Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V. pasisavino jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaltinamasis R. V. dirbdamas ūkininko K. B. mėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sandėlio darbų koordinatoriumi, būdamas atsakingas už prekių pakrovimą bei išvežimą, pakraudamas mėsos gaminius išvežimui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, ir sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodydamas mažesnius prekių kiekius negu sukrauta dėžėse, pasisavino 19,6 kg kiaulienos šoninės, 10 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, 5 kg naminių dešrelių, tokiu būdu ūkininko K. B. įmonei padarė turtinę žalą už 154,52 Eur.

Kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, su juo sutinka, dėl to, ką padarė, labai gailisi. Dirbo ūkininko K. B. mėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sandėlio darbų koordinatoriumi, buvo atsakingas už produkcijos pakrovimą ir išvežimą užsakovams. Išdirbo toje įmonėje 11 metų. Turėdavo užsakymų lapus, kur buvo parašyta, kiek ir kokiai įmonei reikia pakrauti produkcijos, t. y. įmonė pati nurodydavo, kiek kilogramų ji tai dienai pageidauja. Jis tikrai atlikdavo taip, kaip ir pageidaudavo, t. y. į dėžes pakraudavo reikalingą svorį produktų. Gal kartais ir būdavo koks neatitikimas, tačiau visada stengdavosi pakrauti norimą svorį produktų. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 16.00 val. buvo pakrovęs produkciją išvežimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną buvo sumąstęs, kad galėtų užsidirbti papildomų pinigų. Kraunant žinojo, kiek ir kokios produkcijos yra pakrauta, ir, rašydamas nuo pakrauto svorio, sąskaitoje įrašė mažesnį svorį. Gavosi taip, kad svorio perteklius buvo skirtas jam, t. y. jis turėjo uždirbti apie 150 eurų. Pinigų negavo, nes kaip tik tą dieną pakrautą produkciją patikrino technologė ir pastebėjo neatitikimą. Jis viską pripažino, suprato ką padarė, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą. Taip pat gali pasakyti, kad tai darė gal kokį 3 kartą ir gavo tik apie 100 eurų už abu kartus. Paskutinis kartas buvo visų didžiausias, kai turėjo gauti apie 150 eurų. Jis supranta, kad elgėsi netinkamai, kad darė nusikaltimą, tačiau tikrai negrobė ir nepagrobė tokios sumos, kurią įvardino B.. Į klausimą, kaip būdavo atsiskaitoma už didesnį svorį, atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ savininkė pati sumokėdavo jam perteklių grynais. Įmonėje niekas daugiau nežinojo, kad jis taip padarė, nes produktai jau būdavo pakrauti į dėžes, jam tik likdavo įrašyti, pasvėrus svorį. Daugiau į smulkmenas leistis nenori, jaučiasi blogai. B. padarytą žalą yra atlyginęs, jis pats jam pasakė, kad pretenzijų neturi. Žadėjo parašyti tai raštu. Įrodymų, kad atsiskaitė, pateikti negali, nes nepagalvojo, kad reikia. Tiesiog žmogus pažadėjo surašyti raštą, kad jam pretenzijų neturi, o jis patikėjo. Tai buvo 2022 m. gruodžio viduryje, tikslios dienos nepamena, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai jis kreipėsi į policiją. Todėl jį ištiko šokas, kai buvo iškviestas apklausai, net nepagalvojo, kad B. galėtų reikšti pretenzijas po to, kai jam atsiskaitė. Vieną kartą skambino po Kalėdų, B. pasakė, kad nieko nerašys. Daugiau neskambino (1 t., e. b. l. 187-190, 194-196).

R. V. kaltė, padarius BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtinama kitais byloje surinktais duomenimis:

iš tarnybinio pranešimo dėl vagystės matyti, kad 2022 m. gruodžio 8 d. apie 16.00 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sulaikytas asmuo, pavogęs mėsą iš cecho, pranešėjas – ūkininkas, kuris laukia vietoje ir prašo paskubėti. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), į ūkininko K. B. ūkio mėsos gamybos cechą, administracijos skyriuje pareigūnus pasitiko K. B. ir komercijos direktorė D. R.. Šiose patalpose taip pat buvo ir K. B. mėsos perdirbimo cecho darbo koordinatorius R. V.. Komercijos direktorė D. R. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 8 d. apie 15.00 val. su technologe V. T. minėtame mėsos gamybos ceche, išvežimo patalpoje, šaldytuve, tikrindama paruoštą išvežimui produkciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad į dėžes yra sukrauta per daug mėsos produktų, tai yra pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiose dėžėse turėjo būti sukrauta kiaulienos šoninės 94,50 kg, o buvo sukrauta 114,10 kg, t. y. perkrauta 20,40 kg, taip pat vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 15,10 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, o buvo sukrauta 25,10 kg, t. y. perkrauta 10 kg mėsos, ir vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 10,60 kg šviežių naminių dešrelių, o buvo sukrauta 15,6 kg, t. y. perkrauta 5 kg dešrelių. Iš viso buvo per daug sukrauta mėsos produkcijos 35,40 kg, iš viso už 154,52 eurus. Tai pastebėjusi komercijos direktorė D. R. apie tai informavo ūkininką K. B.. Į darbo vietą jie išsikvietė darbo koordinatorių R. V., kuris atvykęs pripažino, kad, ruošdamas išvežimui įmonės produkciją, bandė pavogti mėsos produktus. Bendraujant su R. V., šis pripažino, kad ne pirmą kartą į dėžes pakrauna daugiau mėsos, už kurią jam sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. K. B. įtaria, kad R. V. jau galimai seniai tokiu būdu vagia iš jo įmonės pagamintą produkciją ir tokiu būdu galėjo pavogti iš jo įmonės galimai apie 10 tonų mėsos. K. B. teigė, kad rytoj, tai yra 2022 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val. dėl šiandienos įvykio kreipsis su pareiškimu į Plungės rajono policijos komisariatą (toliau – ir PK), tiksliai apskaičiavęs jo įmonei padarytą žalą. Dėl galimai kitų R. V. įvykdytų vagysčių iš jo įmonės K. B. teigė spręs, kai bus peržiūrėtos jo įmonėje įrengtos vaizdo kameros (1 t., e. b. l. 29-33).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio duomenimis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ūkininko K. B. ūkio mėsos gamybos cechas. Matomas dviejų aukštų pastatas su skardos elementų apdaila. Įėjimas į minėtą pastatą yra iš šiaurės vakarų pusės, pro baltas plastikines duris su stiklu. Įėjus pro duris, patenkama į koridorių. Koridoriumi einant tiesiai, patenkama į vyrų buitines patalpas. Vyrų buitinėse patalpose, einant į kairę ir sulig galine patalpų siena einant į dešinę, patenkama į sekantį koridorių. Einant toliau koridoriumi, sukant į dešinę, patenkama į sekantį koridorių, kurio gale, sukant į kairę, patenkama į patalpą, kurios dešinėje pusėje matomos baltos spalvos plastikinės durys, pro kurias patenkama į gamybos cechą. Gamybos ceche matoma įvairi mėsos gamybai skirta įranga ir stumdomose lentynose sukabinti rūkymui skirti mėsos gaminiai. Gamybos ceche einat į dešinę ir ties galine siena gamybos cecho sukant į kairę, patenkama į vidaus taros plovyklą. Praėjus pro vidaus taros plovyklą, patenkama į patalpą, kurioje tiesiai einant link patalpos sienos ir sukant į dešinę, sienos gale matomos metalinės durys į mėsos pusgaminių saugojimo patalpą – šaldytuvą. Praėjus pro duris, patenkama į pirmą mėsos pusgaminių saugojimo patalpą, kurioje matomos plastikines raudonos spalvos dėžės su sudėtais mėsos gabalais ir dvi metalinės dėžės su ratukais, kuriose taip pat sudėti mėsos gabalai. Praėjus minėtą patalpą, tiesiai matomos metalinės durys į antrą mėsos pusgaminių saugojimo, atkrovimo ir išvežimo patalpą. Įėjus į minėtą patalpą, matomos sudėtos eilėmis plastikinės raudonos spalvos dėžės su mėsa ir mėsos gaminiais bei kabykloje pakabintos dvi puskiaulių skerdienos. Su dalyvaujančia įvykio vietos apžiūroje komercijos direktore buvo pasvertos plastikinės raudonos spalvos dėžės su mėsa ir šviežiomis naminėmis dešrelėmis, paruoštos išvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Plastikinės raudonos spalvos dėžės, kuriose sukrauta mėsa ir jos produktai, svoris yra 2 kg. Minėtos plastikinės dėžės buvo sveriamos su platforminėmis svarstyklėmis „(duomenys neskelbtini)“. Svarstyklės su ant jos uždėta plastikine raudonos spalvos dėže sureguliuotos 0,00 kg, sveriamas grynas mėsos ir jos produktų svoris. Viena raudonos spalvos dėžė su šviežiomis naminėmis dešrelėmis sveria 15,700 kg. Viena raudonos spalvos plastikinė dėžė su mėsos nuopjovomis sveria 25,150 kg. Viena raudonos spalvos dėžė su šonine sveria 22,600 kg, antra raudonos spalvos dėžė su šonine sveria 23,100 kg, trečia raudonos spalvos dėžė su šonine sveria 23,100 kg, ketvirta raudonos spalvos dėžė su šonine sveria 22,200 kg ir penkta raudonos spalvos dėžė su šonine sveria 25,150 kg. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (1 t., e. b. l. 34-37, 38-60).

2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje užfiksuota, kad pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti pakrauta kiaulienos šoninės 94,500 kg, 15,100 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, 10,600 kg šviežių naminių dešrelių (1 t., e. b. l. 69-70).

Ūkininko K. B. 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškimas, kurio jis kreipėsi į policiją, kad 2022 m. gruodžio 8 d. jam priklausančioje mėsinėje pastebėta vagystė. Darbuotojos D. R. ir V. T. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 15.00 val. patikrino atkrautą produkciją, t. y. sąskaitų faktūrose nurodytus išvežti mėsos kiekius su dėžėse esančiais kiekiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkrautose dėžėse mėsos kiekiai buvo žymiai didesni, negu nurodyti sąskaitoje faktūroje. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kiaulienos šoninės 94,50 kg, o dėžėse rasta 114,10 kg, kiaulienos mėsos nuopjovos sąskaitoje 15,10 kg, o dėžėse 25,10 kg, šviežių naminių dešrelių sąskaitoje 10,60 kg, o dėžėse 15,6 kg. Šios sąskaitos nuostolis 154,52 Eur. Iškviestas atsakingas darbuotojas R. V., kuris prisipažino, kad minėtai įmonei atkraudavo didesnius kiekius ir už tai gaudavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., e. b. l. 65-68).

Liudytojo K. B. parodymai, kad jis vadovauja K. B. ūkiui, kuris įkurtas (duomenys neskelbtini) metų. Mėsos gamykla yra įkurta (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio mėnesį jis gavo duomenų, susipažindamas su jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminiu tyrimo medžiaga, dėl vagysčių, dokumentų klastojimo ir kt., iš jam pateiktos susipažinti medžiagos jis suprato, kad įmonės sandėlininkas R. V. vykdo iš jam priklausančios įmonės šviežios mėsos vagystes. 2022 m. gruodžio 8 d. jis apie galimą vagystės faktą papasakojo technologei V. T. ir komercijos direktorei D. R. ir jų paprašė nueiti į sandėlį patikrinti, kiek yra atkrauta mėsos gaminių išvežimui įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam žinoma, jos, nuėjusios į sandėlį, nustatė šiuos faktus: dėžėse buvo sukrauta per daug mėsos produktų, tai yra pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiose dėžėse turėjo būti sukrauta kiaulienos šoninės 94,50 kg, o buvo sukrauta 114,10 kg, t. y. perkrauta 19,60 kg, taip pat vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 15,10 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, o buvo sukrauta 25,10 kg, perkrauta 10 kg mėsos, ir vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 10,60 kg šviežių naminių dešrelių, o buvo sukrauta 15,60 kg, perkrauta 5 kg dešrelių. Iš viso buvo per daug sukrauta 35,40 kg mėsos produkcijos už 154,52 eurus su PVM, be PVM gautųsi, kad įmonė, jei šie mėsos produktai būtų buvę realizuoti, būtų patyrusi 127,70 Eur turtinę žalą. Minėtos moterys apie šį vagystės faktą jį informavo, ir jis nedelsiant atvyko į sandėlį pokalbiui su R. V.. Jam asmeniškai kalbant su R. V., pastarasis jam prisipažino, kad vykdė vagystes iš įmonės apie metus laiko. Davė baltą lapą, tušinuką ir liepė rašyti viską, ką ir kiek jis pavogė iš jam priklausančios įmonės. Jisai surašė, kad vogė produkciją apie metus laiko, nurodė kiekius. Tada jis paprašė buhalterės A. R. paskaičiuoti įmonės patirtus turtinius nuostolius pagal R. V. surašytą prisipažinimą. Jokių kitų įrodymų, išskyrus R. V. prisipažinimą, pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos negali, nes neturi. Prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos prideda buhalterės paskaičiuotą įmonei padarytą žalą, kuri yra 14 347,40 be PVM. Nėra galutinai apsisprendęs dėl civilinio ieškinio (1 t., e. b. l. 153-156).

2023 m. birželio 8 d. prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46863-22 pagal pateiktus ūkininko K. B. papildomus dokumentus dėl 14 347,40 Eur nuostolio atlyginimo R. V. atžvilgiu (2 t., e. b. l. 10-16).

Liudytojos V. T. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad pas ūkininką K. B. technologės pareigose dirba apie 13 metų. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 15 val. K. B. jai ir komercijos direktorei D. R. pasakė, kad jam kilo įtarimų, jog yra vykdomos žalios mėsos vagystės. K. B. nurodė, kad žalios mėsos vagystes galimai vykdo sandėlininkas R. V.. Tada ji kartu su D. R. nuėjo į sandėlį, prieš tai atsišvietusios sąskaitas-faktūras, ir su svarstyklėmis nuėjo į sandėlį patikrinti vykdomo užsakymo. Mėsos gamybos ceche, išvežimo patalpoje, šaldytuve, tikrindamos paruoštą išvežimui produkciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad į dėžes yra sukrauta per daug mėsos produktų, tai yra pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiose dėžėse turėjo būti sukrauta kiaulienos šoninės 94,50 kg, buvo sukrauta 114,10 kg, perkrauta 19,60 kg, taip pat vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 15,10 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, o buvo sukrauta 25,10 kg, perkrauta 10 kg mėsos, ir vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 10,60 kg šviežių naminių dešrelių, o buvo sukrauta 15,6 kg, perkrauta 5 kg dešrelių. Viso buvo per daug sukrauta mėsos produkcijos 35,40 kg už 154,52 eurus. Tai pastebėjusios, apie galimai vykdomą vagystės faktą informavo ūkininką K. B.. Jis į darbo vietą išsikvietė sandėlininką R. V., kuris atvykęs pripažino, kad ruošdamas išvežimui įmonės produkciją, bandė pavogti mėsos produktų. Bendraujant su R. V., jis pripažino, kad ne pirmą kartą į dėžes pakrauna daugiau mėsos, už kurią jam sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Daugiau nieko negali paaiškinti, kadangi tiek ji, tiek D. R. paliko tolimesniam pokalbiui sandėlininką R. V. ir K. B.. Kad R. V. ir anksčiau vykdė vagystę, ji žino tik iš paties R. V. prisipažinimo. Apie kokius kiekius kalbama, ji nežino. Gali pasakyti tik tai, ką matė 2022 m. gruodžio 8 d. ir jau papasakojo (1 t., e. b. l. 159-162).

Liudytojos D. R. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad pas ūkininką K. B. komercijos direktorės pareigose dirba nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. 2022 m. gruodžio 8 d. apie 15 val. K. B. jai ir technologei V. T. pasakė, kad jam kilo įtarimų, kad yra vykdomos žalios mėsos vagystės. K. B. nurodė, kad žalios mėsos vagystes galimai vykdo sandėlininkas R. V.. Tada ji kartu su V. T. nuėjo į sandėlį, prieš tai atsišvietusios sąskaitas-faktūras, ir su svarstyklėmis nuėjo į sandėlį patikrinti vykdomo užsakymo. Mėsos gamybos ceche, išvežimo patalpoje, šaldytuve, tikrindamos paruoštą išvežimui produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kad į dėžes yra sukrauta per daug mėsos produktų, tai yra pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiose dėžėse turėjo būti sukrauta kiaulienos šoninės 94,50 kg, buvo sukrauta 114,10 kg, perkrauta 19,60 kg, taip pat vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 15,10 kg kiaulienos mėsos nuopjovų, o buvo sukrauta 25,10 kg, perkrauta 10 kg mėsos, ir vienoje dėžėje turėjo būti sukrauta 10,60 kg šviežių naminių dešrelių, o buvo sukrauta 15,60 kg, perkrauta 5 kg dešrelių. Viso buvo per daug sukrauta mėsos produkcijos 35,40 kg už 154,52 eurus su PVM, be PVM gautųsi, kad įmonei padaryta 127,70 Eur turtinė žala. Tai pastebėjusios, apie galimai vykdomą vagystės faktą informavo ūkininką K. B.. Jis į darbo vietą išsikvietė sandėlininką R. V., kuris atvykęs pripažino, kad ruošdamas išvežimui įmonės produkciją, bandė pavogti mėsos produktų. Bendraujant su R. V., jis pripažino, kad ne pirmą kartą į dėžes pakrauna daugiau mėsos, už kurią jam sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Daugiau nieko negali paaiškinti, kadangi tiek ji, tiek T. paliko tolimesniam pokalbiui sandėlininką R. V. ir K. B.. Kad R. V. ir anksčiau vykdė vagystę, ji žino tik iš paties jo prisipažinimo. Apie kokius kiekius kalbama, jai nėra žinoma (1 t., e. b. l. 165-168).

Specialiosios liudytojos R. D. parodymai, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, yra vienintelė savininkė. Prie savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turi kioską, kur prekiauja maisto produktais. Iš įvairių įmonių ima prekes, tarp jų – šviežią mėsą iš B. mėsinės. Visus atsiskaitymus visada atlieka tik pavedimais, jokių grynų pinigų niekam ir niekada nėra davusi ir kaip nors kitaip bandžiusi atsiskaityti. Mėsą iš B. mėsinės veža kiekvieną dieną, o atsiskaito kiekvieno mėnesio 15 d. ir mėnesio gale, padarydama pavedimą. Jokio R. V. nepažįsta, jam jokių pinigų nėra davusi. Kodėl jis taip kalba, pasakyti negali. Atlieka viską sąžiningai (1 t., e. b. l. 171-173).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

BK 183 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-411/2012, 2K-455/2012, 2K-148/2013 ir kt.).

Objektyvioji turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties pusė pasižymi tuo, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu.

Kaltinamojo veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), buvo įtvirtinta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur), bet neviršija 5 MGL (250,00 Eur) dydžio sumos. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalį, turtinė žala laikoma nedidele, kai jos dydis viršija 3 MGL (150,00 Eur), bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma (BPK 20 str.) patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje buvimą kaltinamojo R. V. veikoje, nes bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis, dirbdamas ūkininko K. B. mėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sandėlio darbų koordinatoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už prekių pakrovimą bei išvežimą, 2022 m. gruodžio 8 d., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pakraudamas mėsos gaminius išvežimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sąskaitoje faktūroje nurodydamas mažesnius prekių kiekius negu sukrauta dėžėse, pasisavino jo žinioje buvusį nedidelės (154,52 eurų) vertės svetimą – ūkininko K. B. įmonei priklausantį, turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, dirba.

Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu), sumažinant ⅓.

Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per 2 (du) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 154,52 Eur turtinę žalą ūkininko K. B. įmonei (BK 48 str. 4 d. 3 p.).

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ⅓ ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti ūkininko K. B. įmonei nusikalstama veika padarytą 154,52 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 52 ct) turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti R. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.