- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- eI3-511-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02387-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Verslo efektas"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos – uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ atstovui direktoriui G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. spalio 2 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2020 m. rugsėjo 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-32/J8-2.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui buvo paskirta 2600 Eur ekonominė sankcija už tariamai pažeistą Valstybinės aplinkos apsaugos įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Atsakovas, pripažindamas pareiškėją kaltu ir skirdamas ekonominę sankciją, vadovavosi tik formaliais kriterijais, nenagrinėjo pažeidimo masto, pažeidimo padarymo aplinkybių, asmens kaltės, pažeidimo pavojingumo, pažeidimu padarytos žalos. Taip pat, skirdama ekonominę sankciją, institucija žinojo, jog sutvarkyti tokį kiekį atliekų neturint finansavimo nėra įmanoma. Minėto kiekio atliekų sutvarkymas kainuoja apie 2 mln. Eurų, todėl pareigūnas, nagrinėjantis pažeidimo bylą, turėjo visai neskirti ekonominės sankcijos.
Pažymėjo, kad pagrindinis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslas yra prevencija. Prevencijos principo apibrėžimas įtvirtintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus prioritetus, sankcijos turėtų būti taikomos, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos ir neduoda rezultatų. Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio padarinius. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. Privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d. Už 2019 m. gruodžio 16 d. Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26 neįvykdymą buvo nubaustas ir pareiškėjos direktorius G. M. - 2020 m. balandžio 15 d. atsakovė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N 897-2020, kuriuo G. M., dirbantis bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ direktoriumi, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 440 Eur bauda. Taigi, paskyrus ekonominę sankciją pareiškėjui, buvo pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas.
Nurodė, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), po 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Pagal ĮBĮ 11 str. 1 d. įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 str. 5 d. nustatytos administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 d. 20 p.). Bankroto byla BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB ,,Verslo efektas“, kurio vadovu yra G. M.. BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi piniginių lėšų ir (ar) turto, todėl iki šios dienos nebuvo galimybės sutvarkyti likusias bendrovės teritorijoje susidariusias atliekas. Administratorius aktyviais veiksmais siekia sutvarkyti atliekas, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei kitas kompetentingas valstybės institucijas, aktyviai bendravo su savivaldybe, kurios teritorijoje yra atliekos. Administratorius siekė gauti finansavimą, valstybės paramą, siekiant išspręsti susidariusią problemą. Akivaizdu, kad valstybė nuo problemos sprendimo yra nusišalinusi ir administratorius realios pagalbos nesulaukia. Dalį BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų savo sąskaita sutvarkė pats administratorius. Buvo sutvarkyta 564 tonos stiklo dūžio atliekų. Patirtos asmeninės administratoriaus išlaidos skirtos šiam bankroto procesui ir atliekų utilizavimui jau yra didžiulės. Į šias aplinkybes pareigūnas, skirdamas ekonominę sankciją, neatsižvelgė. Ginant BUAB „Lithuanian glass recycling“, jos kreditorių interesus, bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo pareikštas žalos ieškinys bendrovės buvusiems vadovams ir akcininkams, buvo inicijuoti teisminiai procesai prieš galimai netinkamai kontrolės funkcijas vykdžiusias valstybės institucijas. Tik laimėjus žalos atlyginimo bylas BUAB „Lithuanian glass recycling“ įgytų realaus turto, kurį panaudojant atsirastų reali galimybė sutvarkyti atliekas.
Akcentavo, kad pagal teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti tvarkomos (ar kitaip realizuojamos) bankrutavusių įmonių veikloje susidariusios atliekos tais atvejais, kai bankrutavusi įmonė pati neturi lėšų tokių atliekų tvarkymui. Bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bendrovės veiksmus vykdant veiklą iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Tai yra pirmiausia jos buvusių valdymo organų atsakomybė, nes būtent dėl jų neteisėtų veiksmų BUAB „Lithuanian glass recycling“ turi tik atliekas ir nėra jokio realaus turto, kuris galėtų būti panaudotas siekiant jas sutvarkyti. Taip pat kyla pagrįstas įtarimas, kad už susidariusią padėtį yra atsakingos ir kompetentingos kontrolės institucijos, kurios nestabdė bendrovės veiklos, leido jai toliau kaupti didžiulius kiekius šiukšlių, nors jokio pagrindo tai daryti nebuvo. Bankroto procese buvo nustatyta, jog nepaisant aplinkos apsaugos inspektorių vykdytų patikrinimų/kontrolės UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijose yra palikti itin dideli kiekiai stiklo atliekų, įskaitant ir pavojingo stiklo atliekas (šioms atliekoms saugoti įmonė iš viso neturėjo leidimo). Iškėlus bankroto bylą, liko tris kartus didesnis sukauptas atliekų kiekis nei įmonė galėjo laikyti. Pareiškėjas ( bankroto administratorius) negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas, kadangi neturėjo jokios įtakos tam, kad šios atliekos atsirastų. Pareiškėjas tik gali imtis veiksmų, kuriais būtų pareikalauta atsakomybės iš atitinkamų asmenų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Pareiškėjas siekia, kad bendrovės atliekos būtų sutvarkytos ir jos bankroto procesas būtų užbaigtas. Šio tikslo Pareiškėjas siekia aktyviais veiksmais bendraudamas su valstybės, savivaldybės institucijomis, vietos bendruomene, o taip pat ir teritorijos, kurioje yra bendrovės atliekos, savininke UAB ,,Verenta”.
Akcentavo, kad atsakovui žinant, jog bankroto administratorius neturi finansinių galimybių sutvarkyti atliekas, jis sistemingai duoda privalomuosius nurodymus tiek bankroto administratoriui, tiek bankroto administratoriaus direktoriui, o neįvykdžius šių privalomųjų nurodymų, bankroto administratoriui skiria nuobaudas, o bankroto administratoriaus direktoriui – administracines nuobaudas. Toks departamento pareigūnų elgesys yra nepateisinamas, juo labiau įvertinant tai, jog jie nesiėmė priemonių ir taip uoliai neveikė buvusių UAB ,,Lithuanian glass recycling” vadovų atžvilgiu, kai būtent visos atliekos ir susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, kai UAB ,,Lithuanian glass recycling” vykdomą veiklą privalėjo kontroliuoti AAD pareigūnai. Privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra padaręs teisės pažeidimą ir už tai jam turi būti skiriama ekonominė sankcija.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu - kai yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.
BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ nesiima veiksmų, kad sukauptos bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekos būtų laikomos saugomoje, rakinamoje teritorijoje bei laikantis TIPK leidime Nr. 4/40 nustatytų atliekų laikymo sąlygų, todėl visada išlieka grėsmė, kad gali būti papildomai privežta ir išpilta į esamas atliekų krūvas arba šalia jų tokių atliekų (pavojingų) dėl kurių gali atsirasti žala aplinkai. Privalomasis nurodymas taip pat buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ nesiima aktyvių veiksmų, kad nuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pradžios (2013-10-21) sukauptos bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, kurios laikomos neleistinoje vietoje, t. y. nesilaikant TIPK leidimo Nr.4/40 sąlygų, būtų pašalintos iš teritorijos.
Nurodė, kad pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ) 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 126 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje. Teismų praktikoje yra pripažinta, jog siekiant patraukti asmenį teisinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo neįvykdymą būtina ir pakankama sąlyga yra įrodyti, kad per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2355/2011.). Pareiškėja nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės akių numatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Ši pareiga nebuvo vykdoma nuo 2013 metų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui taip pat nustato pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (63 straipsnio 1 dalies 15 punktas).
Pabrėžė, kad pareiškėja nesinaudojo AAVKĮ 22 straipsnyje nurodyta teise prašyti nustatyti ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus ir atsakovui nepateikė prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminų. Privalomuoju nurodymu pareiškėjai buvo nurodyta sutvarkyti ne visas atliekas, kurias turi sukaupusi BUAB „Lithuanian glass recycling“ įvairiose teritorijose, o tik pašalinti iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini)., lauke krūvose esančias 914,813 t stiklo, stiklo pakuotės ir kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas ir tam nėra reikalinga 2 mln. eurų suma. Be to, G. M. buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kaip fizinis asmuo, o ekonominė sankcija UAB „Verslo efektas“ skirta pagal AAĮ 126 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį kaip juridiniam asmeniui. ANK nenumato juridinių asmenų atsakomybės, atitinkamai AAĮ nenumato fizinių asmenų atsakomybės. Asmenys nubausti už tą pačią veiką, tačiau skirtingi asmenys - vienu atveju fizinis asmuo, kitu - juridinis asmuo, todėl bis idem principas nėra pažeistas, nes asmenys skirtingi. Bausti skirtingus asmenis už tą pačią veiką nėra principo non bis idem pažeidimas. UAB „Verslo efektas“ prisiėmė pareigą savo atsakomybe ir rizika sutvarkyti atliekas, nes tai numatyta tiek galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme, tiek dabar galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. UAB “Verslo efektas“ yra verslo įmonė, siekianti pelno, jos veikla susijusi su rizika verslo srityje. Prisiimdama bankroto administratoriaus pareigas, numatytas įstatyme, tokio pobūdžio bendrovė prisiima tuo pačiu ir riziką už savo verslo sėkmę ar nesėkmę. Būdama privataus verslo bendrovė, pareiškėja turi visas galimybes sudaryti įvairius sandorius su kitomis verslo struktūros įmonėmis, skolintis, investuoti ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. J2-32/J8-2, kuriuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorė UAB „Verslo efektas“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos valstybinės aplinkos apsaugos įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsnio 6 dalimi paskirta 2 600 Eur bauda.
Teismui pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai ekonominė sankcija (2600 Eur bauda) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. J2-32/J8-2 buvo paskirta už tai, kad BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorė UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d., reikalavimų, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 t), sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) Nr. 4/40 sąlygos – ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol nebus žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiks Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. 2020 m. sausio 24 d. buvo atliktas pareiškėjai duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas ir jo metu nustatyta, kad UAB „Verslo efektas“ neįvykdė Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 t), sukauptų bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB ,,Lithuanian glass recycling“. AAD specialistas 2020 m. liepos 27 d. surašė UAB „Verslo efektas“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-2 už tai, kad neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai duoto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d. (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo).
Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 16 d. Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ)18 straipsnio 1 punktu, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, ir 2 punktu – kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012). AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 126 straipsnyje. AAĮ 126 straipsnio 1 dalis numato, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. AAĮ 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Administracinėje byloje taip pat nekilo ginčo, kad bankroto byla BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 13 d. nutartimi ir bankroto administratore buvo paskirta pareiškėja (taip pat ir TIS Liteko duomenys), o BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančios atliekos yra susidariusios dar iki bankroto bylos iškėlimo paminėtai bendrovei.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalis (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) įmonės administratorių apibrėžė kaip teismo paskirtą fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnis administratorių apibrėžė kaip fizinį ar juridinį asmenį, turintį teisę administruoti nemokumo procesus. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, bankroto administratorius privalo teisės aktų numatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui taip pat nustato iš esmės analogiško turinio pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (JANĮ 66 str. 1 d. 15 p.). Paminėtas teisinis reglamentavimas ir jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustato pareigą įmonės administratoriui likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla. Taigi, už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2247-662/2020).
Pateikti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su Privalomojo nurodymo įvykdymo didelėmis sąnaudomis, piniginių lėšų nebuvimu. Pareiškėja ir jos atstovas taip pat remiasi civiline byla Nr. e2-671-430/2020, kurioje pareikštas ieškinys dėl žalos priteisimo BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusiems vadovams ir akcininkams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose jau yra suformavęs apygardų administracinių teismų praktiką, jog į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką nepatenka klausimų, susijusių su lėšomis, kuriomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas, sprendimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo sąnaudos bei jų šaltiniai – bankroto administratoriaus įstatymų leidėjo priskirtos bendros veiklos sudėtinė dalis, apibrėžta ĮBĮ, JANĮ ir kituose teisės aktuose, todėl skundo motyvai, kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos likviduojamos įmonės atliekos, negali pasitarnauti skundžiamo nutarimo neteisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2247-662/2020).
Be to, TIS Liteko duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-897-2020 pareiškėjos atstovas - direktorius (fizinis asmuo) pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 440 Eur bauda. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2020 m. spalio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-255-753/2020 pažeidimo byla prie G. M. buvo nutraukta. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paminėtas nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje ginčo dalykas iš esmės skiriasi. Šioje administracinėje byloje ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama AAĮ ir ĮBĮ normomis, todėl paminėtuose sprendimuose nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios ir tai nelaikytina dvigubo nubaudimo negalimumo principo pažeidimu. Be to, pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl atsakovo galimai netinkamai vykdytos BUAB „Lithuanian glass recycling“ kontrolės ir galimos AAD ar kitų institucijų kaltės yra ne šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atkreiptinas dėmesys, kad AAVKĮ 22 straipsnio 1, 3, 4 dalyse pareiškėjai numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Iš byloje esančių duomenų spręstina, kad pareiškėja tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėja, būdama aktyvi ir rūpestinga, galėjo išnaudoti visas galimybes ginčyti privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą arba prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Įstatymas imperatyviai įtvirtina juridinio asmens pareigą vykdyti AAD pareigūnų teisėtus nurodymus, o neįvykdžius laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, įstatymas numato juridinio asmens atsakomybę.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai ekonominė sankcija skirta už privalomojo nurodymo neįvykdymą ir privalomasis nurodymas nėra panaikintas AAVKĮ ar ABTĮ nustatyta tvarka, neturi pagrindo abejoti, kad juridinis asmuo (pareiškėja) pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn pagal AAĮ. Teismas pareiškėjos atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatė. Ginčijamas nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai ir pareiškėjos atstovo rašytiniai paaiškinimai. Procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą teismas nenustatė. Skirdamas ekonominę sankciją (baudą) pareiškėjai atsakovas pagrįstai vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nustatė sunkinančią aplinkybę, jog pareiškėja tęsė pažeidimą (51 straipsnio 3 dalis), ir teisingai paskyrė ekonominę sankciją (2 600 Eur baudą), didesnę nei sankcijos už sunkesnį pažeidimą vidurkis (51 straipsnio 4 ir 6 dalys). Teismas savarankiškai jokių esminių AAĮ 48 – 51 straipsnių pažeidimų nenustatė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-32/J8-2 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.