Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-27
Bylos Nr.
1A-579-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17633-18-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17633-18-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. R. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį laiduotojos L. I. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Be to, K. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimą nutarta panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“. Be to, nutarta panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį grąžinti K. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu perduotas laiduotojos L. I. atsakomybėn be užstato, už tai, kad 2018 m. balandžio 16 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, konkrečiai nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 ‰ (promilės) etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kelkraštyje stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl K. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, įvertino tai, jog K. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas ir duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale ir kitose gydymo įstaigose dėl priklausomybės alkoholiui neregistruotas, atsižvelgė į K. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir sprendė, jog darytina išvada, kad egzistuoja visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, padarė išvadą, kad automobilio, kurį vairuodamas K. R. padarė nusikalstamą veiką, konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl nusprendė šio automobilio nekonfiskuoti.Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. R. priklausanti transporto priemonė palikta K. R. nuosavybėje ir konfiskuoti automobilį „Audi 100“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau matyti, kad šiuo konkrečiu atveju jį taikė netinkamai. K. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato nustatant vienerių metų laidavimo terminą, kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bei 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi, todėl darytina išvada, jog, neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, teismas nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.Taip pat, skunde teigiama, jog remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymo leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. K. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo.2018 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teisme gautas asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. R. atsiliepimas į prokurorės apeliacinį skundą. Atsiliepime prašoma Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio atmesti, o tuo atveju, jei prokurorės apeliacinis skundas būtų patenkintas, konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (toliau – Atsiliepime) teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų nuo atsakomybės atleistą asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nuosprendžiu buvo pritaikytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, todėl trečios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. K. R. ir taip patyrė padarinius, susijusius su baudžiamosios atsakomybės taikymu, kadangi abi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sukelia daug suvaržymų, be to transporto priemonė šiuo metu yra saugojimo aikštelėje ir ją atsiimant reikės susimokėti už saugojimą, kas dar labiau pablogins finansinę K. R. padėtį. Be to, Atsiliepime K. R. nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio sankcijoje (iš esmės analogiškai reglamentuota ir anksčiau galiojusiame administracinių teisės pažeidimų kodekse) nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai pažeidimas padaromas pakartotinai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Ir nors veikų pavojingumas yra nevienodas – nėra pagrindo iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas nekonfiskuoti transporto priemonės. Be to, K. R. teigimu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų matyti, kad teismas nagrinėjamoje byloje apskritai neįžvelgė pagrindo pripažinti jo vairuotos transporto priemonės BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo priemone, nes automobilis nebuvo specialiai veikai daryti pritaikytas turtas, be to, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, todėl pagal teismų praktiką, padarius minėtą nusikaltimą, transporto priemonė paprastai nėra konfiskuojama.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. R. ir jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.Prokurorė sutinka su apylinkės teismo išvada, kad K. R. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir neprieštarauja K. R. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prašo konfiskuoti K. R. automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas nuspręsdamas nekonfiskuoti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto, laikėsi nuomonės, jog šiuo konkrečiu atveju K. R. priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018), tačiau nesutinka su nuosprendžio motyvais, kuriais remiantis nutarta netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad veikos padarymas be šio turto panaudojimo nebūtų įmanomas. Šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Taigi transporto priemonė, kuria padaryta veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas (ką, beje, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nors BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau 2 šio straipsnio dalis leidžia šias priemones taikyti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam, tame tarpe ir atleistam pagal laidavimą, asmeniui. Kaip teigiama Lietuvos A. T. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, cituotoje skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, tačiau ši teismo diskrecija visais atvejais turi būti argumentuota.Analizuojamu atveju, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė bendruosius teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad K. R. taikyti turto konfiskavimą būtų netikslinga. Nors anksčiau K. R. nėra sulaikytas vairuojantis neblaivus ar kaip nors kitaip pažeidęs kelių eismo taisykles, iš esmės jis charakterizuojamas teigiamai, be to kaltę pripažino, žalą atlygino, nukentėjusioji pretenzijų jam nereiškia, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog K. R. ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį taip sugadindamas kitą automobilį ir sukeldamas realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinus, tai, jog dėl šios veikos K. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas – automobilio konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Dėl šių priežasčių, kolegijos įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirta nepagrįstai. K. R. pirmosios instancijos teismas paskyrė 10 MGL, t. y. 500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Kolegijos manymu paskyrus dar ir trečią baudžiamojo poveikio priemonę, K. R. finansiškai būtų nubaustas per griežtai, o nagrinėjamu atveju, būtent transporto priemonės konfiskavimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus. Todėl skundžiamu nuosprendžiu K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikinama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – K. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500, 00 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisJūratė JakubonienėDaiva Jankauskienė