Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Velatransa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl JANĮ 9 ir 8 straipsnių konkurencijos, o būtent, ar bendrovės direktorius, būdamas kartu ir bendrovės darbuotoju, gali teikti pareiškimą pagal JANĮ 9 straipsnį dėl bankroto bylos iškėlimo kaip kreditorius, kurio finansinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, ir neteikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens vardu pagal JANĮ 8 straipsnį.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 4 dalį toks yra įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. ABĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai, tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

9. JANĮ 6 straipsnyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procedūras ir imperatyvi pareiga inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

10. Teisės doktrinoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad JANĮ, skirtingai nei anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, reikalavimas inicijuojant nemokumo procesą laikytis ikiteisminės tvarkos nustatytas ne tik kreditoriui, bet ir pačiam juridiniam asmeniui, t. y. įmonės vadovui arba likvidatoriui. Iš JANĮ parengiamųjų dokumentų (pranc. travaux prépratoires) matyti, kad šia nemokumo proceso reforma buvo siekiama didinti nemokumo procesų efektyvumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Vienas iš pagrindinių projekto uždavinių – sudaryti prielaidas tenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, skatinant finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių juridinių asmenų restruktūrizavimą, skolininko ir kreditorių neteisminius susitarimus. Taigi, galima spręsti, kad pagrindinis ikiteisminės tvarkos tikslas – sudaryti galimybes su finansiniais sunkumais susidūrusiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams patiems nuspręsti, kokiomis priemonėmis padėti skolininkui įveikti finansinius sunkumus (Tamošiūnienė, E.; ir kt. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35).

11. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 ir kt.).

12. Tačiau anksčiau aptartas veiksmingo nemokumo proceso tikslas gali būti pasiektas tik tinkamai įgyvendinant JANĮ nuostatas, visų pirma – bendrovės direktoriui vykdant JANĮ 8 straipsnyje nustatytas procedūras, be kita ko informuojant visus kreditorius apie numatomą nemokumo procesą ir pasiūlant sudaryti susitarimus dėl pagalbos. Taigi nemokumo proceso iniciavimas esant įstatyme nustatytiems pagrindams visų pirma yra bendrovės vadovo pareiga, už kurios nevykdymą galima civilinė atsakomybė. Nemokumo procedūrų vykdymas yra bendrovės vadovo, kaip specialaus teisinių santykių subjekto, „išorinių“ teisinių santykių išraiška bendrovės valdyme ir, atsižvelgiant į nemokumo veiksmingumo tikslą, tais atvejais, kai bendrovės vadovas taip pat yra ir bendrovės kreditorius, neeliminuoja pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens vardu įgyvendinus visas JANĮ 8 straipsnyje nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaip bendrovės kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo vertintinas kaip siekis išvengti bendrovės vadovui JANĮ įtvirtintų keliamų reikalavimų vykdymo ir yra nesuderinamas su nemokumo veiksmingumo principu.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai išanalizavo bylos medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.