Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjui S. S., atsakovės atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritoriniam skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-21 nutartimi atsisakė priimti S. S. patikslintą skundą dalyse panaikinti: 1) Ginčų komisijos 2016-12-28 raštą „Dėl sprendimo“ Nr. SD-1223; 2) NDNT Marijampolės skyriaus 2016-09-22 raštą Nr. R-3693 „Dėl pripažinimo darbingu“; 3) NDNT Marijampolės skyriaus 2016-09-22 raštą Nr. R-3693 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“; 4) NDNT 2016-09-23 pažymą „Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma“ DLN-2 Nr. 3268; 5) NDNT 2016-11-02 pažymą „Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma“ DLN-2 Nr. 936; 6) NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-11-03 raštą „Dėl pakartotinio vertinimo“ Nr. R-35711.

Teismas priėmė S. S. patikslintą skundą (t. 1, b. l. 53-58) dalyse: 1) panaikinti Ginčų komisijos 2016-12-22 sprendimą „Sprendimas dėl S. S. darbingumo lygio“ Nr. S-287; 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-10-28 sprendimą „Sprendimas dėl S. S. darbingumo lygio“ Nr. SS-2912; 3) įpareigoti Ginčų komisiją, kad ji atliktų visus būtinus veiksmus, kad NDNT nustatytų jo darbingumo lygį dėl 2016-05-04 nelaimingo atsitikimo darbe pagal 2016-09-20 prašymą „Prašymas nustatyti darbingumo lygį“ Nr. DNS-3268 nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. - jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016-05-05 ir tam panaudotų visus reikalingus duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. - jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016-05-05 iki 2016-10-28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-29 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-21 nutartį paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 82-85).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, dangstydamasis išgalvota priežastimi, kad Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos (toliau - TLK-10-AM) kodas S86.1 neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, neteisėtai kišosi į medicinos įstaigų darbą, nurodydamas pakeisti diagnozuotą TLK-10-AM kodą S86.1 kitais kodais.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai teigia, kad traumatologas A. P. 2016-10-24 papildomos konsultacijos išvadoje nustatė ir įrašė, kad jo darbingumo lygis - nežymus funkcinis sutrikimas ir nurodė, kad TLK-10-AM kodas T06 yra traumos pagal TLK-10-AM kodą S86.1 padariniai.

NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus teiginys ,,Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pareiškėjas laikiną nedarbingumo lapelį turėjo nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d., darytina išvada, kad padariniai konstatuotini po to, kai buvo baigtas gydymas, t. y. nuo 2016 m. birželio 9 d.“, pažeidžia Kriterijų aprašo 30 p. nuostatą, kad darbingumo lygis nustatomas atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo dienos, o ne nuo pogydyminių (kai buvo baigtas gydymas) padarinių atsiradimo dienos.

Remiantis UAB „Jogimeda“ 2016-09-19 išduoto siuntimo Nr. 38 duomenimis, S. S. buvo diagnozuota trauma pagal TLK-10-AM kodą S86.1 (duomenys neskelbtini). Kadangi tai yra ūmios būklės kodas, o darbingumo lygis, kaip minėta anksčiau, yra vertinamas dėl ligos ar traumos pasekmių, buvo papildomai vadovaujamasi ir į bylą pateiktos 2016-10-24 traumatologo konsultacijos duomenimis, kurioje asmeniui diagnozuoti traumos padariniai pagal TLK-10-AM kodus T06.4 (duomenys neskelbtini) ir M25.67 (duomenys neskelbtini). Dėl S. S. diagnozuotų traumos padarinių, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.1 papunkčiu, buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Pastarasis kriterijus taikomas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), o bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą. Šiuo atveju yra nustatytas nežymus funkcinis sutrikimas (kai asmens veikla nesutrikusi). Minėtas punktas numato 100 proc. bazinio darbingumo vertę ir taikytas dėl būklės po (duomenys neskelbtini): tačiau (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nėra diagnozuojamos. Pažymi, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo I priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 80 proc. bazinio darbingumo verte vertinamas, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.2 papunktį, kuris taikomas esant lengvam funkciniam sutrikimui, kai asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, kai asmuo turi reguliariai vartoti vaistus. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas nėra diagnozuotas, minėtas kriterijus pritaikytas negali būti.

NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Už siuntimo į NDNT informacijos teisingumą yra atsakingas gydantis gydytojas, o už pateiktas konsultacijas - jas surašę gydytojai specialistai.

Vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, papildomai vadovaujamasi ir Tvarkos aprašo 24 punktu, numatančiu, kad dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu. Tokiu atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Atsižvelgiant į tai, gautas S. S. darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ yra l00 proc.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2016-12-22 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-10-28 sprendimų, kuriais pareiškėjui 100 proc. darbingumo lygis dėl priežasties ,,nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatytas terminuotai nuo 2016-06-09, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad S. S. 2016-09-20 kreipėsi į NDNT su prašymu nustatyti darbingumo lygį (t. 2, b. l. 71-72).

NDNT Marijampolės teritorinis skyrius 2016-09-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3273 pareiškėjui nuo 2016-09-20 nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe (t. 2, b. l. 54-59).

NDNT Marijampolės teritorinis skyrius 2016-09-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-3273 pareiškėjui nuo 2016-09-20 nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (t. 2, b. l. 52-53).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016-10-28 sprendimu Nr. SS-2912 „Dėl S. S. darbingumo lygio“ iš dalies pakeitė NDNT Marijampolės teritorinio skyriaus 2016-09-21 darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3273 priimtą sprendimą ir S. S. 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai nustatė nuo 2016-06-09 (t. 2, b. l. 15-18).

Ginčų komisija 2016-12-22 sprendimu Nr. S-287 ,,Dėl S. S. darbingumo lygio“ pareiškėjo S. S. skundą atmetė. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-10-28 sprendimą Nr. SS-2912 paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 6-12).

Pareiškėjas nesutinka su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-10-28 ir Ginčų komisijos 2016-12-22 sprendimais, teigia, kad darbingumo lygis nepagrįstai buvo nustatytas ne nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo dienos, o nuo kreipimosi į NDNT dienos, mano, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius neteisėtai kišosi į medicinos įstaigų darbą, nurodydamas pakeisti diagnozuotą TLK-10-AM kodą S86.1 kitais kodais, o Ginčų komisija nepagrįstai nesikreipė į gydymo įstaigą dėl papildomų medicininių duomenų pateikimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja visų pirma NSIĮ IV skirsnio bendrosios darbingumo lygio nustatymo tvarkos nuostatos. NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (NSIĮ 20 straipsnio 7 dalis).

Pagal NSIĮ 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Remiantis NSIĮ 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra numatyta Kriterijų apraše bei Tvarkos apraše.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal NSIĮ nustatytas darbingumo lygio vertinimo (NSIĮ 18-20 str.) ir ginčų nagrinėjimo procedūras (NSIĮ 23 str.), kurias detalizuoja Tvarkos aprašas ir Kriterijų aprašas, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, ir kt.).

Pagal Tvarkos aprašo 7 p., asmuo, siekiantis, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis, pats arba per savo atstovą pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydančiam gydytojui laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu visus darbingumo lygio nustatymui būtinus dokumentus.

Tvarkos aprašo 17 p., be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 p. išvardintų dokumentų NDNT gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, vadovaujamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, numatančiu, kad dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui.

Iš aptartų Tvarkos aprašo nuostatų analizės darytina išvada, kad asmens darbingumo lygio nustatymo procedūra yra inicijuojama paties asmens teikiamu prašymu dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų būtinų dokumentų pateikimo NDNT diena.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė darbingumo lygį nustatyti nuo sužalojimo padarinių atsiradimo dienos, t. y. nuo 2016-05-05 iki 2016-06-08, kai buvo suteiktas laikinas (elektroninis) nedarbingumo pažymėjimas. Teismas pažymi, kad NDNT šioje byloje pagrįstai atsisakė darbingumo lygį nustatyti pareiškėjo nurodoma data. NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis, inter alia, darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu. Šis principas nedviprasmiškai įtvirtintas ir Tvarkos aprašo 8 punkte, kuriame nustatyta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu reikiamus dokumentus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje darbingumo lygio nustatymo laikas visų pirma priklausė nuo gydančio gydytojo sprendimo, t. y. gydantis gydytojas anksčiau medicininių dokumentų nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjui skirtas gydymas buvo baigtas 2016-06-09. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016-10-28 sprendime pagrįstai konstatavo, kad S. S. darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra 2016-06-09, t. y. visų dokumentų, būtinų darbingumo lygio įvertinimui, pateikimo atsakovei diena.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-06-09 sprendimu Nr. SS-2912 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta nustatyti pareiškėjui darbingumo lygį nuo 2016-05-05, o Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai 2016-12-22 sprendimu Nr. S–287 pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimo kvalifikavimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teismas vertina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija, nustatydama pareiškėjo bazinį darbingumą, teisingai taikė Kriterijų aprašo 1 priedą.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek Ginčų komisija, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdami pareiškėjo skundus vadovavosi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, t. y. UAB „Jogimeda“ 2016-09-19 siuntimu į NDNT Nr. 38, kuriuo S. S. buvo nukreiptas į NDNT darbingumo lygio nustatymui (t. 2, b. l. 67-68). Siuntime nurodyta, kad S. S. 2016-05-04 darbe, krepšinio treniruotės metu, šokant, suskaudo kairę blauzdą, ji ištino. Atsirado kraujosrūva. Skausmas stiprėjo judesių metu. Negalėjo priminti kojos. Kreipėsi į traumatologus. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Koja imobilizuota longete. Nedarbingumo pažymėjimą turėjo iki 2016-06-08. Šiuo metu skausmo nėra, juda laisvai. Reikalauja siuntimo į NDNT dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos. 2016-05-25 pakartotinai konsultuotas II lygio traumatologo, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taikytas ambulatorinis ir medikamentinis gydymas. Siuntime nurodytos šios diagnozės: Pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), remiantis TLK-10-AM, įvardyta kodu S86.1. Kitos diagnozės: nenurodytos. Kartu su siuntimu buvo pateikti medicininiai dokumentai: 2016-05-05 VšĮ Marijampolės ligoninės traumatologo konsultacijos išvada; 2016-05-25 Všį Marijampolės ligoninės šeimos gydytojo konsultacijos išvada; 2016-05-30 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 64; 2016-09-14 VšĮ Marijampolės ligoninės šeimos gydytojo konsultacijos išvada (t. 2, b. l. 65, 66).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016-10-17 „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. R-33679 kreipėsi į UAB „Jogimeda“, prašydamas patikslinti nurodytą siuntime ligos kodą S86.1, kuris atitinka ūminę funkcinę būklę, nes, nustatant darbingumo lygį, yra vertinami traumos padariniai (t. 2, b. l. 36). UAB „Jogimeda“ 2016-10-18 raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. 51 pateikė atsakymą, kuriame nurodė: S. S. 2016-10-17 šeimos gydytojo buvo siunčiamas jį gydžiusio traumatologo konsultacijai, siekiant įvertinti ligonio būklei liekamuosius reiškinius, pridėjo 2016-10-18 ir 2016-10-24 konsultacijų išvadas(t. 2, b. l. 29, 30-34).

Teismas daro išvadą, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius dėl diagnozių T06.4 ir M25.67 pagrįstai nustatė darbingumo lygio priežastį „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (2016-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 64) ir S. S. darbingumo lygį vertino 100 proc. Teismas sutinka su Ginčų komisijos sprendimu, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės S86.1 (TLK-10-AM kodas), nes 2016-10-24 ortopedas - traumatologas konsultacijos išvadoje nurodė, jog ligos S86.1 TKL-10-AM kodas, taikomas, esant ūmiai būklei, o šiuo atveju asmeniui diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32-33) - nežymus funkcinis sutrikimas, todėl diagnozę įvardino TLK-10-AM kodu T06, t. y. traumos pagal TLK-10-AM kodą S86.1 padariniai.

Pažymėtina, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo I priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 80 proc. bazinio darbingumo verte vertinamas tada, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.2 papunktį, kuris taikomas esant lengvam funkciniam sutrikimui, kai asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, kai asmuo turi reguliariai vartoti vaistus. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas S. S. nebuvo diagnozuotas, minėtas kriterijus pritaikytas negalėjo būti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Kriterijų aprašo 1 priede įtvirtintų nuostatų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, pažeidimų, kurie pagrįstų darbingumo lygio nustatymo procedūros ir ginčo, inicijuoto dėl šios procedūros, nagrinėjimo neteisėtumą. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje ir Ginčų komisijoje atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Tai, kad Ginčų komisija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir jį gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jo sveikatos būklę, nepaneigia darbingumo lygio nustatymo teisėtumo.

Pažymėtina, kad pagal Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-01-04 įsakymu Nr. A1-2 2013-02-13, 8 punktą Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Šiuo atveju Ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi visa darbingumo lygio byloje surinkta medžiaga (Siuntimu į NDNT, medicininiais dokumentais, specialistų konsultacijų išvadomis, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus papildomai išreikalautais dokumentais). Ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos objektyviais įrodymais, pateiktas išsamus, teisės normų analize paremtas darbingumo lygio nustatymo procedūros vertinimas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad darbingumo lygio vertinimas S. S. atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2016 10 28 sprendime ir Ginčų komisija 2016-12-22 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, todėl panaikinti skundžiamus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais ir įpareigoti Ginčų komisiją, kad ji atliktų visus būtinus veiksmus, kad NDNT nustatytų S. S. darbingumo lygį dėl 2016-05-04 nelaimingo atsitikimo darbe pagal 2016-09-20 prašymą nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.