- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1903-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00473-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- E. M., VĮ „Registrų centras“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 637 – osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 637 - osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovams E. M., VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M. ir R. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė panaikinti garažo bokso, kurio (duomenys neskelbtini), (toliau ir Garažas) teisinę registraciją atsakovo vardu; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui Garažo raktus ir atlaisvinti jį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovo statomame name trečiasis asmuo A. M. 2002 m. įgijo butą. Būtent trečiasis asmuo A. M. išreiškė ieškovui valią įgyti Garažą ir sutiko už jį sumokėti 16 000 Lt. Tačiau vėliau atsisakė pirkti Garažą ir nurodė, jog Garažą pirksiąs atsakovas. Ieškovas parengė Garažo pirkimo – pardavimo sutarties, priėmimo – perdavimo akto, pažymos dėl atsakovo narystės bendrijoje ir pažymos dėl Garažo teisinės registracijos, skirtos atsakovui VĮ „Registrų centras“, projektus ir perdavė juos atsakovui. Nors atsakovas šiuos dokumentus gavo, tačiau jų pasirašytų ieškovui negrąžino, pinigų nesumokėjo ir įregistravo savo nuosavybės teises į Garažą. Taigi atsakovas Garažą įgijo neatlygintinai ir be teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2 780 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovas E. M. sudarė ir įvykdė Garažo perleidimo sandorį ir nėra teisinio pagrindo panaikinti iš šio sandorio atsiradusių atsakovo daiktinių teisių į Garažą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Teismas pabrėžė, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“, gavęs ieškovo 2013 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. 11e/2g ir priėmimo – perdavimo aktą Nr. 11e/2pg, neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti atsakovo E. M. nuosavybės teises į Garažą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis). Atsakovo E. M. atsakovui VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentai patikimai patvirtino, kad atsakovas E. M. įsigijo Garažą nuosavybės teise, už jį atsiskaitė. Teismas pabrėžė, kad pažyma Nr. 11e/2g ir priėmimo- perdavimo aktas Nr. 11e/2pg turi visus būtinus baigto sudaryti dokumento rekvizitus (įskaitant datą, numerį, bendrijos antspaudą, bendrijos vadovo parašą). Šiuose dokumentuose nėra įrašų „projektas“, „pavyzdys“ ar panašaus pobūdžio požymių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dokumentai neturi realaus turinio, nepatvirtina juose įrašytų faktų. Šių dokumentų perdavimas dokumentuose aprašytą turtą įgijusiam asmeniui. Kitus ieškovo reikalavimus teismas atmetė kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo.
Teismas konstatavo, kad, atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovo E. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas 637 – oji Gyvenamojo namo statybos bendrija prašo Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šalių sudarytas sandoris yra niekinis, kadangi nesilaikyta notarinės formos (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 2 dalis). Teismas turėjo pareigą ex officio taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes – panaikinti garažo bokso (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo vardu.
2. Teismas turėjo nustatyti platesnes bylos nagrinėjimo ribas: 2003 m. rugsėjo 5 d. sutarties sudarymo (nesudarymo) fakto nustatymas; priėmimo – perdavimo akto ir pažymos kaip 2003 m. rugsėjo 5 d. sutarties sudarymo (nesudarymo) fakto nustatymas; priėmimo – perdavimo akto ir pažymos kaip 2003 m. rugsėjo 5 d. sutarties įvykdymo fakto kvalifikavimas, juose nurodytų aplinkybių pagrįstumo nustatymas bei galimybės šiuos dokumentus pripažinti savarankiškais sandoriais. Taigi konstatavus sandorio nebuvimą, teisinės registracijos panaikinimas kaip išvestinis veiksmas viešojo registro tvarkytojui yra privalomas. Nenagrinėdamas ginčo sandorio galiojimo klausimo teismas susiaurino bylos ribas ir neatskleidė jos esmės.
3. Teismas neanalizavo ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, o formaliai sprendė, kad pateikta pažyma bei priėmimo – perdavimo aktas patvirtina sandorio sudarymo faktą, nors šie dokumentai, anot ieškovo, buvo tik oferta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų akceptavęs ieškovo ofertą sudaryti sandorį, todėl atsakovo atliktas mokėjimas laikytinas atliktu be pagrindo. Teismas be pagrindo nesutiko priėmimo – perdavimo akto ir pažymos laikyti ofertos dalimi ir nepagrįstai rėmėsi pažodinių šių dokumentų aiškinimu. Faktą, jog priėmimo – perdavimo aktas ir pažyma yra tik ofertos dalis, patvirtina trečiojo asmens A. M. pareiškimas apie tai, kad atsakovas sutiktų sudarytų 2003 m. rugsėjo 5 d. sutartį tik gavęs įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Nors trečiasis asmuo A. M. neigė davęs kokius nors nurodymus ieškovui dėl sutarties dokumentų paketo turinio, tačiau jo veiksmus Advokato tarybą laikė profesinės etikos pažeidimu. Ieškovo valią dėl ginčo sandorio sudarymo iškreipė būtent trečiojo asmens A. M. nesąžiningi veiksmai. Ieškovas pabrėžia, jog neakceptavus ofertos – ginčo sandoris apskritai nebuvo sudarytas.
4. Teismas neturėjo pareigos konstatuoti sandorį buvus sudarytą, nes turėjo būti nustatytas šalis jungusios moralinės pareigos pažeidimas. Paaiškinta, kad priėmimo – perdavimo akto ir pažymos pateikimo prasmė buvo neatšaukiamos ofertos pareiškimas, o jų nenaudojimas iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo moralinė pareiga.
5. Ieškovo teigimu teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atsakovo pateikta teisinių paslaugų sutartis yra tariamas sandoris, nes nėra tokios institucijos „Advokatų kontora Adversus“. Atsakovo interesus atstovavusi advokatė turėjo išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą, bet ne pateikti ataskaitą, kuri neatitinka jai keliamų turinio reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs advokatei kokias nors sumas. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito negalima padaryti išvados, kad apmokėjimas yra padarytas dėl bylinėjimosi šioje konkrečioje byloje (Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimas „Dėl sąskaitos už teisines paslaugas“). Atsiliepimas į bylą pateiktas 2012 m. vasario 5 d., o atstovavimo sutartį atsakovas sudarė tik 2012 m. vasario 9 d., taigi atsakovas negalėjo patirti teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į ieškinį išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Registrų centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu teismas neturėjo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą, nes toks faktas nėra akivaizdus. Be to, pats ieškovas neginčijo Garažo perleidimo atsakovo nuosavybėn dokumentų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Teismas neturėjo pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu ex officio, kadangi šis faktas nėra akivaizdus. Pateikti dokumentai: priėmimo – perdavimo aktas ir pažyma „Dėl garažo bokso teisinės registracijos“, patvirtina, kad atsakovas su ieškovu už Garažą atsiskaitė ir įgijo į jį nuosavybės teisę. Būtent ieškovas rengė visus Garažo pardavimo dokumentus.
Šalies argumentai
2. Ieškovas teigia du priešingus dalykus: kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir kad ji yra niekinis sandoris. Ieškovas reiškė tik reikalavimą panaikinti Garažo teisinę registraciją atsakovo vardu. Taigi teismas ginčą išnagrinėjo neperžengdamas ieškinio nustatytų bylos ribų.
3. Byloje pateikti įrodymai, kad tarp šalių vyko derybos dėl Garažo statybos ir jo įgijimo nuosavybės teise. Atsiskaitymo už Garažą faktą patvirtina paties ieškovo išduoti dokumentai.
4. Nesąžiningai elgiasi būtent ieškovas, kuris pripažindamas, jog atsakovas už Garažą atsiskaitė, jau beveik 10 metų bando panaikinti įvykusį turto pardavimo faktą. Ieškovas reikalavimus turėtų reikšti buvusiam ieškovo pirmininkui B. A. ir sekretoriui R. Z., kurie neįnešė į ieškovo kasą už Garažą gautos sumos.
5. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra formalaus pobūdžio ir nepaneigia jų patyrimo fakto. Atsakovas pažymi, kad atsiliepimas buvo pradėtas rašyti 2012 m. vasario 5 d. ir pateiktas teismui tik po teisinių paslaugų sutarties pasirašymo.
6. Byla turėtų būti skiriama nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi ieškovas apeliaciniame skunde teikia skirtingus argumentus nei ieškinyje, iškraipo faktus ir pats sau prieštarauja. Todėl siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas faktines aplinkybes tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą registracijos panaikinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, kuria išspręsti klausimai, susiję su atsakovo priėmimu į 637 – ąją Gyvenamojo namo statybos bendriją, jo, kaip bendrijos nario, pajaus įmokos (16 000 Lt) sumokėjimu bei Garažo perdavimu atsakovui (b. l. 17). Tą pačią dieną ieškovas ir atsakovas pasirašė priėmimo – perdavimo aktą Nr. 11e/11/2pg (toliau ir Priėmimo – perdavimo aktas), kuriuo ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė Garažą bei patvirtino, kad atsakovas už Garažą atsiskaitė (b. l. 19), taip pat ieškovas atsakovui išdavė pažymą Nr. 11e/2g (toliau ir Pažyma), kurioje patvirtino, jog atsakovas už Garažą atsiskaitė, bei nurodė, jog atsakovas gali įregistruoti nuosavybės teises į Garažą (b. l. 18). Šių dokumentų pagrindu atsakovas įregistravo savo nuosavybės teises į Garažą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 15).
Gyvenamojo namo statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 1 punktas). Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų (bendrijos narių ar kitų asmenų, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje) lėšos; jų kaupimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, bendrijos įstatai, bendrijos sutartys su nariais ar kitais asmenimis, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje. Butų statybai yra sudaromos sutartys su rangovais. Bendrijos tikslui pasiekti turi būti sukaupta pakankamai lėšų, t. y. toks jų kiekis, kad finansinių išteklių užtektų butams pastatyti – parengimo darbams ir projektavimui, medžiagų pirkimui, statybos darbams ir kitoms pridėtinėms išlaidoms. Užbaigus statybą surinktomis lėšomis turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Ši pareiga tenka gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kuri atstovauja statytojams, įgyja teises ir vykdo pareigas per savo valdymo organus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-233/2007).
Iš byloje pateiktų dokumentų bei ieškovo įstatų turinio matyti, kad ieškovas buvo įsteigtas, kaip fizinių asmenų susivienijimas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Šiuo tikslu ieškovas 2000 m. balandžio 4 d. su V. A. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarties šalys įsipareigojo bendrai veikdami pastatyti gyvenamąjį namą su komercinės ūkinės paskirties patalpomis žemės sklype, esančiame tarp namų (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Garažo statybą ieškovas organizavo su UAB „Arteta“ 2000 m. birželio 26 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Akivaizdu, kad Sutartimi tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ne Garažo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, bet, pirma, atsakovas tapo ieškovo nariu, antra, ieškovas – atstovavęs gyvenamojo namo ir garažo statytojus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Garažo statybos teisiniuose santykiuose, perdavė statybos rezultatą atsakovui – bendrijos nariui. Nors Sutarties sudarymo metu garažo statyba jau buvo užbaigta, kas sudaro prielaidas Sutartį pagal savo sukeltas materialines teisines pasekmes traktuoti kaip nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau de jure Sutartis dalyje dėl Garažo perdavimo atsakovui kvalifikuotina kaip įgaliotinio pavedimo rezultato įgaliotojui perdavimas (CK 6.760 straipsnis). Garažo perdavimas atsakovui buvo įformintas surašant Priėmimo – perdavimo aktą, o pajaus už garažą sumokėjimas patvirtintas tiek Priėmimo – perdavimo aktu, tiek Pažyma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad už Garažą atsakovas neįmokėjo bendrijos nario pajaus, ieškovas į bylą nepateikė, t.y. nenuginčijo prievolės įvykdymo fakto (CPK 12, 178 straipsniai). Pastebėtina, jog šiuo faktu apeliaciniame skunde ieškovas jau nesiremia, nors iki apeliacinio skundo pateikimo laikėsi pozicijos, jog atsakovas už Garažą 16 000 Lt nesumokėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laikyti ieškovo išduotą Pažymą bei Priėmimo – perdavimo aktą oferta nėra jokio pagrindo.
CK 6.167 straipsnio 1 dalyje oferta apibūdinama kaip pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Šiuo atveju ieškovas perdavė atsakovo sūnui – trečiajam asmeniui A. M., perdavė pasirašytą Sutartį (b. l. 117), Pažymą ir Priėmimo – perdavimo aktą, t.y. dokumentus patvirtinančius Sutartimi nustatytų abipusių prievolių įvykdymą. Taigi akivaizdu, jog minėtais dokumentais buvo išreikštas ne ieškovo pasiūlymas sudaryti Garažo pirkimo – pardavimo sutartį, bet patvirtinti tokios sutarties sudarymo bei įvykdymo faktai, o šie dokumentai perduoti atsakovui (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismas argumentais dėl Pažymos ir Priėmimo – perdavimo akto turinio detalumo bei apibrėžtumo kaip nesudarančių pagrindo šiuos dokumentus laikyti oferta. Nors Sutarties sudarymo metu atsakovo interesus atstovavo ir jo sūnus – trečiasis asmuo A. M., tačiau aplinkybės, jog Sutartį ir lydinčiuosius dokumentus pasirašė būtent atsakovas, (b. l. 117, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004 m. sausio 23 d. specialisto išvada Nr. 11-196), jis pateikė prašymus atsakovui VĮ „Registrų centras“ įregistruoti jo nuosavybės teises į Garažą patvirtina, kad tikroji Sutarties šalimi buvo būtent atsakovas, kuris siekė savo vardu įgyti nuosavybės teises į Garažą. Iš minėto seka, jog atsakovas VĮ „Registrų centras“, gavęs atsakovo E. M. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į Garažą kartu su Pažyma ir Priėmimo – perdavimo aktu, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti atsakovo E. M. prašymo ir neįregistruoti jo nuosavybės teisių į Garažą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2003 m. birželio 13 d.; Valstybės Žinios, 2003.06.13, Nr.: 57) 22-24 straipsniai).
Nustačiusi, jog ieškovas neįrodė, kad teisinė atsakovo nuosavybės teisės į Garažą atsiradimo registracija buvo atlikta nesant pagrindo ar pažeidžiant nustatytą tvarką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu teismas sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios bylos išnagrinėjimo procesinis rezultatas neužkerta ieškovui galimybės reikšti turtinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už pinigų, gautų pagal Sutartį, neįnešimą į ieškovo kasą.
Apeliaciniame skunde keliamas naujas argumentas dėl Sutarties negaliojimo, kadangi ji nebuvo sudaryta notariškai, t.y. ieškovo manymu pirmosios instancijos teismas turėjo Sutartį pripažinti negaliojančia ex officio, nustatęs paminėtą aplinkybę.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“; bylos Nr. 3K-3-150/2004).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo pripažinti Sutartį niekine nereiškė. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, jog teismas be atskiro šalies reikalavimo sandorį gali pripažinti niekiniu ex officio remdamasis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, ištyręs sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, jog šalių sudarytam sandoriui yra nustatyta privaloma notarinė forma. Kaip minėta, bylos šalys sudarė ne nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.393 straipsnio 1 dalis), taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam įstatymo priskirtos pareigos konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktą.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovo atsakovui atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagal bylos procesinį rezultatą – atsakovas materialiuoju teisiniu požiūriu laikytinas laimėjusiu bylą, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Į bylą atsakovas pateikė su advokate 2012 m. vasario 9 d. sudarytą Sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2 (b. l. 82-84), 2012 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriuo atsakovui teisinę pagalbai teikusiai advokatei sumokėta 2 760 Lt (b. l. 85), advokatės parengtą Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą (b. l. 86), pagal kurią atsakovui buvo suteikta atsiliepimo į ieškinį rengimo bei atstovavimo teisme 3 val. teisinės paslaugos. Pateikti dokumentai pagal savo turinį, parengimo dieną bei atsižvelgiant į bylos medžiagą betarpiškai patvirtina, kad atsakovui teisinė atsiliepimo į ieškinį bei atstovavimo byloje pagalba buvo suteikta būtent šioje byloje. Taigi ši suma pagrįstai buvo priteista atsakovui iš ieškovo.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą šioje byloje nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.