į pilvą ir ėmė šaukti: asile, netrukdyk medžioti, tuoj po velėna pakišiu“, toliau straipsnyje I. A. tvirtino, kad po susirinkimo kieme T. M., dar nežinodamas valdybos sprendimo, atstatęs pirštą, kaip pistoleto imitaciją jam į kaktą ir pagrasinęs sutvarkyti. „Ką aš žinau, kaip jam pasišvies protas, dar išties sutvarkys vienu pokštelėjimu“, nerimavo medžiotojas. Tad ir kreipėsi į policiją.“, laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ Nr. 132 (10922) 2015 m. lapkričio 19 d. straipsnyje „Medžiotojai vienas kitą skundė policijai ir aplinkosaugininkams“, I. A. konstatuoja „Buvau prie man priklausančios gyvulių šėryklos, kai netoliese išgirdau šūvį. Buvau tikras, kad tai brakonieriai, tad skubėjau patikrinti. Kartu pasiėmiau ir netoliese gyvenantį medžiotoją. Važiuodami ieškojome pėdsakų sniege. Keliuke į mūsų būrelio plotus pamatėme automobilio vėžes, o pusiaukelėje radome ir paliktą Tomo mašiną. Šioje vietoje jis būti neturėjo teisės. Padalinio vadovas pasakė, kad toje miško pusėje niekam negalima medžioti. Iškėliau virš galvos prožektorių ir šaukdamas, kad čia aš, ėjau gilyn į mišką, ragindamas Tomą pasirodyti. Jis išėjo ir man į pilvą įrėmė užtaisytą šautuvą“.

Teisiamojo posėdžio metu I. A. parodė, kad jam pareikštą kaltinimą ir patikslintą kaltinimą supranta, bet kaltu neprisipažįsta. Patvirtina, kad įvykis miške, kai T. M. buvo jam įrėmęs šautuvą, buvo iš tikrųjų. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į policiją. T. M. išsakyta grasinimą priėmė kaip realų, du mėnesius nemedžiojo, nes bijojo. Parodo, kad laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redakcijoje nėra buvęs, ar dėl įvykio jam skambino korespondentė moteris, nepamena. Mano, kad laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redakcijoje lankėsi pats T. M., kokiu tikslu lankėsi, reiktų klausti jo pačio. Laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ straipsnyje kabutėse užfiksuotos frazės, kurios yra priskiriamos jam, yra ne jo pasakytos, o paimtos iš jo apklausos policijoje protokolo. Kaip jo žodžiai iš apklausos protokolo atsirado spaudoje, jis negali pasakyti. Internete straipsnių apie įvykį miške neskelbė. Laikraščio „Panevėžio rytas“ straipsnyje yra parašyti jo žodžiai, kurių teisingumą jis patvirtina. Parodo, kad kai grįžo namo iš policijos, apie 19 val. jam paskambino žurnalistas, kuris prisistatė kriminaliniu žurnalistu. Tam žurnalistui viską papasakojo, kaip buvo iš tikrųjų, suprato, kad straipsnis bus laikraštyje. Pasakodamas korespondentui neturėjo tikslo šmeižti T. M., tik pasakė faktus, kurie buvo, pasakojo kas jam nutiko, t. y., išsakė savo nuomonę. Nemato dėl ko būtų turėjęs paneigti spaudoje paskleistą informaciją, kadangi pasakojo gryną teisybę. T. M. yra konfliktiškas asmuo, su juo niekas nenori ginčytis, jis grasino A. A. nušauti, šovė į J. B., todėl imi galvoti, kad gali ir nušauti. Kadangi būrelio vadovas buvo T. M. švogeris, todėl T. M. nebuvo surašytos visos nuobaudos dėl techninių pažeidimų. Parodo, kad po įvykio miške būrelio vadovas M. S. pasakė, kad lapkričio mėnesį bus valdybos posėdis ir spręs tą klausimą, todėl manė, kad konfliktą su T. M. išsiaiškins būrelio viduje. Nepavykus to padaryti lapkričio mėnesį parašė pareiškimą policijai. Parodo, kad valdybos posėdyje atsiprašė T. M., bet T. M. grasino, kad su juo susidoros, tai girdėjo ir J. B., ir A. A..

Teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas T. M. parodė, kad I. A. jį apšmeižė per spaudą, nes paviešino neteisingus faktus. I. A. spaudoje paskleidė informaciją, kad jis norėjo I. A. miške nušauti, o kitą kartą buvo į jį atstatęs pirštą, imituodamas pistoletą. Parodo, kad iš tikrųjų tokių dalykų nebuvo, nes jis medžiojo blaivus, ką nustatė ir policija atvykusi į įvykio vietą pagal I. A. iškvietimą. 2015 m. kovo 22 d. policijos pareigūnai tikrino jo ginklą, bet jis tą dieną nešaudė. Medžioklės lapas buvo pas medžioklės vadovą R. K.. Tą dieną skambino į policiją ir pranešė, kad miške jį užsipuolė I. A. ir kaltina nebūtais dalykais. Dėl I. A. šmeižto iš jo buvo paimti ginklai, o jo, kaip žmogaus ir medžiotojo reputacija, negrįžtamai sugadinta. Dėl įvykio buvo apklausiamas policijoje ir davė parodymus. Anksčiau jis buvo gerbiamas ir žinomas medžiotojų bendruomenės narys, kurį kiti medžiotojų būreliai kviesdavo į svečius pamedžioti, o po šmeižto spaudoje žmonės pradėjo jo vengti, niekas nebesikviečia jo į svečius pamedžioti, nebendrauja. Žmonėms susidarė nuomonė, kad jis norėjo nušauti kitą žmogų, kad yra neadekvačios psichikos. Parodo, kad jis yra šmeižiamas dėl to, kad yra patyręs medžiotojas, kuris turi taiklią akį ir kuriam sekasi medžioti, todėl, tokį, kaip jis ir šmeižia, o jei gertų ar panašiai, būtų neliečiamas. Parodo, kad medžiotojai J. B., A. A., V. B. yra prieš jį nusistatę iš anksčiau, o santykiai su I. A. tapo konfliktiški nuo 2015 metų žiemos. A. kaltina jį, kad neva jis per medžioklę šovė į A., nors to nebuvo. Kai jam skambino korespondentas iš laikraščio „Panevėžio rytas“, jis paneigė, kad norėjo nušauti kitą žmogų, o su vietiniais korespondentais nėra kalbėjęs. Parodo teismui, kad nesikreipė į spaudą dėl informacijos paneigimo, kadangi spauda čia nieko dėta, nes spauda tik išspausdino I. A. pasakytus žodžius. Dėl I. A. šmeižto spaudoje jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 21000 Eur, kadangi jam dėl to buvo sveikatos sutrikimų, buvo sugadinta reputacija, o galimybė medžioti kituose klubuose atimta iki gyvenimo pabaigos. Patyrė ir turtinės žalos, kadangi iš jo policija paėmė ginklus, kurių optiką po to reikėjo specialiai prišaudyti.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nei T. M., nei I. A. nepažįsta. Dirba korespondentu laikraštyje „Panevėžio rytas“. Pamena, kad 2015 metais peržiūrėjęs policijos suvestines rado pranešimą apie konfliktą tarp medžiotojų Rokiškio rajone. Per medžiotojų būrelius gavo T. M. ir I. A. telefonų numerius. Skambino jiems ir prisistatęs iš kur skambina, bendravo apie įvykį, prašė, kad jie atsiųstų savo fotonuotraukas, jie nuotraukas atsiuntė. Kaip suprato, tarp jų nesantaika yra senai. Iš jų prašymo neminėti pavardžių ir rašyti inicialus nebuvo, jie patys pasakojo savo istoriją, kalbėjo abu, nors būna, kad žmonės nenori bendrauti su korespondentu. Su jais straipsnio tekstas nebuvo derintas. Citatas straipsnyje parašė pažodžiui, nuo savęs nieko nepridėdamas, nes to ir negalima daryti. Į laikraščio redakciją niekas nesikreipė dėl paneigimo. Parodo, kad internetinė svetainė www.panskliautas.lt priklauso laikraščiui „Panevėžio rytas“, pirma straipsnis pasirodo laikraštyje, o po to talpinamas internete. I. A. neprašė, kad straipsnis būtų skelbiamas internete. Parodo, kad jis tik suruošia straipsnį, o redaktoriai keičia, redaguoja pavadinimus, datas, sprendžia dėl talpinimo internete.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. ir I. A. asmeniškai nepažįsta. 2015 metų kovo mėnesį dirbo policijoje. Pamena, kad 2015 metų kovo mėnesį, po 20 dienos, vakare buvo gautas pranešimas, kad Gilių kaime yra konfliktas tarp medžiotojų. Nuvyko į įvykį. Šie du vyrai buvo sukonfliktavę, vienas kitą kaltino, kad yra neblaivūs, nors juos patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta, jog abu buvo blaivūs. Klausė jų kam kvietė policiją, kadangi nusikaltimo požymių neįžvelgė pasiūlė jiems kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Parodo, kad tarp vyrų konfliktas kilo dėl medžioklės, abu vyrai buvo įsiaudrinę, rėkė, kad visas miškas aidėjo. Jie, kaip pareigūnai, atliko savo darbą, labai į konfliktą nesigilino, jei būtų buvę kokie veiksmai, būtų juos užkardę, bet grasinimų negirdėjo. Kad būtų grasinta nušaut, nužudyt, negirdėjo, jei taip būtų buvę, tai būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime, nes tai yra sunkus nusikaltimas. Ginklų nematė, ginklai buvo automobilyje, o automobilių netikrino. Miške dar buvo būrelio vadovas, kurio pavardės nepamena. Vardas ir pavardė J. B. jam nieko nesako. Taip pat, buvo vienas vyras, kuris sėdėjo automobilyje ir parodė, kaip atvažiuoti į įvykio vietą. Nepamena, kad T. M. būtų išėmęs šovinį iš šautuvo dėtuvės. Ar skaitė spaudoje straipsnius apie įvykį negali pasakyti, nes „Panevėžio ryto“ neskaito, skaito nebent Rokiškio laikraštį. Teismo posėdžio metu pagarsinus A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IT medžiaga, b. l. 13-14), A. P. parodė, kad jo parodymai teisingi, nes praėjus laiko tarpui dabar mažiau atsimena.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. pažįstamas, nes dirbo elektros tinkluose, po įvykius važinėjo. Su I. A. teko susidurti įvykyje, asmeniškumų neturi. Pamena, kad įvykis buvo 2015 metų kovo mėnesį, dienos nepasakys. Iš policijos budėtojo, tuo metu komisariate dar buvo budėtojas, buvo gautas pranešimas, kad vyksta konfliktas, grasinama nušauti ar ką, dabar nebepasakys tiksliai. Dirbo su kolega A. P.. Nuvykę į vietą rado T. M. ir I. A.. Ginčas tarp jų vyko dėl medžioklės, kas gali medžioti, kas negali. Abu vyrai buvo blaivūs, nieko konkretaus nepasakė, todėl jiems buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Atrodo, dar buvo atvykęs jų būrelio vadovas M. S.. Parodo, kad grasinimų nužudyti negirdėjo, jei būtų girdėjęs grasinimus, būtų tai užfiksavęs, viešos tvarkos pažeidimo nebuvo. Jei būtų buvę pretenzijų, būtų paėmę pareiškimus. Ginklų nematė ir jų netikrino. Neprisimena ar I. A. prašė patikrinti T. M. ginklą, nes ginklų nematė. Būtų paėmę ginklus, jei būtų buvęs grasinimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tada geriau viską atsiminė. Dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą grįžęs į komisariatą.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. yra pažįstamas, draugauja su jo seserimi, I. A. pažįstamas, su jais santykiai medžiokliniai, nes medžioja tame pačiame būrelyje. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ būrelio pirmininkas 2014 - 2016 metais. Pamena, kad 2015 m. kovo 22 d. važiavo į Gilių kaimą gavęs skambutį iš T. M., kad jam sutrukdė medžioklę atvykęs I. A. ir J. B., kad yra konfliktas. Įvykio vietoje matė J. B. automobilį ir T. M. automobilį. Buvo ginčas dėl medžioklės reikalų, I. A. teigė, kad T. M. neteisėtai medžioja, o T. M. tai neigė, jokių fizinių veiksmų nebuvo. Policininkai arba jau buvo vietoje, arba iš karto atvažiavo, dabar gerai to nepamena. I. A. teigė, kad T. M. norėjo ant jo užvažiuoti, automobiliai buvo užvesti. Ar buvo grasinimai neatsimena, nes įvykiai dvejų metų senumo. I. A. ginklo neturėjo ir teigė, kad girdėjo šūvį. Jis (M. S.) paprašė T. M. ginklo ir pažiūrėjęs į vamzdį matė, kad šauta nebuvo. Teismo posėdžio metu pagarsinus M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IT medžiaga, b. l. 17), M. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė praėjus pusei metų po įvykio, tada geriau atsiminė aplinkybes, vadinasi šauta visgi buvo. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Policijos pareigūnai patikrino T. M. blaivumą ir tada visi išsiskirstė. Parodo, kad tada galėjo pasakyti, kad dėl grasinimo bus valdybos posėdis, kuris spręs, nes nuobaudas skiria medžiotojų būrelio valdyba. Parodo, kad tiksliai nepamena ar J. B. jam tą vakarą skambino. Tuo kartu medžioklės lapas buvo pas R. K., nes R. K. buvo medžioklės vadovas, paskui R. K. buvo išmestas iš šių pareigų. T. M. 2015 m. spalio 17 d. buvo sustabdyta teisės medžioti dėl įvykio su A. A., o I. A. buvo įspėtas dėl įvykio Gilių miške. Kodėl I. A. tikrino T. M. negali atsakyti, nes niekas tokių įgaliojimų jam nėra išdavęs. Straipsnius apie įvykį spaudoje skaitė.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. pažįstamas, jau 30 metų kartu su juo medžioja. Santykiai su juo pablogėjo prieš 2 metus, nekonfliktuoja, bet su tokiu žmogumi bijo medžioti. I. A. pažįsta, santykiai normalūs. Parodo, kad 2015 metų spalio mėnesį pas J. B. buvo jų būrelio valdybos posėdis. Buvo lauke iki 15 metru atstumu bei girdėjo I. A. ir T. M. tarpusavio pokalbį apie tą įvykį miške. Įsiminė T. M. žodžius „Aš tave sutvarkysiu“ ir rankos mostą, imituojant šūvį. Dar pamena, kad buvo T. M. žodžiai „Visa valdyba papirkta, mėsa pripenėta, į vidų neleidžia“. Tuo tarpu, I. A. teisinosi, kad ėjo žiūrėti ar ne brakonieriai medžioja. Parodo teismui, kad praeitais metais T. M. šovė į jį, dėl ko buvo pradėtas, bet vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o T. M. buvo padavęs jį į teismą už šmeižtą. Parodo, kad konflikto priežastis ta, kad T. M. yra pasakęs „Mano žemė, mano žvėrys, neleisiu niekam medžioti“.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. ir I. A. yra jo būrelio nariai, su jais nekonfliktuoja. Prisimena konfliktą miške, tai buvo prieš du metus, pavasari, vakare. Pas jį atvyko I. A., kuriam paskolino savo džipą, kad nuvažiuotų pašerti žvėrių miške. Po kiek laiko I. A. grįžo ir pasakė, kad miške kažkas šaudo. Tada jie skambino būrelio vadovui R. K., kuris sakė, kad be jų miške negali nieko būti. Tada jie išvažiavo ir miške pamatė T. M. automobilį. I. A. ėjo su prožektoriumi, sakydamas „T., aš ateinu“. Jis, J. B., liko automobilyje, nes buvo su tapikėmis. Po to, buvo triukšmas, kai I. A. su T. M. priėjo arčiau, aiškiai girdėjo, kad I. A. sakė „T., kam laikai šautuvą prie pilvo?“ Buvo skambinama policijai ir M. S.. Paskui I. A. neleido T. M. išvažiuoti su automobiliu, T. M. stūmė su automobiliu I. A., po to parvertė ant žemės ir tampėsi, bet vienas kitam nesmūgiavo. Parodo, kad jis iš automobilio nelipo, kadangi buvau su tapikėmis, buvo šlapia, be to, jie suaugę žmonės, tegul patys aiškinasi. Teismo posėdžio metu pagarsinus J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IT medžiaga, b. l. 26), J. B. parodė, kad girdėjo, kaip I. A. ir T. M. ėjo nuo medžioklės vietos ir girdėjo, kaip I. A. sakė „T., kam laikai šautuvą prie pilvo?“, tačiau pats nematė įremto ginklo. Parodo, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo šalia, o M. S. jau buvo atvažiavęs. I. A. sakė, kad jam grasino T. M., bet policija pasakė, kad čia civilinis reikalas, duokitės į teismą. Teismo posėdžio metu pagarsinus J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus (IT medžiaga, b. l. 118), J. B. parodė, kad tokius parodymus davė pakalbėjęs su advokatu, kuris pasakė, kad visos smulkmenos yra svarbios. Policijos pareigūnai patikrino T. M. ginklą, kuris buvo automobilyje ant galinės sėdynės, išardė ir pagal kvapą nustatė, kad iš ginklo buvo šauta. Parodo, kad buvo įvykis, kai jam paskambino A. A. ir pranešė, kad medžioklėje į jį buvo šauta. Dėl brakonieriavimo buvo labai senas įvykis, kai jis vyko į reidą ir pagavo brakonierius, tarp kurių buvo ir T. M.. Parodo, kad būrelio medžioklės plotais naudojasi visi, negali būti pasakymo „Čia mano žemė“, kaip kad yra pasakęs T. M..

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. ir I. A. yra pažįstami asmenys, santykiai su jais nekonfliktiški, o T. M. dar ir kaimynas. Datos konkrečios negali pasakyti, spaudoje skaitė apie T. M.. Tuo ką perskaitė, pasibaisėjo, nes negalima taip išpūsti. Buvo ne vienas straipsnis, ėjo per visus laikraščius, T. M. buvo apjuodintas visam gyvenimui. Kadangi pažįsta T. M., žino, kad apie jį parašė netiesą. Kadangi medžioja kitame būrelyje, klausė savo būrelio narių ar T. M. gali atvažiuoti į svečius pamedžioti. Jam buvo atsakyta, kad jis nebandytų kviestis T. M. pamedžioti, sakė „ar neskaitai spaudos, ar nežinai kas dedasi“. Ar T. M. kreipėsi į spaudą dėl informacijos paneigimo jam nėra žinoma.

Liudytojas A. C. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. yra pažįstamas, santykiai draugiški, bičiuliški, o I. A. matytas asmuo, kaip medžiotojas, nes pats irgi medžioja tik kitame būrelyje – „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnius spaudoje ir internete skaitė, iš ten sužinojo apie šmeižtą. Kadangi T. M. pažįsta daugiau nei 10 metų, yra kartu su juo medžiojęs, gali pasakyti, kad apie T. M. yra paskleistas šmeižtas, nes T. M. yra doras žmogus, visada žinomas visuomenėje, kaip medžiotojas, gamtos mylėtojas. Po tų straipsnių žmonės su T. M. pradėjo nebebendrauti, o T. M. turi įrodinėti, kad yra nekaltas. Po šio įvykio T. M. labiau pražilo, prapliko, buvo sugadinta sveikata, padaryta ūkiui žala, nes T. M. negalėjo puse metų medžioti, saugoti savo pasėlių. Parodo, kad būrelio medžiotojai sąmokslininkai A. A., J. B., M. S., susimokė su I. A. ir veikia iš pavydo. T. M. sugeba medžioti, o kiti nesugeba. Pas juos būrelyje dalinosi ir dalinasi medžioklės plotus. T. M. kasmet sumedžiodavo ir sumedžioja daug žvėrių, nes jis gyvūnus atrenka, maitina, o kiti medžioja bet ką, dėl to mažėja žvėrių, todėl bando tokį medžiotoją, kaip T. M., išstumti, apšmeižti. Anksčiau galėdavo T. M. pasikviesti pas save į būrelį į medžioklę, dabar negali, nes T. M. reputacija sugadinta.

Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. ir I. A. yra jai nepažįstami asmenys. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo būti 2015 m. lapkričio mėnesį, kai ji dirbo korespondente laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“, gavo užsakymą iš laikraščio redaktorės parašyti straipsnį. Atsimena, kad viena pusė buvo atėjusi į redakciją ir pasakojo savo įvykio versiją, o kitam skambino. Kuris iš jų, T. M. ar I. A. buvo atėjęs į redakciją, dabar negali pasakyti. Pamena, kad buvo konfliktas miške kažkur, kad neva buvo įremtas šautuvas. Nepasakys kas kam buvo įrėmęs šautuvą, nes smulkmenų nepamena, į tai nebesigilino ir tai buvo vienetinis jos straipsnis, daugiau apie tai neberašė. Atsiliepimų į straipsnį nebuvo, šis straipsnis nesukėlė emocijų nei jai, nei iš aplinkos. Citatas užrašė taip, kaip jai buvo sakoma, kai kada pažodžiui, kai kada ne, bet citatas užrašė kabutėse. Berods į policiją dėl medžiagos nesikreipė. Nepamena, ar kuri iš šalių prašė paneigti straipsnį. Taip pat, nepamena ar rašė kitą straipsnį. Teismo posėdžio metu pagarsinus M. K. straipsnį „Ginklai grąžinti, bet medžioti tebedraudžiama“, kuris buvo išspausdintas laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ 2016 m. sausio 7 d. (t. 1, b. l. ) M. K. parodė, kad nepamena ar kreipėsi į policiją dėl medžiagos šiam straipsniui. Nepamena, kuris iš šių asmenų T. M. ar I. A. buvo atvykęs į redakciją. Nežino, kaip iki redakcijos atėjo tas žmogus, gal buvo užklaustas, bet pas ją tą žmogų atvedė redaktorė.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad T. M. pažįstamas asmuo su juo santykiai medžiokliniai, nekonfliktuoja. Su I. A. santykiai medžiokliniai, su I. A. neišeina pakalbėti, nes jis yra arogantiškas, bet nusistatymų prieš I. A. neturi. Parodo, kad buvo medžioklė, kurioje dalyvavo jis, kaip medžioklės vadovas ir T. M.. Apie 21 val. paskambino T. M., klausė ar jis įrašytas į medžioklės lapą, nes buvo galima į medžioklės lapą užsirašyti telefonu. Patvirtino, kad į medžioklės lapą yra įrašyti abu, klausė T. M. ar baigė medžioklę. Po puse valandos paskambino M. S. ir paklausė kas buvo įrašytas į medžioklės lapą, jam pasakė, kad T. M.. M. S. paklausė ar jis gali atvykti į vietą, nes vyksta konfliktas. M. S. atsakė, kad negali atvažiuoti, medžioklė baigta ir į buitinį konfliktą nenori veltis. Tą vakarą be M. S. skambučio, buvo skambutis iš J. B., kuris sakė, jog kažkas vyksta. Pats nematė to įvykio, girdėjo gandus, kad T. M. medžiojo tą vakarą po medžioklės, o medžioklę nutraukė I. A.. Straipsnio apie 2015 m. kovo 22 d. konfliktą neskaitė, tik girdėjo, kad buvo kaltinimai „kiek kas sumedžiojo, kad yra kaip mėsininkai“. Mano, kad jei žmogus su licencija teisėtai sumedžioja žvėrį, sakyti, kad jis mėsininkas neteisinga.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate 2015 m. lapkričio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62277-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi 2015 m. lapkričio 10 d. buvo gautas I. A. pareiškimas, kad 2015 m. kovo 22 d. apie 20 val. Rokiškio rajone Gilių miške medžioklės metu to paties medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas T. M. atrėmęs užtaisytą medžioklinį šautuvą į I. A. krūtinę grasino jį nužudyti, sakydamas, kad pakiš po velėna. (IT medžiaga, b. l. 1)

I. A. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (IT medžiaga, b. l. 6) ir apklaustas liudytoju (IT medžiaga, b. l. 8-10), o ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. (IT medžiaga, b. l. 4)

Iš policijos pareigūno 2015 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate 2015 m. kovo 22 d. 21.38 val. buvo gautas I. A. telefoninis pranešimas, kad jis Gylių miške sulaikė neblaivų medžiojantį asmenį. Nuvykus į įvykio vietą buvo rasti blaivūs „(duomenys neskelbtini)“ būrelio medžiotojai I. A. ir T. M. tarp kurių įvyko žodinis konfliktas dėl „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės nuostatų tvarkos. Dėl medžioklės nuostatų tvarkos jiems buvo pasiūlyta kreiptis į būrelio vadovą. Konfliktas išspręstas vietoje, skundų ir prašymų negauta, o abiem konfliktuojantiems medžiotojams, jei turi pretenzijų vienas kitam, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. (IT medžiaga, b. l. 33) Ant šio tarnybinio pranešimo yra ranka rašyta rezoliucija „Patikslinti įvykio aplinkybes, vadovaujantis LR ATPK normomis 2015-03-23“ .

Iš M. S. 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinimo matyti, kad jam 2015 m. kovo 22 d. apie 22 val. paskambino J. B., kuris kartu su I. A. važiavo gaudyti brakonierių, nes girdėjo šūvį miške. Nuvažiavęs į Gylių mišką jis (M. S.) pamatė, kad vyksta konfliktas su T. M.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, konfliktas buvo išspręstas vietoje. (IT medžiaga, b. l. 35)

Iš 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo nepradėti administracinės teisenos matyti, kad aiškinantis įvykio, pagal I. A. 2015 m. kovo 22 d. telefoninį pranešimą, aplinkybes, buvo nustatyta, kad medžiota buvo legaliai, su leidimais, konfliktas buvo išspręstas vietoje, T. M. ir I. A. vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo. (IT medžiaga, b. l. 36)

Iš 2015 m. kovo 27 d. T. M. rašto matyti, kad T. M. 2015 m. kovo 27 d. kreipėsi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą prašydamas nubausti I. A. dėl 2015 m. kovo 22 d. įvykio Gylių miške, kadangi I. A. nesilaiko medžioklės taisyklių. (IT medžiaga, b. l. 48)

Iš Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015 m. liepos 8 d. atsakymo T. M. matyti, kad T. M. elektroniniu paštu siuntė pareiškimą šiai tarnybai dėl 2015 m. kovo 22 d. įvykio metu galimų medžioklės taisyklių pažeidimų. T. M. buvo pranešta, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad J. A. nepažeidė medžioklės taisyklių. (IT medžiaga, b. l. 49-50)

Iš T. M. 2015 m. spalio 15 d. prašymo matyti, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ būrelio pirmininko M. S. prašo būrelio valdybos posėdyje apsvarstyti I. A. veiksmus 2015 m. kovo 22 d. medžioklėje, jo elgesį ir T. M. šmeižimą R. V. baudžiamojoje byloje dėl nušauto briedžio patino ir „(duomenys neskelbtini)“ būrelio vardo teršimą; J. B. netinkamo vadovavimo medžioklėje ir saugaus elgesio taisyklių nesilaikymo medžioklės metu; A. A. 2015 m. rugsėjo 24 d. šmeižtą T. M. atžvilgiu ir neetišką elgesį medžioklėje. (IT medžiaga, b. l. 52)

Iš „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 2015 m. spalio 21 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdyba nutarė: 1) netaikyti T. M. visuomeninio poveikio priemonių pagal I. A. prašymą dėl šmeižto; 2) skirti I. A. visuomeninio poveikio priemonę – įspėjimą dėl medžioklės etikos ir medžiotojų būrelio įstatų pažeidimų 2015 m. kovo 22 d.; 3) skirti A. A. visuomeninio poveikio priemonę – įspėjimą dėl to, kad jis paskleidė T. M. garbę ir orumą žeidžiančią informaciją, kad jis šovė į A. A.; 4) dėl nuolatinio nepagarbaus ir įžūlaus elgesio T. M. taikyti visuomeninio poveikio priemonę – sustabdyti teisę medžioti būrelyje iki būrelio visuotinio narių susirinkimo su siūlymu būrelio visuotiniam narių susirinkimui šalinti T. M. iš medžiotojų būrelio. (IT medžiaga, b. l. 55-62)

Iš T. M. 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškimo Aplinkos ministerijai matyti, kad T. M. prašo išaiškinti pažeidimus 2015 m. rugsėjo 24, 25 ir 26 d. medžioklėse ir nubausti J. B. ir A. A.. (IT medžiaga, b. l. 63-64)

T. M. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62277-15 byloje buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. T. M. buvo įtariamas tuo, kad jis 2015 m. kovo 22 d. apie 20.21 val. Rokiškio rajone, Rokiškio kaimiškoje seniūnijoje, Iciūnų kaime, Gilių miške, nukreipdamas užtaisytą ginklą į I. A., šaukdamas „nušausiu ir pakišiu po velėna“, ką nukentėjusysis suprato, kaip realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, grasino nužudyti I. A., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. (IT medžiaga, b. l. 70-71)

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016 m. balandžio 1 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62277-15 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. (IT medžiaga, b. l. 119-123)

Straipsnis „Medžiotojų kare – į pilvą įremta šautuvo buožė?“ buvo išspausdintas 2015 m. lapkričio 14 d. laikraštyje „Panevėžio rytas“, o 2015 m. lapkričio 14 d. 10.12 val. patalpintas laikraščio internetinėje svetainėje www.panskliautas.lt. (b. l. 7-11; 68-69)

M. K. straipsnis „Medžiotojai vienas kitą skundė policijai ir aplinkosaugininkams“ buvo išspausdintas laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ 2015 m. lapkričio 19 d. Straipsnio pabaigoje yra nurodoma, kad www.panskliautas.lt skelbia, kad prieš kelias savaites T. M. uždrausta pusmetį medžioti būrelio medžioklės plotuose už šiurkštų saugumo taisyklių pažeidimą – medžiotojas neatsargiai šovė į kito medžiotojo pusę. Po trijų mėnesių būrelio valdyba spręs jo pašalinimo iš būrelio klausimą. (b. l. 13)

M. K. straipsnis „Ginklai grąžinti, bet medžioti tebedraudžiama“ buvo išspausdintas laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ 2016 m. sausio 7 d. Iš šio straipsnio turinio matyti, kad straipsnio autorė skaitytojams trumpai primena apie konfliktą tarp I. A. ir T. M. ir paskui cituoja T. M., kuris aiškina, kad jam policija ginklus gražino, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o jis pats apšmeižtas. (b. l. 150)

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį, šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y., kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, Nr. 2K-57/2015 ir kt.).

I. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie T. M., kuri viešai paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą T. M..

Bylos nagrinėjimo metu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas I. A. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. I. A. neginčija to, kad bendravo su korespondentu D. K. apie įvykį miške ir jam nusiuntė savo fotonuotrauką, tačiau jis neigia, jog pokalbis su žurnalistu buvo jo inicijuotas, taip pat, I. A. neigia, kad paskleidė informaciją internete ir lankėsi laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redakcijoje. I. A. nurodo, kad laikraščio „Panevėžio rytas“ straipsnyje esančios citatos yra jo žodžiai, už kuriuos jis prisiima atsakomybę, kadangi įvykis miške 2015 m. kovo 22 d., kuomet T. M. jam grasino užtaisytu ginklu, buvo iš tikrųjų. Be to, I. A. teigia, kad iš tikrųjų buvo ir įvykis, kai T. M. į jį buvo atstatęs pirštą, kaip pistoletą, ir grasino „sutvarkyti“.

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad T. M. ir I. A. yra tarpusavyje konfliktuojantys asmenys, kurie medžioja viename medžiotojų būrelyje. Liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad jis, kaip korespondentas apie I. A. ir T. M. konfliktą sužinojo iš policijos suvestinių. Po to per medžiotojų būrelius gavęs šalių numerius, jiems skambino ir kalbino apie įvykį. Tiek I. A., tiek T. M. apie įvykį kalbėjo noriai ir D. K. paprašyti atsiuntė savo fotonuotraukas straipsnio iliustravimui. D. K. patvirtino, kad straipsnio tekstas su šalimis nebuvo derinamas, o I. A. neprašė straipsnio publikuoti internete. Iš D. K. parodymų paaiškėjo ir tai, kad internetinė svetainė www.panskliautas.lt yra laikraščio „Panevėžio rytas“, o ar internetinėje svetainėje publikuoti konkretų straipsnį sprendžia laikraščio redaktoriai. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu tikslių straipsnio laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ parašymo aplinkybių neprisiminė ir nurodė, kad laikraščio redaktorė atvedė pas ją vieną asmenį, su kuriuo ji kalbėjosi, o kitai konflikto šaliai ji skambino telefonu. Ar ji laikraščio redakcijoje kalbėjosi su I. A. ar su T. M., liudytoja M. K. neprisiminė. Ši liudytoja parodė, kad straipsnis apie medžiotojų konfliktą buvo vienetinis, daugiau ji į šią temą nesigilino. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė laikraštį „Gimtasis Rokiškis“, kuriame 2016 m. sausio 7 d. buvo išspausdintas M. K. straipsnis „Ginklai grąžinti, bet medžioti tebedraudžiama“. Teismo posėdžio metu pagarsinus šio straipsnio turinį, M. K. tikslių straipsnio parašymo aplinkybių vėlgi nurodyti negalėjo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad M. K. parašė ne vieną, o du straipsnius apie I. A. ir T. M. konfliktą, atsiranda pagrindas suabejoti ar ši liudytoja praėjus gan ilgam laiko tarpui gali teisingai prisiminti 2015 m. lapkričio 19 d. straipsnio parašymo aplinkybes, imant domėn ir tai, kad iš straipsnio matyti, jog M. K. rašydama 2015 m. lapkričio 19 d. straipsnį jau buvo susipažinusi ir su www.panskliautas.lt paskelbtu straipsniu. Aptartos abejonės vertintinos kaltinamojo I. A. naudai ir leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad I. A. pats nekreipė į visuomenės informavimo priemones ir neinicijavo straipsnių apie jo konfliktą su T. M. atsiradimo spaudoje. Kas liečia informacijos per visuomenės informavimo priemonę paskleidimo faktą, teismas sprendžia, kad aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog I. A. paskleidė informaciją, tačiau vien šio objektyvaus požymio buvimas I. A. veiksmuose nereiškia, jog buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. kovo 22 d. miške konfliktavo I. A. ir T. M., kurie apie konflikto aplinkybes duoda prieštaringus, daugiausia sau naudingus parodymus. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad sėdėjo automobilyje ir savo akimis nematė, kad T. M. būtų įrėmęs šautuvą I. A. į krūtinę, tačiau teigė, kad girdėjo, kaip I. A. ir T. M. ėjo nuo medžioklės vietos ir girdėjo, kaip I. A. sakė „Tomai, kam laikai šautuvą prie pilvo?“, nors pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. B. to nenurodė. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena ar girdėjo, kad miške būtų išsakyti grasinimai. Liudytojai A. P. ir V. B. parodė, kad grasinimų nužudyti negirdėjo, nes ši aplinkybė būtų užfiksuota jų po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, be to, jie būtų ėmęsi veiksmų užkardyti nusikaltimą ir būtų išėmę ginklus. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad 2015 metų spalio mėnesį pas J. B. buvo jų būrelio valdybos posėdis. Buvo lauke iki 15 metru atstumu bei girdėjo I. A. ir T. M. tarpusavio pokalbį apie tą įvykį miške. Įsiminė T. M. žodžius „Aš tave sutvarkysiu“ ir rankos mostą į I. A., imituojant šūvį.

Iš privataus kaltintojo T. M., kaltinamojo I. A., liudytojų A. A., J. B., A. C. ir R. K. parodymų, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo, T. M. prašymų ir skundų valstybinėms institucijoms bei anksčiau aptartų kitų rašytinių įrodymų matyti, kad medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai konfliktuoja tarpusavyje medžioklės klausimais ir turi įvairių kitokių nesutarimų. T. M. parodė, kad jo santykiai su I. A. tapo konfliktiški nuo 2015 metų žiemos, o medžiotojai J. B. ir A. A. yra prieš jį nusistatę iš anksčiau. Pasak T. M. medžiotojas M. S., su kuriuo anksčiau buvo geri santykiai, šiuo metu irgi palaiko I. A. pusę. Iš liudytojų J. B. ir A. A. parodymų matyti, kad šie asmenys duodami parodymus palaiko I. A. pusę. Liudytojai R. K., V. M. ir A. C. duoda T. M. naudingus parodymus. Tik liudytojas M. S. teismo posėdžio metu duodamas parodymus stengėsi išlikti neutralus konfliktuojančių pusių atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62277-15 nutraukimo pagrindą (nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo) konstatuoja, kad privataus kaltinimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami patvirtinti ar nepaneigti I. A. gynybinės pozicijos, kad įvykio miške metu T. M. jam grasino užtaisytu ginklu, o kitą kartą buvo nukreipęs į jį pirštą, imituodamas pistoletą.

Teismas sprendžia, kad I. A. turėdamas informacijos apie T. M. veiksmus, spaudoje paskleidė ne informaciją, o remdamasis jam žinomais faktais, kurių egzistavimo tikrovėje šiuo konkrečiu atveju teismui nėra galimybių paneigti dėl objektyvių įrodymų nebuvimo, tiesiog išsakė savo nuomonę bei pateikė jam žinomų faktų vertinimą. I. A. su žiniasklaidos priemonės atstovu ne savo iniciatyva kalbėjosi praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo apklaustas policijoje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (I. A. buvo apklaustas 2015 m. lapkričio 10 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. lapkričio 11 d., o D. K. straipsnis spaudoje buvo publikuotas 2015 m. lapkričio 14 d.) bei korespondentui nurodė tokias pat aplinkybes apie kurias jau buvo davęs parodymus apklausos metu. Tas yra akivaizdu susipažinus su I. A. apklausos protokolu (IT medžiaga, b. l. 8-10) ir laikraštyje „Panevėžio rytas“ patalpintu straipsniu (b. l. 68-69). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad I. A. duodamas interviu korespondentui D. K. veikė tyčia, norėdamas paskleisti apie T. M. žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nes savo pasakytų žodžių apie T. M. teisingumą I. A. prieš tai jau buvo patvirtinęs savo parašu, būdamas įspėtas pagal įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad I. A. į policiją kreipėsi praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo įvykio miške 2015 m. kovo 22 d. ir po šio kreipimosi bendravo su visuomenės informavimo priemone, teismo manymu, nepatvirtina buvus I. A. tyčią apšmeižti T. M.. Tokia išvada darytina iš to, kadangi liudytojas M. S. pripažino, kad galėjo, kaip tuometinis medžiotojų būrelio pirmininkas, pasakyti, jog I. A. ir T. M. konfliktą spręs būrelio valdyba. Būrelio valdybos 2015 m. spalio 21 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad toks klausimas iš tikrųjų buvo sprendžiamas 2015 m. spalio 21 d. posėdyje. Taigi, paneigti I. A. teiginio, kad jis iškarto nesikreipė dėl įvykio miške į policiją, dėl to, kad laukė būrelio valdybos sprendimo ir nenorėjo viešinti būrelio narių vidaus nesutarimų, negalima. Pažymėtina ir tai, kad iš I. A. pradėjus ikiteisminį tyrimą nebuvo paimtas pasižadėjimas draudžiantis atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, todėl jo bendravimas su visuomenės informavimo priemone šiuo atveju yra visiškai suderinamas su saviraiškos laisve, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek tarptautiniai teisės aktai.

Šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi, nustačius tik informacijos paskleidimo faktą, bet I. A. veiksmuose nenustačius tyčios paskleisti apie T. M. žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, konstatuotina, kad T. M. privataus kaltinimo tvarka pareikštas kaltinimas I. A. nepasitvirtino.

Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog I. A. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, jis nepadarė Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, todėl turi būti išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privataus kaltintojo T. M. civilinis ieškinys dėl 192,45 Eur turtinės ir 21000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o jo atstovo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš I. A. teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I.A., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.