- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2SP-15008-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10590-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- V. K.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir V. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami supaprastinto proceso tvarka patvirtinti jų 2018 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas atmestinas.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami, patvirtinti tarp jų 2018 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką D. K., gimusį 2008 m. gruodžio 3 d. 2010 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-597-794/2010 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje numatyta, kad tėvas įsipareigoja sumokėti motinai nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis petvodmėmis išmokomis nuo 2010 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2011 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2568-563/2011 patvirtina šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys numatė, kad nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina. 2016 m rugsėjo 13 d Rytu Flandrijos Genio departamento pirmosios instancijos teismo Šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius, GI5 kolegija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė tėvo ir nepilnamečio vaiko D. K. bendravimo tvarką, nustačius tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką šalys mato būtinybę pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. K. teikimo tvarką.
Įstatymas suteikia šalims teisę sudaryti taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.983 straipsnis. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo buvo susitarta 2010 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-597-794/2010 patvirtinus šalių taikos sutartį, kurioje numatyta, kad tėvas įsipareigoja sumokėti motinai nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis petvodmėmis išmokomis nuo 2010 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš teismui pateiktos 2018 m. spalio 16 d. tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kurią pareiškėjai prašo patvirtinti, matyti, kad šalys siekia susitarti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo sąlygų pakeitimo. Sutarties 1.1. punkte šalys numatė: „Šalys susitaria, kad Motina išlaikys nepilnametį vaiką D. K. šiam būnant Belgijoje, o tėvas išlaikys nepilnametį vaiką D. K., kai jis viešės Lietuvoje pas savo tėvą. Šalys susitaria, kad nemokės konkrečių pinigų sumų viena kitai sūnaus D. K. išlaikymui.“ 1.2 punkte šalys susitaria, kad tokia nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka galios iki jų sūnaus D. K. pilnametystės.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį.
Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, (būtent tokios formos išlaikymo teikimas yra nustatytas šiuo atveju teismo nutartimi Nr. N2-597-794/2010) garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus pareiškėjų pateiktos 2018 m. spalio 16 d. taikos sutarties turinį matyti, kad šia sutartimi šalys siekia nutraukti 2010 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-597-794/2010 priimtos nutarties pagrindu teikiamo išlaikymo mokėjimą. Šalys nurodo, kad vaikas gyvena su motina ir motina jį išlaikys Belgijoje, tuo tarpu taikos sutartimi nurodoma, kad tėvas teiks išlaikymą vaikui tada, kai vaikas svečiuosis pas jį Lietuvoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks šalių susitarimas yra sąlyginis – tėvas vaikui teiks išlaikymą tik tuo atveju jeigu vaikas atvyks pas jį į Lietuvą. Tenkinus tokį susitarimą iš esmės šalims būtų leista susitarti dėl galimybės nevykdyti tėvo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms atsisakyti tėvų pareigų vykdymo.
Teismo vertinimu, toks nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimas prieštarauja ne tik CK 3.192 straipsnio nuostatoms, kad tėvai privalo abu teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, proporcingai savo turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų teisę būti aprūpintais (CK 3.161 straipsnis), kuri šiuo atveju yra prioritetinė vaiko teisė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais, teismas,
nutaria:
atsisakyti tvirtinti V. K. ir V. K. 2018 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama.