- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-314-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00092-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės N. J. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. kreipėsi į antstolę N. J., prašydamas panaikinti antstolės N. J. 2013 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/01258; panaikinti antstolės N. J. 2013 m. sausio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/01259. Nurodė, kad jis, nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino, 2013 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. gruodžio 29 d. pavedimais gera valia skolą ir būtinąsias išlaidas sumokėjo UAB „Agrokoncernas“, todėl neprivalo apmokėti antstolės N. J. patvarkymuose nurodytų sumų bei antstolės atlyginimo.
Antstolė N. J. 2012 m. sausio 28 d. patvarkymu R. N. skundą atmetė ir skundą su vykdomosiomis bylomis persiuntė Ukmergės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad CPK 746 straipsnis taikomas išieškojimams iš hipoteka įkeisto turto. Raginime, kuris siųstas skolininkui, nurodytas skolos sumokėjimo geruoju terminas – 10 dienų. Skola nurodytu terminu nebuvo sumokėta, todėl pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo R. N. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad skolininkas R. N. sumokėjo išieškotojui skolą pasibaigus antstolės nurodytam 10 dienų terminui, be to, skolą pervedė tiesiai į išieškotojo sąskaitą, o ne į antstolės depozitinę sąskaitą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte numatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą geruoju pasibaigus raginime numatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti antstolės N. J. 2013 m. sausio 3 d. patvarkymų Nr. 9999 ir Nr. 9998.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. N. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad antstolė, nors skolininkas, gavęs raginimą, iškart nuvyko pas ją ir prašė duoti laiko skolai sumokėti, liepė viską derinti su išieškotoju. Išieškotojas apeliantui nurodė, kad skolą galima sumokėti per mėnesį, ir kad viskas yra suderinta su antstole. Antstolei pradėjus reikalauti iš R. N. atlyginimo, apeliantas kreipėsi į antstolius kitose teritorijose, ir jam buvo paaiškinta, kad pateikiant vykdyti vykdomąjį įrašą yra nustatytas vieno mėnesio terminas įvykdyti sprendimą gera valia; tai sutapo su tuo, ką teigė išieškotojas.
2) Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad antstoliui priteistinos tik vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, nes skolininkui, nors ir praėjus raginime nustatytam terminui, visą iš jo išieškotiną įsiskolinimo sumą sumokėjus geruoju, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininko gera valia išieškotojui sumokėti pinigai yra antstolio pagal vykdomąjį dokumentą išieškota suma, ir kad antstolis vykdomąjį dokumentą įvykdė, už ką jam priklausytų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 9 punktą apskaičiuotas atlyginimas. Atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolė prašė maksimalaus atlyginimo dydžio, nusišalino nuo bet kokių sprendimų priėmimo, išsiuntė skolininką pas išieškotoją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė N. J. skolininko R. N. atžvilgiu vykdo dvi vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. 0092/12/01259 pagal Kauno 6-ojo notaro biuro notarės J. R. 2012 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9999 dėl 23 302,15 Lt ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš R. N. bei vykdomąją bylą Nr. 0092/12/01258 pagal notarės J. R. 2012 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9998 dėl 238 445,83 Lt skolos ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš R. N.. Antstolė N. J. 2012 m. lapkričio 22 d. patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0092/12/01258 ir Nr. 0092/12/01259 priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimus bei skolininkui R. N. išsiuntė raginimus įvykdyti sprendimą. Antstolė N. J. vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/01259 2012 m. lapkričio 27 d. taip pat išsiuntė patvarkymus dėl informacijos pateikimo: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB „Swedbank“ ir AB DNB bankui, taip pat 2012 m. gruodžio 13 d. turto arešto aktu areštavo skolininko R. N. turtą, o 2013 m. sausio 3 d. vykdomosiose bylose Nr. 0092/12/01258 ir Nr. 0092/12/01259 atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Skolininkas R. N. neginčija aplinkybės, kad gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame buvo nurodytas dešimties dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas į antstolės sąskaitą. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad skolą apeliantas išieškotojui sumokėjo pasibaigus raginime nurodytam terminui. Apelianto teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad gali sumokėti skolą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, nes tą jam neva nurodęs išieškotojas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks skolininko elgesys negali būti pripažintas apdairiu ir rūpestingu. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas (CPK 585 straipsnis) reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, todėl skolininkas, gavęs antstolės raginimą sumokėti skolą per dešimt dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos, būtent per šį terminą ir turėjo jį įvykdyti. CPK 746 straipsnis, kuriuo skunde rėmėsi pareiškėjas, kaip pagrįstai nurodo antstolė, yra specialioji norma, reglamentuojanti išieškojimą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, kuri nagrinėjamu atveju netaikytina. Tuo tarpu CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Apeliantui įteiktuose raginimuose aiškiai įvardytas ne tik skolos sumokėjimo terminas, bet ir pasekmės, kurios kils skolininkui per nurodytą terminą skolos nesumokėjus, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis neva buvęs suklaidintas dėl nepakankamo antstolės kooperavimosi su juo vykdymo proceso metu. Byloje nenustatyta, kad antstolė būtų nurodžiusi apeliantui, kad skolą galima sumokėti kitokiu terminu, nei nurodytas raginime, to neteigia ir pats apeliantas.
Taip pat nepagrįstais pripažintini apelianto teiginiai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, skolininkui skolą sumokėjus geruoju po raginime nustatyto termino iš skolininko išieškomos tik išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Priešingai, teismų praktikoje konstatuojama, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos be išimties vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolė prašė maksimalaus atlyginimo dydžio. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės nuostatas, atlyginimas antstoliui skaičiuojamas kaip išieškotos sumos procentas. Šioje lentelėje atlyginimo antstoliui dydžio ribos nėra nustatytos, o tik nurodyta minimali atlyginimo suma, kuri turi būti mokama tais atvejais, jei skaičiuojant antstolio atlyginimą procentais nuo išieškotos sumos atlyginimo dydis yra mažesnis už lentelėje nustatytą minimalų antstolio atlyginimą. Iš prijungtų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolės apskaičiuotas atlyginimo dydis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali sumažinti antstolio atlyginimą tiek, kad jis nebūtų mažesnis už minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlyginimo dydį (nagrinėjamu atveju – 6 000 Lt). Sumažinti antstolio atlyginimą tiek, kad jis būtų mažesnis už minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlyginimo dydį teismas gali tik itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Tačiau apeliantas skunde dėl antstolės veiksmų nesirėmė išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą teismui mažinti antstolės atlyginimą, laikydamasis pozicijos, kad atlyginimas nagrinėjamu atveju antstolei apskritai neturėjo būti mokamas, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl atlyginimo antstoliui mažinimo. Atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti nagrinėjamu atveju esant išimtines aplinkybes, dėl kurių atlyginimas antstolei turėtų būti sumažintas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria
Atskirąjį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.