Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-05 · Administracinė byla Nr. I2-4500-816/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-05Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
I2-4500-816/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02546-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Pareiškėjas
P. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
I. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-4500-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02546-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), 700 eurų turtinei žalai ir 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad 2019 m. gegužės 13 d. Tarnyba sprendimu Nr. 2.4 (NTP-2)-19-T-908-7987 „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R3-22 (AG-16/27-2019) apskundimo, procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo pirmos instancijos teisme. Šis sprendimas galiojo 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Per šį terminą antrinė teisinė pagalba jam administracinėje byloje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R3-22 (AG-16/27-2019) apskundimo, procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo pirmos instancijos teisme nebuvo suteikta. Dėl to jis teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 3 000 eurų neturtinė žala. Nurodo, kad 700 eurų turtinė žala grindžiama prarasta galimybe gauti socialinę pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti ne mažesnis nei 700 eurų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepdama į pareiškėjo skundą, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnyba pareiškėjui nesuteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teigia, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas I. T..

Tarnybos sprendimo 6.1 punktu pareiškėjas informuotas, kad gavęs sprendimą, jis turėtų susisiekti su jam paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Nurodo, kad advokatas 2020 m. rugsėjo 11 d. Tarnybą informavo, kad pareiškėjas į paskirtą advokatą nesikreipė. Be to, pareiškėjas dėl paskirto advokato pakeitimo kitu advokatu į Tarnybą nesikreipė.

Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Tarnybos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą, yra nepagrįstas, kadangi Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Tarnybos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2.4 (NTP-2)-19-T-908-7987, jam buvo pavesta atstovauti pareiškėjo interesus administracinėje byloje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R3-22 (AG3-16/27-2019) apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Tačiau pareiškėjas į jį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal šį Tarnybos sprendimą nesikreipė. Pažymi, kad suteikus asmeniui antrinę teisinę pagalbą, į advokatą turi kreiptis jos gavėjas, o ne atvirkščiai. Pažymi, kad net ir apskundus administraciniam teismui 2019 m. balandžio 19 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą, toks skundas nebūtinai būtų buvęs patenkintas. Tik pareiškėjo prielaidos ir spėliojimai, kad apskundus teismui administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis būtų gavęs 700 eurų per ketvirtį socialinės pašalpos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 eurų neturtinei ir 700 eurų turtinei žalai atlyginti, pagrįstumo.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R3-22 (AG3-16/27-2019) apskundimo. Sutiko su daliniu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimu (9 p.).

Tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-908-7987 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl nurodytos administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal šį Tarnybos sprendimą ir kad paskirtas advokatas I. T. nesuteikė teisinės pagalbos.

Tarnyba, 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pareiškėjui. Advokatas 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. C-252 informavo Tarnybą, kad pagal Tarnybos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2.4 (NTP-2)-19-T-908-7987 jam buvo pavesta atstovauti pareiškėjo interesus administracinėje byloje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 21R3-22 (AG3-16/27-2019) apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, tačiau pareiškėjas į jį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal šį Tarnybos sprendimą nesikreipė. Kadangi pareiškėjas turi teisę kreiptis į advokatą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bet kuriuo momentu iki sprendimo galiojimo pabaigos (nors delsimas ir gali turėti neigiamų pasekmių), apie pareiškėjo nebendradarbiavimą Tarnybai nepranešė, teisinės pagalbos teikimo pagal 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2.4 (NTP-2)-19-T-908-7987 kas mėnesį teikiamose ataskaitose nežymėjo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime yra įstatymo lygmeniu numatytos ir pareigos pareiškėjams, tarpe kurių yra pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nedelsiant pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str.). Tarp Tarnybos funkcijų numatyta, kad ji organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl šios pagalbos teikimo ir kontroliuoja sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 str. 3 d.). Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui (Įstatymo 18 str. 2 d.). Taip pat Įstatymo 18 str. 5 dalyje nurodyta, į ką Tarnyba atsižvelgia parinkdama pareiškėjams advokatą.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Nustatyta, kad Tarnyba šioje byloje aptariamu atveju suteikė pareiškėjui pagal jo kreipimąsi antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-908-7987 6.1 punktu (paryškintu šriftu) pareiškėjas buvo informuotas, kad gavęs sprendimą, jis turėtų susisiekti su jam paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo eigos. Tarnybos sprendimo 6.2 punktu buvo informuotas, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos sprendimo 6.5 punktu pareiškėjas informuotas, kad jis turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu.

Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, pasireiškia tuomet, kad nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3331-502/2020, CK 6.246 str.). Pažymėtina, jog Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir neišreiškė nuomonės dėl konkretaus advokato paskyrimo, Tarnyba antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą I. T., su kuriuo Tarnyba yra sudariusi Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį. Tarnybos funkcijos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, Tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras. Ginčo laikotarpiu galiojo 2005 m. balandžio 27 d. ministro įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos aktualios ginčui redakcijos pavyzdinės sutartys (galiojo iki 2020-06-18), kurių prieduose pateikti pavyzdiniai reikalavimai advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose. Bylos medžiaga patvirtinta, jog Tarnyba tinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, parinko ir paskyrė advokatą, todėl, negavusi jokių duomenų iš pareiškėjo apie netinkamą pagalbos jam teikimą, Tarnyba ir neturėjo teisinio pagrindo atlikti kokias nors administracinės procedūras. Todėl teigti, jog Tarnyba netinkamai atliko savo funkcijas aptariamu atveju, nėra pagrindo.

Pareiškėjas pirminiame skunde teigė, kad jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal aptariamą sprendimą. Gavęs atsakovo atsiliepimą, pareiškėjas tikslino savo poziciją nurodydamas, nurodydamas, kad kreipėsi į advokatą ir žodžiu, ir telefonu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, kad neteisėtus atsakovo veiksmus privalo įrodyti pareiškėjas, tačiau pareiškėjas neneigia, kad Tarnybai prašymo dėl advokato pakeitimo nepateikė, nusiskundimų dėl advokato veiklos kokybės nereiškė. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog sprendimo, kuriuo suteikiama antrinė teisinė pagalba, pagrindu tolimesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato ir pareiškėjo, kuriam yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir šiame procese Tarnyba nedalyvauja. Akivaizdu, kad neturėdama pareiškėjo nusiskundimų advokato darbu, Tarnyba negalėjo imtis veiksmų. Iš pareiškėjo skundo argumentų nekyla abejonių, jog pareiškėjas suprato, kad jis turi / nori apskųsti administracinio ginčų komisijos sprendimą ir žinojo, jog apskundimo terminas yra pakankamai trumpas, tačiau Tarnybos apie galimą advokato nebendradarbiavimą neinformavo ir advokato pakeisti neprašė viso sprendimo galiojimo laikotarpiu (per metus). Dėl to nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kuriai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo srityje atstovauja Tarnyba, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Tarnybos 3 000 eurų neturtinės ir 700 eurų turtinės žalos dėl to, kad nebuvo apskųstas administracinių ginčų komisijos sprendimas. Jis teigia, patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 3 000 eurų dydžio neturtinė žala. Nurodo, kad 700 eurų turtinė žala grindžiama prarasta galimybe gauti socialinę pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti ne mažesnis nei 700 eurų. Žalą pareiškėjas kildina iš Tarnybos neteiktos ar advokato neteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateiktas turtinės žalos negautų pajamų (nepaskirtos pašalpos) forma apibrėžimas pernelyg nutolęs nuo nurodomų Tarnybos veiksmų, o nurodomos neturtinės žalos apibūdinimas iš esmės sutampa su įstatyme įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu, tačiau tai nesusieta su individualia pareiškėjo situacija ir skundžiamos Tarnybos veikla.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų. Tarnyba veikė įstatymų nustatytuose ribose, laiku suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, parinko ir paskyrė advokatą, nurodydama teisingai jo kontaktinius duomenimis ir išaiškindamas pareiškėjui pareigas bei teises antrinės teisinės pagalbos gavimo procese. Konstatuotina, jog Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius pareiškėjui valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo P. Š. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Jovita Einikienė