Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1244-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-1244-988/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06864-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nukentėjusysis
E. A.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1244-988/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06864-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,nukentėjusiajai E. A.,kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas:

1) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta);

2) 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

3) 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant A. K. visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. gegužės 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs;

4) 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi,

5) 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, šeimyninio konflikto metu, du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė savo sugyventinei E. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo bute konflikto metu du kartus kumščiu trenkė sugyventinei į veido sritį. Buvo išgėręs alkoholio, mano, kad alkoholis galėjo turėti įtakos tokiems jo veiksmams. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Šiuo metu gydosi nuo alkoholio priklausomybės ligų centre.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad E. A. pareiškė, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus jos sugyventinis A. K. du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. E. A. paliudijo, kad šiuo metu kartu su ja gyvena sūnus N. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir jos sugyventinis A. K.. Su A. K. buvo išsiskyrę, tačiau maždaug prieš mėnesį susitaikė ir ji priėmė jį atgal gyventi. Prieš tai yra buvęs ne venas smurto atvejis, buvo rašyti trys pareiškimai policijai, tačiau po to susitaikydavo ir ikiteisminiai tyrimai būdavo nutraukiami. 2018 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., visi trys buvo namuose. Sūnus miegojo, o A. K., būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, nesuprato dėl ko, bet jį apėmė pykčio priepuolis, jis ėmė rėkti ant jos, tuomet kelis kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. A. K. paėmė savo ir jos telefonus, juos sudaužė. Jai buvo šokas, nelabai prisimena, kas įvyko. A. K. išėjo, iškvietė policiją, grįžęs pasakė, kad iškvietė policiją, kad ją ir vaiką išvežtų. Pareigūnai sulaikė A. K. (b. l. 1-2).

E. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu, jos sugyventinis A. K. sudavė jai kumščiu du smūgius į veido sritį. Daugiau jis prieš ją tą dieną nesmurtavo. Dėl A. K. minėtų veiksmų ji pajautė fizinį skausmą. Veido srityje, kairiajame voke jai buvo atsiradusi mėlynė. Neturėjo galimybės nuvykti atlikti abdukciją, nes dirbo (b. l. 3-4).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo (b. l. 11-12).

Alkotesterio spausdintame kvite nurodyta, kad A. K. 2018 m. vasario 9 d. 20.26 val. nustatytas 1,77 promilės neblaivumas (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kita bylos medžiaga. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs, teistas tiek už smurtinių, tiek už turtinių nusikaltimų padarymą, naujas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 41-43), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nuo 2018 m. vasario 9 d. 20.30 val. iki 2018 m. vasario 11 d. 09.18 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 19, 29), todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinė ar žymi fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis A. K. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat tai, kad jis gydosi priklausomybės ligų centre (kaltinamojo teigimu), kad susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atsiprašė, neseniai dirbo ir šiuo metu rengiasi įsidarbinti, turi mažametį vaiką, kurį, sugyventinės teigimu, A. K. padeda prižiūrėti ir išlaikyti, be to, teismas atsižvelgia ir nukentėjusiosios poziciją neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis A. K. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą dar kartą atidėti, šiuo atveju 3 metams. Bausmės atidėjimo metu įpareigoti A. K. gydytis priklausomybės ligas, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 9 d. 20.30 val. iki 2018 m. vasario 11 d. 09.18 val. (2 paras)

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka