Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „POLYWOOD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „POLYWOOD“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „POLYWOOD“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” Nr. AS-199 (toliau – ir Sprendimas) ir atleisti pareiškėją nuo mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už išgautą gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį per 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius mokėjimo, arba panaikinti Departamento Sprendimo dalį, kuria apskaičiuotas 41 103 Eur dydžio mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už išgautą gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį per 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius, ir sumažinti šią sumą (mokestį) iki 6 165,45 Eur, į šią sumą įskaitant UAB „POLYWOOD“ sumokėtą mokestį, apskaičiuotą įprastu tarifu – 4 110,30 Eur (t. y. vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikyti 50 procentų didesnį nei būtų mokėtinas įprastai mokestį už išgautą gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį per 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius; 4 110,30 Eur + 4 110,30 Eur x 50 proc. = 6 165,45 Eur).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-199 patvirtintą 41 103 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 8 220,60 Eur. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir nurodyti, ar UAB „POLYWOOD” už aktualiais 2018–2020 m. mokestiniais laikotarpiais faktiškai išgautus gėlo požeminio vandens kiekius 2021 m. rugpjūčio 8 d. įprastu tarifu Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 4 110,30 Eur mokesčio suma: patenka į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą teismo 2 kartais iki 8 220,60 Eur (4 110,30 Eur x 2) padidintą mokesčio sumą už tuos pačius 2018–2020 m. mokestinius laikotarpius; yra laikytina atitinkamos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos 8 220,60 Eur mokesčio sumos dalies sumokėjimu (t. y. kad vykdant teismo sprendimą likusi pareiškėjo mokėtina mokesčio suma sudaro tik kol kas dar nesumokėtą 4 110,30 Eur mokesčio dalį).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nepatikslino, ar sumažinta 8 220,60 Eur suma apima pareiškėjo jau sumokėtą mokestį apskaičiuotą įprastu tarifu, t. y. 4 110,30 Eur.

Atsakovas Departamentas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo prašymo. Paaiškinimuose nurodė, kad teismas sprendime aiškiai nurodė ir argumentavo mokesčio mokėjimo klausimą. Teismas sprendime, 7 puslapio 7–10 pastraipose, aiškiai nurodė, kad „Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 41 103 Eur mokestis didesniu (10 kartų) tarifu yra pernelyg griežta sankcija Bendrovei, o Mokesčio už išteklius įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už požeminio vandens išgavimą neturint leidimo ir netinkamą deklaravimą padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjo ginčijamu Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. AS-199 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 41 103 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 8 220,6 Eur (4 110,3 x 2).“ Departamento nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir laikytina nereikalaujančia papildomo išaiškinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo išaiškinimo atmetė ir atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-545-561/2023 (proceso Nr. 3-61-3-04302-2021-7).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu. Teismas iš pareiškėjo prašymo turinio nustatė, jog jis nesiekia, kad būtų išaiškinta kalbos išraiškos prasme nekonkreti, dviprasmiška ir todėl nesuprantama teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Pareiškėjo prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas, todėl teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas. Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir aiškus, todėl pareiškėjo prašymas jį išaiškinti atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo išaiškinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023).

Savo priimto sprendimo, kuris yra paskelbtas, teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Jeigu priimant sprendimą padaroma neesminių klaidų, ateityje trukdysiančių jį įvykdyti, Administracinių bylų teisenos įstatymas nurodo tris teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus: teismo sprendimo klaidų ištaisymą, papildomo sprendimo priėmimą ir sprendimo išaiškinimą. Sprendimą galimą išaiškinti, kai kurios nors jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios. Sprendimo išaiškinimas negali keisti jo esmės ir turinio.

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” Nr. AS-199, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija – mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, pagrįstumas ir teisėtumas bei kiti su tuo susiję pareiškėjo reikalavimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimu patvirtintą 41 103 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 8 220,60 Eur, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesiekia, jog jam būtų išaiškinta nekonkreti, dviprasmiška ir nesuprantama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, o prašo teismo, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nepatikslino, ar sumažinta 8 220,60 Eur suma apima pareiškėjo jau sumokėtą mokestį apskaičiuotą įprastu tarifu, t. y. 4 110,30 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo tvarka nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas sumažino ginčijamu Departamento Sprendimu pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius, tačiau pačio mokesčio ginčijamu sprendimu neapskaičiavo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme papildyti ar patikslinti teismo sprendimą yra neleistina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.

Pareiškėjo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo nurodytos aplinkybės yra susijusios su esminėmis teismo sprendime, pareiškėjo vertinimu, padarytomis klaidomis, kurių neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Minėta, kad sprendimą galimą išaiškinti, jeigu priimant sprendimą padaroma neesminių klaidų, ateityje trukdysiančių jį įvykdyti, kai kurios nors jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios, nekeičiant sprendimo esmės ir turinio. Teismo sprendimas, kurį prašomą išaiškinti, yra aiškus, analogiški sprendimai yra priimami ir kitose panašiose ir analogiškose administracinėse bylose. Jeigu vykdant teismo sprendimą tarp pareiškėjo ir šios bylos atsakovo ar pareiškėjo ir kitų viešojo administravimo subjektų kiltų viešojo administravimo srities ginčas, tai galėtų sudaryti naujos administracinės bylos dalyką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimas, kurį prašomą išaiškinti, yra aiškus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Šis prašymas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai pateikiant atskirąjį skundą negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „POLYWOOD“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.