- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 2KT-40/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo l. e. pirmininko pareigas Danutė Milašienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4483-467/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4483-467/2014 pagal ieškovų R. T. ir K. T. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai ir AB „Kauno energija“. Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, atlikti sąskaitų perskaičiavimą ir ištaisyti netikslias sąskaitas už šildymą, už šilumą karšto vandens temparetūros palaikymui nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. R2-933; ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno energija“ atsiliepime į ieškinį prašo teismo šią bylą sujungti su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-903-192/2014, iškelta pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams R. T. ir K. T. dėl laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 20 d. susidariusios skolos už patiektą šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Atsakovo nuomone, siekiant įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, yra tikslinga šias civilines bylas sujungti.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad šio klausimo nenagrinės, kadangi tai nepriklauso šio teismo kompetencijai. Atsakovo prašymas dėl civilinių bylų sujungimo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi perduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-5/2014). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-4483-467/2014 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia informacija apie Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-903-192/2014, yra pagrindas pripažinti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jų nagrinėjimas skyrium neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimų.
Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje vienu iš reikalavimų R. T. ir K. T. prašo įpareigoti AB „Kauno energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumą ir karštą vandenį, bei ištaisyti netikslias sąskaitas nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovas AB „Kauno energija“ prašo priteisti iš atsakovų R. T. ir K. T. 11 946,89 Lt įsiskolinimą, susidariusį nuo 2011 m. spalio 1 d. už atsakovams suteiktas buto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Taigi, abiejose bylose ginčas kilęs tarp tų pačių asmenų, dėl sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį. Abiejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, susiję su šilumos energijos tiekimo apskaita ir sąskaitomis. Todėl šias civilines bylas sujungus, ginčas tarp šalių bus išspręstas operatyviau ir ekonomiškiau. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-903-192/2014 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4483-467/2014. Taigi, bylų sujungimas bus pagrindas šią civilinę bylą atnaujinti, nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas, bus išvengta galimų dviejų apeliacinių procesų. Tai atitiks minėtuosius civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
Atsižvelgiant į CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią visi reikalavimai nagrinėjami apygardos teisme, jei bent vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, sujungtos civilinės bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 33 straipsnio 4 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4483-467/2014 ir Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-903-192/2014, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-903-192/2014 prie civilinės bylos Nr. 2-4483-467/2014.