Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, E. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Solikar group“ betonuotoju, 2023 m. vasario 1 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi. UAB „Solikar group“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodyta, jog prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; UAB „ Solikar group“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju (711407); darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 841 Eur; patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams ir 2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gegužės 11 d.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti pakeisti darbdavį ir dirbti bendrovėje betonuotoju. Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 258 Eur mėnesinis darbo užmokestis.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį asmeniui.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. spalio 2 d. ir nė vieną mėnesį per visą darbo bendrovėje laikotarpį pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 258 Eur, t. y., 2024 m. kovo mėn. ir 2023 m. spalio - lapkričio mėn. (3 mėn.), buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA (nuo 849,5 Eur iki 1098,76 Eur), o laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. ir balandžio mėn. (4 mėn.) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (341,82 – 581,58 Eur).

Sprendimu nuspręsta pareiškėjui 2023 m. gegužės 11 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gegužės 11 d., panaikinti, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, be to, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iš darbdavio UAB „Eitvyda“ negavo viso darbo užmokesčio, kuris buvo nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo akte, t. y. 1 258 Eur, o pareiškėjui išmokėtos darbo užmokesčio sumos buvo nepakankamos pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. mažesnės nei Vyriausybės nustatyta MMA (2023 m. – 840 Eur; 2024 m. – 924 Eur).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. spalio 2 d. Į bylą pateikti – tiek prašymas leisti pakeisti darbdavį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek tarpininkavimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad darbo sutarties laikotarpiu bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra 1 258 Eur, pareiškėjui dirbant 5 darbo dienas po 8 val. 2023 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartis Nr. 115 patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo dirbti 2023 m. spalio 2 d. Bendrovės 2024 m. birželio 3 d. buhalterinė pažyma bei įsakymai dėl darbuotojo kasmetinių atostogų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjui 2023 m. lapkričio 3 d., bei laikotarpiais nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. (7 kalendorinės dienos), nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 19 d. (18 kalendorinių dienų), nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. (10 kalendorinių dienų) buvo suteiktos kasmetinės bei nemokamos atostogos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pažyma patvirtina, kad 2024 m. kovo mėn. ir 2023 m. spalio - lapkričio mėn. (3 mėn.), buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, t. y. nuo 849,5 Eur iki 1098,76 Eur, o laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. ir balandžio mėn. (4 mėn.) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, nuo 341,82 Eur iki 581,58 Eur, kuris buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (Eur).

Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 258 Eur.

Taigi, Migracijos departamento Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. VSDFV duomenys apie asmenį ir jo draudėjus. Taip pat Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. ir balandžio mėn. (4 mėn.) buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta 1 MMA, darbo užmokestis (darbo užmokestis siekė 581,58 Eur), kai tuo tarpu pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje pripažįstamas yra 1 MMA.

Migracijos departamentas, įvertinęs aptartus duomenis bei duomenis, kuriuos pareiškėjas nurodė siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, t. y., kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas gautų kitas kokias nors reguliarias pajamas, kurios būtų pakankamos pragyvenimui, bei tai, kad teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį, atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, padarė išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei pakeisti darbdavį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo pozicija, kad praleisdamas daug laiko nemokamose atostogose, pareiškėjas negalėjo gauti sutarto atlyginimo ir ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau būtina pažymėti, kad nekvestionuojama pareiškėjo teisė į neapmokamas atostogas, nepaneigia to, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023). Šiuo atveju preziumuojama, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimas darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį, tačiau to nepadarė.

Be to, pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis yra būtent darbo užmokestis ir jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje, nenurodė, todėl darbo užmokesčio kriterijus yra itin reikšmingas. Dar daugiau, pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad jo darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo atlikto darbų kiekio, kuris nėra pastovus, todėl šiuo aspektu itin svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas ne tik 4 mėnesius, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. bei balandžio mėn., tačiau iš esmės visą darbo laikotarpį bendrovėje gavo darbo užmokestį mažesnį, nei kuris yra nurodytas tarpininkavimo rašte ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – 1 258 Eur. Tokiu atveju akivaizdu, kad ne tik nemokamos atostogos, tačiau ir nepakankamas atliktų darbų kiekis, už kurį mokamas proporcingas atlyginimas, turi reikšmės Migracijos departamento Sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Kadangi byloje neįrodyta, jog pareiškėjas gauna pakankamai lėšų, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Akcentuotina ir tai, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017).

Be to, Sprendimas priimtas, įvertinus ir tai, kad nors pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduota nacionalinė viza, 2021 m. vasario 22 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. išduoti leidimai laikinai gyventi ir pareiškėjas buvo įsidarbintas 4 įmonėse, tačiau pareiškėjas nėra sukūręs socialinių, ekonominių ryšių, kurie jį sietų ilgalaikėje perspektyvoje su Lietuvos Respublika. Taip pat matyti, kad pareiškėjas neturi šeimos ar jos narių Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina, kad pareiškėją su Lietuva sieja tik išskirtinai trumpalaikiai darbo ekonominiai santykiai.

Pareiškėjas šių Sprendimo motyvų nepaneigė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jų teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos.

Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose - 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatuota, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas priimtas, įvertinus visų, tame tarpe ir viešai prieinamų, duomenų visumą, o surinkti duomenys iš oficialių institucijų informacinių sistemų, kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu gyventi Lietuvoje. Sprendimas pagrįstas atsakovo surinktais duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas aiškus ir motyvuotas. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų.

Kadangi nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje reglamentuotų Sprendimo panaikinimo pagrindų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.