Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-200/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00298-2011-7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2013 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio bei nukentėjusiosios M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. veika) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 30 d. veika) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 145 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. (viena diena), nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. kovo 27 d. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, prie neatliktos pagal 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (į laisvės atėmimo 3 metams bausmę įskaityta 6 mėnesiai 19 dienų) pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 27 d. G. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas, iš G. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 179,40 Lt.

G. P. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. (2011 m. balandžio 19 d. veika) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. veikos) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai baugino nukentėjusiąją M. P. naudodamas psichinę prievartą, nuolat provokuodavo konfliktus su motina, reikalaudamas iš jos pinigų, įžeidinėdamas nukentėjusiąją, grasindavo susidorojimu, taip sukeldamas nukentėjusiajai nuolatinį stresą bei pagrįstą baimę dėl jos gyvybės, sveikatos ir turto, 2011 m. balandžio 19 d., apie 10.17 val., sukėlė konfliktą, kurio metu reikalavo pinigų iš M. P., ją baugino, išvarė iš namų, 2011 m. liepos 6 d., 20.53 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė savo motinai M. P. smūgį į galvą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva galvos kairėje pusėje, 2011 m. gruodžio 30 d., apie 17.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė motinai M. P. du smūgius į galvą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dviem poodinėmis kraujosruvomis veide: kairės akies - kairio smilkinio srityje ir viršutinėje lūpoje.

G. P. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodant, kad jis 2011-04-19, apie 10.17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, kurio metu reikalavo pinigų iš M. P., keikė ją necenzūriniais žodžiais, šiai nedavus pinigų sudavė ranka M. P. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir išvarė iš namų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu G. P. dėl šio kaltinimo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. P. gynėjas Jonas Skruzdys bei nukentėjusioji M. P. prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė Edita Anforavičienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio bei nukentėjusiosios M. P. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio atmetami.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas G. P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. veikos) ir BK 145 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama G. P. kaltė dėl BK 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. veikos) ir BK 145 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų, tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas G. P. kaltės klausimą, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl G. P. kaltės jam padarius BK 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. veikos) ir BK 145 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis G. P. ir jo gynėjas Jonas Skruzdys apeliaciniame skunde prašo skirti G. P. komisijinę psichiatrinę teismo medicininę ekspertizę, paskiriant ją atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai. Apeliantas pažymi, kad teismas, įvertindamas jo psichinę negalią, paskyrė ekspertizę, kuri nedavė tikrųjų faktinių rezultatų. Pasak apelianto, iš ekspertizės akto išvadų ir ekspertės paaiškinimų teisme matyti, kad ekspertizė atlikta neišsamiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas sukelia konfliktus tik pavartojęs alkoholio. Šias faktines aplinkybes teismas nuosprendyje dėsto remdamasis liudytojų parodymais ir kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Pasak apelianto, tai, kad G. P. turi priklausomybę alkoholiui ir vartoja psichiką stabilizuojančius vaistus, duoda pagrindą kelti klausimą, ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo patologinio girtumo būsenoje, ir kokį poveikį darė jo nuo psichikos sutrikimo vartojami vaistai. Apeliantas pažymi, kad šis klausimas nebuvo tirtas, todėl pirmosios instancijos teismo buvo prašoma paskirti komisijinę psichiatrinę teismo medicininę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Apeliantas mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pakartotinai. Nukentėjusioji M. P. apeliaciniu skundu prašo skirti jos sūnui G. P. teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar svaigiųjų gėrimų vartojimas kartu su jam skirtais vaistais turėjo įtakos jo neadekvačiam elgesiui atsirasti. Apeliantė mano, kad visos anksčiau paskirtos ekspertizės buvo atliekamos atsainiai.

Tokie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų dėl ko reikėtų skirti pakartotinę ekspertizę.

Kolegija pažymi, kad pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens – požymių. Jei asmuo, darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo, negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, jis pripažįstamas nepakaltinamu ir neatsako pagal BK už padarytą nusikalstamą veiką (BK 17 straipsnis). Teismo psichiatrijoje ir teismų praktikoje (ApT 2011-09-23 nutartis byloje Nr. 1A-202/2011) psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali būti pripažįstamas nepakaltinamu, skirstomi į tris grupes: 1) chroniškos psichikos ligos; 2) laikini psichinės veiklos sutrikimai; 3) kitokios patologinės būsenos. Nepakaltinamumas dėl patologinio girtumo, teismo medicinos požiūriu, priskiriamas kitokioms patologinėms būsenoms ir suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sąlytį su išoriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų, po to žmogus užmiega ir prabudęs nieko neprisimena. Tačiau pagal BK 17 straipsnį fiziologinio girtumo būsena nelaikoma psichikos sutrikimu. Fiziologinis girtumas nėra pagrindas laikyti asmenį nepakaltinamu dėl to, kad daromų veiksmų pavojingumo nesuvokimas ir kontrolės praradimas vyksta dėl sąmoningos ir kryptingos asmens veikos. Asmuo pats savo valia suprasdamas, kad dėl didelio išgerto alkoholio kiekio gali nesuprasti savo veiksmų pobūdžio, prarasti savo veiksmų kontrolę, ir numanydamas, kad dėl to gali padaryti nusikalstamą veiką, sąmoningai vartoja alkoholį ir taip priveda save prie tariamo nepakaltinamumo būsenos, dėl ko tokios būsenos padaro nusikaltimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo G. P. buvo paskirta stacionarinė, kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė, kurią atliko ekspertai – du teismo psichiatrai ir teismo psichologas. G. P. buvo tirtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės ako Nr. 75U-I-45/2012 išvadose konstatuota, kad G. P. 2011-04-19, 2011-07-06, 2011-12-30 (nusikalstamų veikų padarymo metu) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; G. P. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojamas lengvas protinis sutrikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; G. P. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, G. P. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 2, b. l. 104–109). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu viena iš ekspertizę atlikusių ekspertų N. M. paaiškino, kad nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog veikos padarymo dieną G. P. būtų vartojęs kokių nors medikamentų (nebuvo tirtas nei kraujas, nei šlapimas), todėl analizuoti, ar neturi poveikio medikamentų vartojimas kartu su alkoholiu, negali. Ekspertė parodė, kad G. P. įvykių seką nupasakoja, tuo metu jis neturėjo liguistų psichikos sutrikimų, kliedesių ar haliucinacijų, kurie yra vienas iš patologinio afekto požymių, savo veiksmus jis suprato ir nuo to neatsisako (t. 3, b. l. 87). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. P. nusikalstamų veikų metu nebuvo patologinio girtumo būsenos, todėl kolegijai nėra jokio pagrindo abejoti G. P. pakaltinamumu. Apeliacinių skundų teiginiai, kad minėta ekspertizė nedavė tikrųjų faktinių rezultatų, kad ekspertizė atlikta neišsamiai, kad visos anksčiau paskirtos ekspertizės buvo atliekamos atsainiai, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Iš byloje esančio psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą surašė kompetentingų ekspertų komisija, prieš tai susipažinusi su byla, pateiktomis G. P. asmens sveikatos istorijomis ir atlikusi reikiamus G. P. tyrimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtos ekspertų komisijos kvalifikacija, šiomis psichiatrijos ekspertizės išvadomis dėl G. P. psichinės būklės ir jomis nesiremti, spręsdama G. P. pakaltinamumo klausimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų minėtas išvadas. Pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto normas ir pagrįstai G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl bausmės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. ir jo gynėjas advokatas Jonas Skruzdys taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu G. P. paskirtą bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė per griežtą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo vaikystės turi psichikos negalią (30 procentų darbingumas), vartoja nervus ir agresyvumą slopinančius vaistus, o pavartojęs alkoholio neatsimena įvykių, tampa agresyvus. Pasak apelianto, teismas vietoje laisvės atėmimo bausmės turėjo paskirti gydymą. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji yra jo motina. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas pilnai prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, sutiko su viskuo, kuo buvo kaltinamas. Pasak apelianto, teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas aplinkybes, jo ligą, vaistų ir alkoholio vartojimą. Nukentėjusioji M. P. apeliaciniu skundu prašo G. P. skirti priverstinį gydymą nuo alkoholio. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, nes jos sūnus G. P. nuo vaikystės turi psichinę negalią, yra antros grupės invalidas, gauna invalidumo pensiją. Pasak apeliantės, pagrindinė tokių jo neigiamų elgesio pasekmių pašalinimo priemonė yra priverstinis gydymas nuo alkoholio.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti apysunkis (BK 145 str. 2 d.) ir nesunkūs (BK 140 str. 1 d.) tyčiniai nusikaltimai; į G. P. asmenybę – teistas (t. 2, b. l. 23-25, 32-34), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 2, b. l. 35-46), iš dalies darbingas – netektas darbingumas 65 procentai (t. 3, b. l. 55), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2010-02-22 iki 2010-03-10; diagnozė: organinis nuotaikos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo; lengvas kognityvinis sutrikimas; priklausomybė alkoholiui; epilepsija, toninių-kloninių traukulių priepuoliai (t. 2, b. l. 57), yra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 2009 m. rugsėjo 23 d.; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 58); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2013 m. vasario 4 d. pažymos duomenimis G. P. gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, paskutinį kartą - nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d., diagnozė: organinis nuotaikos sutrikimas (disforija); organinis asmenybės sutrikimas; žalingas alkoholio vartojimas; vidutinis protinis atsilikimas ( t. 3, b. l. 53); į tai, kad nėra G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybių, į G. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo G. P. paskirta bausmė tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad G. P. teistas, smurtinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, G. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jis teistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., byloje nukentėjusieji buvo tėvai – M. P. ir A. P., konstatuotina, kad nuteistasis G. P. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, daryti smurtines veikas, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirtos griežčiausios įstatymų sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės – pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. (2011 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimas 6 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 30 d. veika) laisvės atėmimas 6 mėnesiams, t. y. bausmės, neviršijančios sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Pirmosios instancijos teismas nustatė bausmės dydį įvertinęs tai, kad nėra G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusioji G. P. pretenzijų neturi, G. P. teisiamojo posėdžio metu išsakė ketinimą atsisakyti alkoholinių gėrimų, keisti savo elgesį, taip pat įvertinęs G. P. sveikatos būklę – yra neįgalus.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 str. 1 d. ir 3 d. ir nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (į laisvės atėmimo 3 metams bausmę įskaityta 6 mėnesiai 19 dienų) pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-45/2012 pažymėta, kad G. P. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 2, b. l. 104–109), todėl, priešingai nei nurodo apeliantai, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo G. P. paskirti gydymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio bei nukentėjusiosios M. P. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio bei nukentėjusiosios M. P. apeliacinius skundus atmesti.