Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-12 · Administracinė byla Nr. A-822-1758-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
A-822-1758-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Ukmergės rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Kęstutis Čilinskas, Evaldas Skurvydis
Kategorijos
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1758/2008Procesinio sprendimo kategorija 55.4; 13.2.3; 13.4; 79.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Martynui Jovaišai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovams J. Š. ir advokatui Evaldui Skurvydžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statybos leidimo ir negamybinių patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 5-9), prašydamas panaikinti 2004-02-18 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos UAB „Juktrus“ išduotą statybos leidimą Nr. 14, statinių, esančių Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į autoservisą bei 2004-04-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2007-07-12 gautas advokato Kęstučio Čilinsko, atstovaujančio grupę Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), esančio namo gyventojų, prašymas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su reikalavimu panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB „Juktrus“ išduotą statybos leidimą Nr. 14 statybos objektui – autoservisui ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento patvirtintą aktą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Remiantis prašymu ir jo nagrinėjimo metu surinkta medžiaga, Vilniaus apygardos prokuratūroje nuspręsta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. tvarka ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2003-01-14 UAB „Juktrus“ steigėjai J. Š. ir V. Š. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį valstybės žemės sklype Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), ir 2003-08-13 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti jiems šį žemės sklypą. 2003-09-04 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-380 „Dėl žemės sklypų duomenų“ buvo patvirtinti žemės sklypo Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), duomenys. Kaip žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti. 2003-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4543-81 nuspręsta J. Š. ir V. Š. išnuomoti valstybės žemės sklypą, esantį Ukmergėje, (duomenys neskelbtini). 2003-09-29 su J. Š. ir V. Š. sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis Nr. R16-11, kuri buvo nutraukta.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,3664 ha, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir valstybės nuosavybės teisės į jį Nekilnojamo turto registre įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-13 įsakymo Nr. 2032-81 pagrindu. Žemės sklypo paskirtis - kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti).

UAB „Juktrus“ kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių su prašymu parengti UAB „Comlet“ (buvusių UAB „Lietuvos telekomas“) patalpų pertvarkymo į autoservisą projektavimo sąlygų sąvadą. 2004-02-18 Ukmergės rajono savivaldybės administracija išdavė UAB „Juktrus“ statybos leidimą Nr. 14 statinių, esančių Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į autoservisą.

2004-04-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.74-89 pripažino, kad automobilių servisas atitinka nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti.

Valstybės žemės sklypo, esančio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti).

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-05-01) 17 str. 2 d. nurodyta, kad detalieji planai privalo būti rengiami, kai numatyta statyba, rekonstrukcija ar griovimas, žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio arba žemės naudmenų sudėties pakeitimas, teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas.

Pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1997-12-17 sprendimu Nr. 72 patvirtintą Ukmergės miesto bendrąjį planą minėtas žemės sklypas yra pramonės ir sandėlių teritorijoje, taigi kitos paskirties žemės naudojimo būdas buvo pramonės ir sandėliavimo teritorijos. 2003-09-04 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 12-380 buvo nustatytas kitas šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti. Keičiant teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį privalėjo būti rengiamas detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 5 p.). Atliekant pastato paskirties pakeitimą taip pat turėjo būti atliktas detalusis teritorijų planavimas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 5 p.). Išdavus leidimą rekonstruoti pastatą, taip pat turėjo būti rengiamas detalusis planas, nes rekonstruojamas pastatas keitė bendrajame plane nustatytą žemės naudojimo būdą (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 1 p.). Tačiau, ignoruojant minėtus Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, detaliojo planavimo procedūros nebuvo pradėtos. Šiam žemės sklypui iki šios dienos nėra parengtas detalusis planas.

LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 p. nurodyta, kad automobilių (sunkvežimių, autobusų) techninio aptarnavimo įmonių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų. 68 p. nurodyta, kad atstumas nuo gyvenamųjų namų iki techninio aptarnavimo stočių turi būti 11 metrų, kai postų skaičius 10 ir mažiau, 25 metrai, kai postų skaičius 11-30, ir 50 metrų, kai postų skaičius daugiau kaip 30. Kadangi ginčijamuose dokumentuose (statybos leidime ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte) UAB „Juktrus“ patalpos įvardijamos kaip automobilių servisas, darytina išvada, kad tai yra būtent automobilių aptarnavimo įmonė - servisas, o ne techninio aptarnavimo stotis.

Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr. 10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos priedo „Žemės ūkio, gamybos, aptarnavimo, komunalinių objektų bei įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžiai“ 25 d. „Automobilių ir motociklų parkavimas, techninė priežiūra ir remontas. Automobilių degalų mažmeninė prekyba“ 25.4. p. nurodoma, kad lengvųjų automobilių, motociklų priežiūrai ir remontui, mechaniniam remontui, elektrinės įrangos remontui, tepalų paprastai priežiūrai, kėbulo remontui, atsarginių dalių remontui, plovimui, poliravimui, priekinių stiklų ir langų remontui, padangų ir kamerų remontui, uždėjimui, pakeitimui, antikorozinei priežiūrai, balansavimui, dalių instaliavimui taikoma 50 metrų sanitarinės apsaugos zona. 25.5 p. nurodyta, kad lengvųjų automobilių skardų ištiesinimui, kėbulų remontui, gruntavimui, dažymui, purškimui, vulkanizavimui, degimo reguliavimui taikoma (50-100 metrų sanitarinė apsaugos zona.

2004-08-19 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 buvo patvirtintos naujos sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, kuriose automobilių ir motociklų priežiūrai ir remontui nustatyta ne mažesnė kaip 50 metrų sanitarinės apsaugos zona.

Pagal techninę dokumentaciją UAB „Juktrus“ autoservisui nustatyta 25 metrų sanitarinės apsaugos zona. Tokia sanitarinės apsaugos zona nustatyta nepagrįstai, kadangi remiantis anksčiau išdėstytais teisės aktais darytina išvada, kad mažiausia galima sanitarinės apsaugos zona UAB „Juktrus“ autoservisui galėjo būti 50 metrų.

Pagal A. B. individualiosios įmonės atliktus matavimus nustatyta, kad atstumas nuo minėto serviso iki gyvenamojo namo yra 25,7 m, o nuo įvažiavimo į servisą iki gyvenamojo namo -13,8 m. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p. sanitarinės apsaugos zonos turi būti skaičiuojamos ne tik nuo paties objekto, t. y. autoserviso, iki gyvenamųjų namų, bet ir nuo įvažiavimo į autoservisą iki gyvenamųjų namų. Taigi, net jei UAB „Juktrus“ autoservisas būtų ne automobilių aptarnavimo įmonė, o techninio aptarnavimo stotis, kuriai gali būti nustatoma 25 metrų sanitarinės apsaugos zona, ši zona būtų pažeista, nes nuo įvažiavimo į autoservisą iki gyvenamojo namo yra tik 13,8 metro atstumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas daro išvadą, kad 2004-02-18 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos UAB „Juktrus“ išduotas statybos leidimas Nr. 14 buvo priimtas pažeidžiant šias imperatyvios įstatymų ir poįstatyminių aktų normas:

- Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 1 p., 5 p., 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2004-05-01), kuriuose nurodyta, kad detalieji planai privalo būti rengiami, kai numatyta: statyba, rekonstrukcija ar griovimas; žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio arba žemės naudmenų sudėties pakeitimas; teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas.

- LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 p., kuriame nurodyta, kad automobilių (sunkvežimių, autobusų) techninio aptarnavimo įmonių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų.

- Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr. 10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos priedo „Žemės ūkio, gamybos, aptarnavimo, komunalinių objektų bei įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžiai“ 25.4 p., kuriame nurodoma, kad lengvųjų automobilių, motociklų priežiūrai ir remontui, mechaniniam remontui, elektrinės įrangos remontui, tepalų paprastai priežiūrai, kėbulo remontui, atsarginių dalių remontui, plovimui, poliravimui, priekinių stiklų ir langų remontui, padangų ir kamerų remontui, uždėjimui, pakeitimui, antikorozinei priežiūrai, balansavimui, dalių instaliavimui taikoma 50 metrų sanitarinės apsaugos zona, 25.5 p., kuriame nurodyta, kad lengvųjų automobilių skardų ištiesinimui, kėbulų remontui, gruntavimui, dažymui, purškimui, vulkanizavimui, degimo reguliavimui taikoma 50-100 metrų sanitarinė apsaugos zona.

Kadangi minėtas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, jis yra naikintinas.

Panaikinus sprendimus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl panaikinus minėtą statybos leidimą, turi būti panaikintas ir 2004-04-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.74-89.

Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu.

Kaip jau minėta, Ukmergės rajono savivaldybės administracija statybos leidimą išdavė, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamentas aktu pastatą pripažino tinkamu naudoti ir taip pažeidė galiojančius teisės aktus, todėl šių neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir viešuoju interesu.

Pažymėtina, kad ginčijami sprendimai pažeidė ir, kadangi šių sprendimų pagrindu toliau vykdoma automobilių remonto veikla nesilaikant sanitarinių apsaugos zonų, šiuo metu toliau pažeidžia fizinių asmenų (taip pat ir nepilnamečių bei senyvo amžiaus), gyvenančių name, iki kurio nėra išlaikyta sanitarinė apsaugos zona, interesus, jų teisę į sveiką ir saugią aplinką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Prokuroras apie skundžiamus aktus po jų priėmimo informuotas nebuvo. Advokato K. Čilinsko prašymas Generalinėje prokuratūroje gautas 2007-07-12, todėl prašymo teismui padavimo vieno mėnesio termino pradžia skaičiuotina nuo 2007-07-12.

Atsiliepimas

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė prašė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą ir teismo posėdyje (b. l. 35-36) nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1997-12-27 sprendimu Nr. 72 patvirtintą Ukmergės miesto bendrąjį planą sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pramonės ir sandėlių teritorijoje. 2003-09-04 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 12-380 buvo nustatytas kitas šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti. Pareiškėjas daro išvadą, kad keičiant teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį, privalėjo būti rengiamas detalusis planas. Minėtas Ukmergės miesto bendrasis planas buvo parengtas 1989 - 1992 metais. Ir pagal tuo metu galiojančius teritorijų planavimą reglamentuojančius norminius aktus sąvokos „smulkus verslas“ ir „komercinė paskirtis“ nebuvo vartojamos, o plane nurodyta pramonės ir sandėlių paskirtis apima ir minėtu savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-04 įsakymu Nr. 12-380 patvirtintą žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį.

Atsakovė nesutiko, kad leidimas statybai AB „Juktrus“ buvo išduotas neteisėtai. Pareiškėjas nurodė vienintelį įstatymą, kurio imperatyvios nuostatos yra neva pažeistos - Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d. 1 p., 5 p. ir 6 p. Kiti jo nurodyti norminiai aktai yra poįstatyminiai aktai. Šių poįstatyminių aktų taikymas konkrečiu atveju ir jų pažeidimo faktas yra ginčijami. O minėtas Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. šiuo atveju netaikytinas - žemės naudojimo būdas ir pobūdis (duomenys neskelbtini) nepasikeitė ir atitinka Ukmergės miesto bendrojo plano sprendinius.

Nesutiko ir dėl viešojo intereso pagrįstumo. Atsakovo manymu, bylos esmė – grupė gyventojų, gyvenančių pramoniniame Ukmergės mieste, daugiabučiuose pastatuose, konfliktuoja su šalia įsikūrusia UAB „Juktrus“ ir siekia uždrausti UAB „Juktrus“ veiklą, t. y. siekia panaikinti administracinius aktus, suteikiančius teisę įgyvendinti galimybę verstis vieno ar kito įstatymo leidžiama veikla. Pareiškėjo prašyme ginama vienos iš dviejų konfliktuojančių šalių pozicija – gyventojų, gyvenančių šalia UAB „Juktrus“. Todėl mano, kad šio konflikto esmė yra privačių asmenų ginčas, leidimas statybai adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, buvo išduotas teisėtai, o prokuroro prašymas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu ir turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. apibrėžia prokuroro procesines teises. Išimčių dėl terminų paduoti pareiškimą prokurorui nėra nustatyta, tad galioja įstatymo nustatytas 1 mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo dienos. Skundžiamas aktas - Ukmergės rajono savivaldybės išduotas statybos leidimas, išduodamas prašymą padavusiems asmenims. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nereikalauja skelbti apie tokio leidimo išdavimą ar informuoti prokurorą. ABTĮ 145 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Kadangi ši byla jau yra išnagrinėta ir sprendimas priimtas, prokuroro prašymas atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime paaiškino, kad, teismui nusprendus panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos UAB ,,Juktrus“ išduotą 2004-02-18 Statybos leidimą Nr. 14, yra naikintinas jo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-04-16 Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(100)-11.74-89, nes šis reikalavimas yra išvestinis. Kitus pareiškėjo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra (b. l. 28-30).

Statybos įstatymo 24 str. nustatyta, kad pastatytas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus projekte numatytus darbus ir įvykdžius to statinio projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus, padarius geodezines nuotraukas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 2 p., statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, tenkina esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 16 p. komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus minėto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 3 priede išvardytus dokumentus ir pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija 2004-04-16 Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.74-89 įvertino pastato atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams ir pripažino, kad negamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, rekonstrukcija į automobilių servisą tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Taigi, 2004-04-16 Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.74-89 buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Juktrus“ prašė atmesti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 22-26) nurodė, kad viešųjų interesų gynimas yra susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių ir interesų pažeidimu, todėl pareiškėjo paduotas prašymas yra susijęs su minėtų gyventojų privačių teisių bei interesų gynimu, bet ne su viešųjų interesų gynimu. Taigi pareiškėjas, gindamas šių gyventojų privačias teises ir interesus, negali turėti didesnių teisių į teisminį šių gyventojų neva pažeistų teisių gynimą, nei jų turi patys gyventojai.

Sprendžiant dėl šių gyventojų teisės reikalauti panaikinti prokuroro ginčijamus administracinius aktus ir taip ginti savo pažeistas teises ir interesus, pažymėtina, kad jie jau yra kreipęsi į administracinį teismą su analogiškais reikalavimais panaikinti statybos leidimą Nr. 14 ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-845-9/2006 šie jų reikalavimai buvo atmesti, todėl šie gyventojai nebegali iš naujo pareikšti teisme reikalavimų dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, šie gyventojai administracinėje byloje Nr. I-845-9/2006 teismui buvo pareiškę dar vieną reikalavimą, kurio šioje byloje nereiškia pareiškėjas, - gyventojai prašė pašalinti jų teisių pažeidimus ir įpareigoti įmonę nutraukti automobilių autoserviso veiklą ir šios veiklos nevykdyti mažesniu nei 100 metrų atstumu iki jų gyvenamojo namo. Vilniaus apygardos administracinis teismas tuo pačiu 2006-06-22 sprendimu šį gyventojų reikalavimą atmetė. Teismas nustatė, kad nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Juktrus“ darytų didesnį neigiamą poveikį aplinkai, nei leidžia galiojančios teisės normos. Tą patvirtina ir įvairių kompetentingų institucijų atlikti tyrimai. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Pagal ABTĮ 96 str. 4 d., įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-845-9/2006, šie gyventojai kitoje byloje nebegali ginčyti teismo nustatyto fakto, todėl UAB ,,Juktrus“ autoserviso veikla nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjas tuo pagrindu negali kelti ginčo.

Daro išvadą, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, gyventojai savo teisę į teisminę gynybą jau yra realizavę. Todėl prokuroras, mėginantis dar kartą teismine tvarka apginti tas pačias gyventojų teises ir interesus, neturi reikalavimo teisės. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(8)-1582-05 (paskelbta 2006 m. „Administracinių teismų praktikoje“ Nr. 8). Gyventojų teisės į teisminę gynybą principas negali būti suabsoliutinamas, nes šiuo atveju supriešinami UAB ,,Juktrus“ teisės ir teisėti interesai, teisinio stabilumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, įgytų teisių apsaugos principai. Pagal statybos leidimą Nr. 14 įrengtos autoserviso patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti 2004-04-21 patvirtinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89. UAB ,,Juktrus“ daug investavo į autoserviso įrengimą. Nuo to laiko autoserviso patalpose jau daugiau kaip trejus metus vykdoma autoserviso veikla, iš kurios gaunama pajamų, su šių patalpų tolesniu panaudojimu autoserviso veiklai yra susijusi įmonės tolesnė ūkinė - komercinė veikla. Teismui panaikinus statybos leidimą Nr. 14 ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-1 1.74-89 įmonė būtų priversta šiose patalpose nutraukti autoserviso veiklą, o tai neabejotinai padarytų didelių nuostolių (darbuotojų prastova, negautos pajamos ir t. t.) ir įmonė gali bankrutuoti. Teismui, praėjus daugiau kaip trejiems metams po autoserviso patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti, pagal pareiškėjo prašymą ėmus iš naujo revizuoti šių patalpų teisėtumo klausimą, būtų pažeistos UAB ,,Juktrus“ teisės ir teisėti interesai, teisinio stabilumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, įgytų teisių apsaugos principai, taip pat universalūs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad prokuroras kreipėsi į teismą nepraleidęs vieno mėnesio termino, o prokuroro prašymą atmeta kaip nepagrįstą, nes pareiškėjai yra pasinaudoję teise į teisminę gynybą

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, kad, norint įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, įsirengti autoservisą, turėjo būti rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, detalusis planas, yra nepagrįsti.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003-09-04 įsakymu Nr. 12-380 nustatė tokio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, tvarkymo (naudojimo) režimą: paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti, naudojimo pobūdis – teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti.

Tuo metu galiojusiame Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 (toliau - Laikinasis reglamentas), nebuvo pateiktas teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turinys, taip pat nebuvo pateikta „smulkios gamybos įmonės“ sąvoka. Tačiau, išanalizavus Laikinojo reglamento nuostatas, darytina išvada, kad smulkios gamybos įmonės sąvoka apima „autoserviso“ sąvoką, todėl pagal laikinojo reglamento nuostatas autoservisai turėjo būti statomi ir eksploatuojami žemės sklypuose, kurių paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti, o žemės naudojimo pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti.

Tai, kad autoservisas turi būti statomas žemės sklype, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, patvirtina ir dabar galiojanti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacija, patvirtinta aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 (specifikacijos 1 lentelės 5.4 p.). Tik dabar autoservisams yra numatytas specialus komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo pobūdis – degalinių ir autoservisų statybos, kurio nebuvo Laikinajame reglamente.

Pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003-04-17 iki 2004-04-30) 17 str. 3 d. 1 p. detalieji planai neturėjo būti rengiami vykdant statybos darbus, jei rekonstruojami pastatai nekeičia žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatytų sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų.

Šiuo atveju patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, rekonstrukcija į autoserviso patalpas nekeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų. Kaip minėta, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003-09-04 įsakymu Nr. 12-380 nustatytas šio žemės sklypo tvarkymo (naudojimo) režimas leido šiame žemės sklype įsirengti ir eksploatuoti autoservisą. Todėl pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003-04-17 iki 2004-04-30) 17 str. 3 d. 1 p. detalusis planas neturėjo būti rengiamas.

Sisteminė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 p. ir 68 p. analizė teismui leido daryti išvadą, kad sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokie automobiliai (lengvieji ar sunkieji) remontuojami autoservise. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 p. 100 metrų apsaugos zona nustatoma, jei autoservise (šiuo atveju pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas būtų automobilių techninio aptarnavimo įmonėje) remontuojami sunkieji automobiliai (sunkvežimiai, autobusai). Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p. mažesnė zona, kuri priklauso nuo postų skaičiaus, nustatoma, jei autoservise (šiuo atveju pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas prasme būtų techninio aptarnavimo stotyje) yra remontuojami lengvieji automobiliai.

Teismas priėjo išvados, kad UAB ,,Juktrus“ neturi techninių galimybių aptarnauti ir neaptarnauja sunkiųjų automobilių (sunkvežimių, autobusų), nes: 1) autoserviso patalpų įvažiavimai į postus nėra pritaikyti įvažiuoti sunkiesiems automobiliams; 2) autoserviso patalpose esanti gamybinė įranga (keltuvai) nėra pritaikyta aptarnauti sunkiesiems automobiliams. Todė autoservisui sanitarinė apsaugos zona pagrįstai buvo nustatyta pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p. reikalavimus nuo šių patalpų, taip pat įvažiavimo į jas iki daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje.

Sanitarinės apsaugos zonos dydis turėjo būti 11 metrų. Tuo tarpu įmonei nustatyta zona yra žymiai didesnė, nei reikalaujama teisės aktuose, 25 metrai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad faktinis atstumas nuo įvažiavimo į autoservisą iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, yra tik 13,8 metro, teismo teigimu, neatitinka tikrovės. A. Bagdono individualiosios įmonės nustatytas 13,8 metrų atstumas yra ne atstumas nuo šio gyvenamojo namo iki įvažiavimo į autoservisą, o atstumas nuo šio gyvenamojo namo iki prie jo esančios asfaltuotos aikštelės pabaigos, kur prasideda nustatytas kelio servitutas, kuriuo naudojasi šio namo gyventojai. Tikras atstumas nuo šio gyvenamojo namo iki įvažiavimo į autoserviso patalpas (artimiausių autoserviso durų nuo šio gyvenamojo namo) yra apie 27 metrai. Šis atstumas yra didesnis, nei reikalauja teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-02-15 sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-06-22 sprendimo dalį, kuria patenkinti pareiškėjų reikalavimai dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduoto statybos leidimo Nr. 14, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2004-04-21 patvirtinto statinio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje įrašo apie pastatų – patalpų Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) paskirtį panaikinimo ir nutraukė bylos dalį dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduoto statybos leidimo Nr. 14 panaikinimo, kadangi praleistas ABTĮ 33 str. nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2004-04-21 patvirtinto statinio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje įrašo apie pastatų – patalpų Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), paskirtį panaikinimo atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (5 tomas, b. l. 172-179).

Taigi prokuroras, mėginantis dar kartą teismine tvarka apginti tas pačias pareiškėjų teises, teismo nuomone, neturi reikalavimo teisės, nes pareiškėjai teise į teisminę gynybą yra pasinaudoję. Prokuroras tai galėtų daryti tik tuo atveju, jei įrodytų, kad pareiškėjų teisė į teisminę gynybą nėra išnykusi. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-1582-05 (paskelbta 2006 m. „Administracinių teismų praktikoje“ Nr. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Viešasis interesas savaime nepaneigia ir nėra supriešinamas individualiam visuomenės (ar jo dalies) atstovo interesui. Jis yra skirtas įvairiais teisių gynimo aspektais akumuliuoti ir subalansuoti visų bendruomenės (ar jos dalies) narių atitinkamus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-20 sprendimas Nr. A11 -792/2006 ). Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kad viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, tačiau mano, kad viešasis interesas gali personifikuotis ir būti išreikštas per konkrečių asmenų teisių pažeidimą, kaip yra šioje byloje.

Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu.

Prokuroro teisė ginti viešajį interesą atsiranda tada, kai jam tampa žinoma apie intereso pažeidimą ir kai jis turi pakankamai duomenų, kad interesas buvo pažeistas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškėjų prašymą gavo 2007-07-12 (b. l. 10). Vilniaus apygardos prokuroras į teismą kreipėsi 2007-08-10 (b. l. 5), t. y. nepraleidęs vieno mėnesio termino (ABTĮ 33 str.). Teismas konstatuoja, kad duomenys, esantys baudžiamojoje byloje Nr. 88-2-0030-04, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. K. pareiškimą dėl dokumento suklastojimo, nebuvo pakankami inicijuoti administracinę bylą, ginant viešąjį interesą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Prokuroras mano, kad teismas, priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos, ir tai yra pagrindas naikinti teismo sprendimą.

Mano, kad teismas nepagrįstai sutapatino fizinių asmenų teisę į savo interesų teisminę gynybą ir prokuroro teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Fizinių asmenų teisė kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, dėl statybos leidimo naikinimo, įstatymuose nenumatyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu bylos dalį nutraukus, pareiškėjai liko neapgynę savo intereso. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, prokuroras daro išvadą, kad jo kompetencija ginti viešąjį interesą yra žymiai platesnė nei konkrečių asmenų teisė ginti savo privatų interesą. Ta aplinkybė, kad apie įstatymo pažeidimą prokuroras sužinojo iš privačių asmenų, pareiškėjo manymu, negali riboti jo teisės ginti viešąjį interesą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Juktrus“ atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą (b. l. 94 – 98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

Nesutinka su prokuroro argumentu, kad į teismą jis kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Kadangi byloje kalbama apie konkrečių asmenų pažeistus interesus, mano, kad prokuroras šioje byloje negali turėti daugiau teisių ginti privačius interesus, nei jų turi patys asmenys.Mano, kad savo teisę ginčyti Statybos leidimą Nr. 14 bei Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89 gyventojai jau yra realizavę. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad bendrovės veikla nepažeidžia gyventojų teisių ir interesų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimas, priimti administracinėje byloje Nr. I-845-9/2006). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(8)-1582-05.Nesutinka su teismo išvada, kad prokuroras į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Teigia, kad apie ginčijamą Statybos leidimą Nr. 14 prokurorui buvo žinoma jau 2004 m. lapkričio 9 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą, prokuroras išreikalavo visą su statybos leidimu susijusią medžiagą. Turėdami duomenų apie pažeidimus, prokurorai neturėjo apsiriboti ikiteisminiu tyrimu, o privalėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Mano, kad pareiškėjas, žinodamas apie galimus pažeidimus, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Mano, kad prokuroras pasirinko netinkamą gyventojų teisių (viešojo intereso) gynimo būdą. Tai, kad bendrovė tariamai vykdo autoserviso veiklą, galėtų būti pagrindu kreiptis į teismą su negateriniu ieškiniu ir prašyti uždrausti vykdyti tokią veiklą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo reikalauti naikinti Statybos leidimą Nr. 14.

Atsiliepimas

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime (b. l. 101 – 102) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutinka, kad prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Mano, kad viešojo intereso buvimas šioje byloje nėra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtai priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

Įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Darytina išvada, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybinės institucijos. Šioje byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija dalyvauja kaip atsakovai. Tai, kad institucija, galimai nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes, galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą.

Tačiau Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad asmenys, kurių teises nagrinėjamoje byloje netiesiogiai gina prokuroras, tai yra S. K., G. K., A. K., P. G., V. V. ir K. S. savo teisę į teisminę gynybą yra realizavę. Pažymėtina, kad S. K., I. K., Ž. K., G. K., A. K., P. G., O. J., E. V., V. V. ir K. S. 2006-04-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė:

1) pašalinti jų civilinių teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovą UAB ,,Juktrus“ nutraukti automobilių (sunkvežimių, autobusų) techninio aptarnavimo veiklą bei nevykdyti šios veiklos mažesniu nei 100 m atstumu nuo įvažiavimo į įmonę iki gyvenamojo namo;

2) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-04-16 Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2004-04-21 patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus;

3) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduotą statybos leidimą Nr. 14 statybos objektui – autoservisui;

4) valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje panaikinti neteisėtą įrašą apie pastatų – patalpų paskirtį, t. y. panaikinant įrašą ,,automobilių servisas“ (2 tomas, b. l. 96-106).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-06-22 sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduotą statybos leidimą Nr. 14 statybos objektui – autoservisui, statinio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-04-16 Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89, 2004-04-21 patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus, ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje padarytą įrašą ,,automobilių servisas“ apie pastatų – patalpų Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), paskirtį. Kitą dalį skundo atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-02-15 sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-06-22 sprendimo dalį, kuria patenkinti pareiškėjų reikalavimai dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduoto statybos leidimo Nr. 14, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2004-04-21 patvirtinto statinio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje įrašo apie pastatų – patalpų Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) paskirtį panaikinimo ir nutraukė bylos dalį dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2004-02-18 UAB ,,Juktrus“ išduoto statybos leidimo Nr. 14 panaikinimo, kadangi praleistas ABTĮ 33 str. nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2004-04-21 patvirtinto statinio Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro Vilniaus filialo duomenų bazėje įrašo apie pastatų – patalpų Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), paskirtį panaikinimo atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai S. K., I. K., Ž. K., G. K., A. K., P. G., O. J., E. V., V. V. ir K. S. 2006 m. teisme gynė, jų manymu, pažeistas teises, prašydami panaikinti tuos pačius administracinius aktus, t. y. panaikinti 2004-02-18 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos UAB „Juktrus“ išduotą statybos leidimą Nr. 14, statinių, esančių Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į autoservisą ir 2004-04-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros departamento Negamybinių patalpų pertvarkymo į automobilių servisą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.74-89, kuriuos savo prašymu šioje byloje prašo panaikinti prokuroras.

Nors asmenys S. K., G. K., A. K., P. G., V. V. ir K. S. savo teisę į teisminę gynybą yra realizavę, tačiau tų pačių asmenų vardu advokatas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (b.l. 10-12).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prokuroras, mėginantis dar kartą teismine tvarka apginti tas pačias pareiškėjų teises, neturi reikalavimo teisės, nes pareiškėjai teise į teisminę gynybą yra pasinaudoję. Prokuroras tai galėtų daryti tik tuo atveju, jei įrodytų, kad pareiškėjų teisė į teisminę gynybą nėra išnykusi. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-1582-05 (paskelbta 2006 m. „Administracinių teismų praktikoje“ Nr. 8).

Viešasis interesas savaime nepaneigia ir nėra supriešinamas individualiam visuomenės (ar jo dalies) atstovo interesui. Jis yra skirtas įvairiais teisių gynimo aspektais akumuliuoti ir subalansuoti visų bendruomenės (ar jos dalies) narių atitinkamus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-20 sprendimas Nr. A11 -792/2006 ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikosi nuostatos, kad viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, tačiau mano, kad viešasis interesas gali būti personifikuotas ir išreikštas per konkrečių asmenų teisių pažeidimą, kaip yra šioje byloje.

Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu.

Prokuroro teisė ginti viešajį interesą atsiranda tada, kai jam tampa žinoma apie intereso pažeidimą ir kai jis turi pakankamai duomenų, kad interesas buvo pažeistas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškėjų prašymą gavo 2007-07-12 (b. l. 10). Vilniaus apygardos prokuroras į teismą kreipėsi 2007-08-10 (b. l. 5), t. y. nepraleidęs vieno mėnesio termino (ABTĮ 33 str.).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroras kreipėsi į teismą nepraleidęs vieno mėnesio termino, o prokuroro prašymas atmestinas kaip nepagrįstą, nes pareiškėjai yra pasinaudoję teise į teisminę gynybą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė