Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. S. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. LK-237 netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta - laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu bei tame nuosprendyje nurodytas laikotarpis, E. S. išbūtas jį sulaikius nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. (dvi dienos). Bausmės pradžia: 2015 m. spalio 28 d., bausmės pabaiga: 2018 m. liepos 26 d.Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. LK-237 nutarta netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo E. S. skundą dėl Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. LK-237 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis E. S. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. LK-237 panaikinti, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nesutinka su psichologo padarytomis išvadomis, kadangi, jo nuomone, jos padarytos paskubomis ir tai lėmė neigiamą Komisijos sprendimą. Nuteistojo nuomone, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sumažinti jis negali, kadangi jį įtakoja jo teistumų skaičius – 17 teistumų. Be to, ankščiau, kai jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismo pasitikėjimą jis pateisino.Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 95 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti net 12 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, t. y.: ankstesni teistumai; veikla susijusi su nusikalstamumu; socialiniai kontaktai; narkotinių medžiagų vartojimas; savęs vertinimo netolygumai; asmeninių, palaikančių ryšių stoka; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių sunkumai; pasekmių suvokimo sunkumai; nelankstus požiūris bei vertybinės nuostatos, į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, susiduria su sunkumais išlaikant socialinius kontaktus, turi socialinius sunkumų, yra nekomunikabilus, dažnai impulsyvus, neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartais jį ištinka nekontroliuojamo pykčio priepuoliai. Tai pat E. S. dažnai, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, kartoja tas pačias klaidas, o didelį dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas. Nuteistasis neturi konkretumo dėl ateities planų ir tvirtos motyvacijos, jis mano, kad visi pasaulį mato taip pat kaip jis, be to, turi didelių sunkumų konkrečioje situacijoje pritaikydamas įsisavintą informaciją. Kaip jau minėta, nuteistasis teistas net 17 kartų, be to, jam jau ankščiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau priešingai, nei mano pats nuteistasis, teismo jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog laisvėje nuteistasis būtų turėtų gyvenamąją vietą, kuri atitinka intensyvios priežiūros sąlygas, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, dideles abejones dėl E. S. elgesio korekcijos kelia ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas – 95 balai, kuris, priešingai nei nurodo nuteistasis, gali ženkliais mažėti, kadangi beveik du trečdalius jo sudaro kintantys dinaminiai veiksniai, kuriuos įtakoja išimtinai tik pats nuteistasis, jo požiūris ir elgesys, o ankstesni teistumai šios vertinimo dalies neįtakoja visiškai.Įvertinęs minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino esmines šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Komisijos ir teismo priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.