- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- A6.-1198-471/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00092-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- A. B.
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pažeidėjas A. B., nuo 2018-04-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė : (duomenys neskelbtini)) vadovu - direktoriumi, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, laikotarpiu nuo 2019-06-13 iki 2021-04-15, pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ( iki 2020-01-01 ) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 str. 1 p. numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokiais veiksmais A. B. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos ANK 120 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. B. į 2021-11-09 teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai per kitą asmenį ( 81 l. ), neatvyko; 2021-11-04 prašymu ( 83 l. ) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, VMI pareiškimo netenkinti ( taip tekste ) ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti.
Ankstesniame teismo posėdyje 2021-09-23 A. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute (duomenys neskelbtini). Kažkada namo kaimynas M. jo paprašė padėti įforminti kažkokius dokumentus, kurie buvo netvarkoje. Tuo tikslu buvo nuvykę pas notarą, kur jis pasirašė „kažkokius formalumus“ ( cituojama ). Daugiau nieko nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs ir nežinojo, kad buvo jos direktoriumi. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs; gėlėmis ir sodinukais niekada neprekiavo.
Turi 6 klasių išsilavinimą, taip pat yra baigęs vakarinę profesinę mokyklą, daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu. Šiuo metu yra pensininkas, neįgalus ( 60 proc. dėl širdies ligos ). Dėl psichikos sutrikimų nėra gydęsis. Jo žmona mirusi, gyvena su drauge ( taip pat pensininke ) anksčiau jam priklausiusiame bute. Šį butą yra padovanojęs dukrai, kad „nebūtų ieškinių“ ( cituojama ). Gauna 549 EUR/mėn. pensiją; jokio kito turto, santaupų ir pajamų neturi, net neturi pinigų susitvarkyti dantis. Prisipažįsta kaltu tik dėl to, kad jį apgavo. Prašo nebausti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos VMI atstovas pareiškime ( 1-5 l. ) atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-12-16, jos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Pagrindinė bendrovės veikla – gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba ir didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Bendrovės vadovu nuo 2018-04-19 iki 2021-05-31 buvo A. B.. Šaulių apygardos teismas 2021-(duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021-(duomenys neskelbtini). VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 11997,80 EUR, kuri susidarė įmonei nesumokėjus už 2018 m. deklaruotų pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Nuo 2019-06-12 VMI vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, nes laikotarpiu nuo 2018-03-14 įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Bendrovė 2019-06-03 valstybės biudžetui buvo skolinga 10710 EUR. Žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių, ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, A. B. turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui, ne vėliau kaip nuo 2019-06-03 ( pateikus paskutinę patikslintą deklaraciją ir VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir sprendimą ją išieškoti iš turto ) iki 2021-04-15 ( VMI pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui ), bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės : 1. Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2019-2020 m.; 2. VMI duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; 3. Bendrovė nuo 2019 m. birželio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 4. VSDFV duomenimis, bendrovėje nuo 2018-04-14 nedirba nei vienas darbuotojas. Vadovaujant A. B. buvo surašyti 2019-06-12, 2019-06-25, 2019-07-03 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2019-08-09 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Būdamas susipažinęs su bendrovės finansiniais dokumentais, A. B. galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2019-06-03, t. y. pateikus paskutinę patikslintą deklaraciją ir VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų ir sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. A. B. ne vėliau kaip 2019-06-03 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. A. B., beveik tris metus buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes bendrovė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus. A. B. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pažeis bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.
Pareiškėjos VMI atstovas į visus teismo posėdžius neatvyko ir papildomų paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
A. B. kaltė įrodyta jo paaiškinime ir VMI pareiškime nurodomomis aplinkybėmis, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2021-(duomenys neskelbtini) nutartimi ( 7-11 l. ) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)" iškelta bankroto byla. Nutartyje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, darbuotojų neturi, realiai veiklos nevykdo, net nėra gyvybinga ( nėra duomenų apie vykdomą veiklą, kuri leistų įvykdyti prievoles ateityje ). Taip pat teismas konstatavo, kad bendrovės turimi įsipareigojimai ( teismo turimais duomenimis ) neviršija turimo turto vertės, tačiau įsiskolinimai siekia turimą turtą, o jos nevykdomų prievolių terminai yra suėję. Nutartis įsiteisėjo 2021-(duomenys neskelbtini) ( LITEKO duomenys – 85 l. ).
Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ( 12-13 l. ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė prievolė 2021-08-12 sudarė : pelno mokestis 662 EUR ir delspinigiai 48 EUR; pridėtinės vertės mokestis 10710 EUR ir delspinigiai 577,80 EUR, viso skola 11997,80 EUR. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės priemokos nepavyko išieškoti, kadangi įmonė nuo 2018-03-14 mokėjimų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą neatliko ( 14-15 l. ), nors dar 2019-06-03 įmonė valstybės biudžetui buvo skolinga 10710 EUR, o mokėjimo terminas buvo seniai pasibaigęs – 2019-01-19 ( 16-17 l. ).
Kiti įrodymai patvirtina, kad 2018-04-17 notariškai patvirtinta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. iš E. J. nusipirko 100 vnt. ( t. y. visas ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ( 55-59 l. ). 2018-04-12 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu E. J. A. B. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ( 71 l. ). 2018-05-23 Banko sąskaitos sutartimi ( 60-61 l. ) ir 2018-05-23 Mokėjimo kortelės sutartimi Šiaulių banke buvo atidaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita ir bendrovei suteikta banko kortelė ( 62 l. ); abi sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė A. B., kurio vardu 2018-05-23 Panevėžio KAC į sąskaitą buvo įmokėta grynais pinigais 30 EUR ( 68 l. ). 2018-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. B., su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų pateikimo Valstybės institucijoms ( 69-70 l. ). 2018-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., suteikė V. B. įgaliojimus nuo 2018-05-28 iki 2025-12-31 teikti dokumentus JAR ir gauti NTR paslaugas ( 72-73 l. ).
Lietuvos ANK 120 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, tame tarpe - už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylai reikšmingu laikotarpiu iki 2020-01-01 galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir ( arba ) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais ) ir šis ( šie ) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ( nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt. ) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai ( skolos, neatlikti darbai ir kt. ) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nuo 2020-01-01 įsigaliojęs LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusį ĮBĮ, taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą ( 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p. ). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla ( 21 str. 2 d. ). Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ( 5 str. 1 p. ). Juridinio asmens nemokumas yra ... būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę ( 2 str. 7 d. ). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą ( 6 str. ).
Taigi, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Ši vadovo pareiga imperatyvi ir nei ĮBĮ, nei JANĮ nuostatos nenumato išimčių, kada vadovas gali jos nevykdyti. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis ( pvz., tikėjimusi, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. - LAT nutartis Nr. 2AT-26-719/2020, kt. ).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu ( ir papildomai – vieninteliu akcininku ), žinodamas apie įmonės turtinę padėtį ( 10710 EUR PVM įsiskolinimą VMI, kurį reikėjo sumokėti dar 2019-01-09 – 8 l.; duomenų apie kitus kreditorius nepateikta ) ir suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą ( nes įmonė realiai veiklos nevykdė ir net neturėjo darbuotojų ), ne vėliau kaip nuo 2019-06-03 ( t. y. nuo paskutinės deklaracijos pateikimo dienos ) iki 2021-04-15 ( iki VMI pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teismui – 85 l. ) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, o tokiu atveju turėdamas pareigą inicijuoti nemokumo procesą, to taip pat nepadarė, pažeisdamas kreditorės VMI interesus ( pvz., laiku nesumokėjus 10710 EUR PVM, iki 2021-08-12 papildomai paskaičiuota 577,80 EUR delspinigių – 12 l. ), todėl jo veika atitinka Lietuvos ANK 120 str. 1 d.
A. B. 08-30 d. ( 35-36 l. ), 10-04 d. ( 77-78 l. ) ir 11-04 d. ( 83 l. ) prašymuose prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau tik 08-30 d. prašyme nurodė motyvus – jog bendrovės veikloje nedalyvavo, dėl kitų asmenų nesąžiningumo juo buvo pasinaudota ir buvo apgautas ( 36 l. ). Su tokia pozicija teismas nesutinka dėl sekančių motyvų.
Pagal teismo pareikalavimą ( 48 l. ) VMI pateikti dokumentai tikrai patvirtina formalų vadovavimą bendrovei ( akcijų perleidimą, banko sąskaitos atidarymą, sutarties dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo sudarymą ), tačiau ne realią veiklą ( sandorių su klientais ir tiekėjais sudarymą, apmokėjimus pagal juos, sprendimus dėl kasdienės veiklos, darbuotojų ir pan. ). Tačiau šių dokumentų yra pakankamai daug, vienas iš jų sudarytas net notarine tvarka ( preziumuojama, jog sudarant sandorius notaras šalims išaiškina jų esmę – Lietuvos CPK 182 str. 4 p. ). Todėl konstatuojama, kad bet kuris nors minimaliai rūpestingas ir atidus civilinių santykių dalyvis jo situacijoje galėjo ir privalėjo suprasti savo veiksmų esmę ( jog prisiima bendrovės vadovo statusą, todėl kartu – ir jo pareigas ), o lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti atsakomybės neatleidžia nuo įstatymo ( šiuo atveju – Lietuvos ANK ) sankcijų taikymo ( Lietuvos CK 1.6 str. ). Kitos byloje reikšmingos aplinkybės - apie jo menką išsilavinimą ( profesinis neakivaizdiniu būdu ), patirties vadovavimo įmonėms nebuvimą ( šaltkalvis gamykloje ), jokių ryšių su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvimą ir pan. - kurios nėra patvirtintos įrodymais, bet neginčijamos, tokioje situacijoje ( kai asmuo savanoriškai pasirašinėja itin svarbius bendrovės dokumentus, o vėliau pareiškia esąs nekaltas, nes jį apgavo ) nesudaro pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose prašymuose jis įvardina save direktoriumi ir vieninteliu akcininku, o butas, kuriame A. B. gyvena ( papildomai nustačius uzufruktą – 52 l. ), yra dovanotas kitam asmeniui ir teismo posėdyje jis pripažino butą dovanojęs dukrai, kad „nebūtų ieškinių“. Tai patvirtina, kad jis pakankamai orientuojasi susidariusioje situacijoje, sugeba priimti sau naudingus teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, todėl 08-30 d. prašyme ir teismo posėdyje jo pateikimas savęs vien kaip apgaulės aukos vertinamas kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės.
A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra pensininkas ( 38 l. ), anksčiau turėjo neįgalumą ( dabartinių duomenų nėra – 37 l. ), nebaustas administracine tvarka ( 24 l. ), neteistas ( 25 l. ), neturi transporto priemonių ( 49 l. ) ir nekilnojamų jų daiktų. tačiau butą, kuriame gyvena, yra padovanojęs ( 52-53 l. ), nurodė ( vėlgi – rašytinių įrodymų nepateikta ) gaunantis apie 550 EUR/mėn. pensiją. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir aplinkybes - pažeidėjas pakankamai ilgą laiką bent formaliai vadovavo bendrovei, neatliko jokių jam pagal pareigas priklausančių veiksmų, susijusių su skolomis ir kreditoriais. Kartu atsižvelgiama, jog nėra jokių duomenų apie faktinį jo vadovavimą bendrovės veiklai, į aukščiau aptartus duomenis apie jo asmenybę ( amžių, išsilavinimą, darbo pobūdį ir pan. ), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pritaikius Lietuvos ANK 34 str. 6 d. jam skiriama pusės minimalaus dydžio bauda ( Lietuvos ANK 32, 34 str. ). Dar labiau mažinti skiriamą nuobaudą ar jos neskirti pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo; be to, tai visuomenei sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos ANK 120 str. 1 d. ir pritaikius Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nubausti septynių šimtų eurų ( 700 EUR ) bauda.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.