Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-31 · Byla Nr. 2KT-5/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
2KT-5/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-5/2014Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2515-553/2014 gautu prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2515-553/2014 pagal ieškovų A. P., V. M., G. P., V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai VĮ „Valstybės turto fondas“ (tretieji asmenys: investicinė akcinė bendrovė „Centro investicija“, I. V. (šiuo metu – L.), A. V., R. P.) dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, o taip pat ieškovo S. S. ieškinį dėl prievolės apmokėti skolą pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo įvykdyta bei trečiojo asmens R. P. savarankiškus reikalavimus dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu priėmė trečiojo asmens R. P. atsisakymą nuo savarankiškų reikalavimų ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o ieškovų A. P., V. M., G. P., V. V. ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais AB „Kauno elektra“ akcijų 1995 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei šios sutarties 1995 m. gruodžio 1 d., 1996 m. lapkričio 26 d. pakeitimus nuo sutarties surašymo momento, o restitucijos nusprendė netaikyti. Be to, teismas priteisė iš atsakovo VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškovams A. P., V. M., G. P. ir V. V. 6500 Lt jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-113/2013 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria, tenkinant ieškovų A. P., V. M., G. P. ir V. V. ieškinį, pripažinta negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento AB „Kauno elektra“ akcijų 1995 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria, tenkinant ieškovų A. P., V. M., G. P. ir V. V. ieškinį, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 1995 m. gruodžio 1 d. ir 1996 m. lapkričio 26 d. AB „Kauno elektra“ 1995 m. vasario 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimai, ir šioje dalyje bei ieškovo S. S. ieškinio reikalavimų dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė V. N. pareiškė prašymą sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-2515-553/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-71-390/2006 į vieną civilinę bylą bei perduoti sujungtą civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-71-390/2006 (Nr. 2-9-390/2014) iškelta pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinį atsakovams S. S., V. M., A. P., G. P., V. V., R. P., Investicinei bendrovei „Centro inveticija“, I. L., A. V. dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 11 d. nutartimi tenkindamas atsakovų prašymą sustabdė bylą iki tol, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta atsakovų nurodyta civilinė byla. Teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamų bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, nes ieškovas reikalavimus grindžia 1995 m. vasario 10 d. tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, iš kurios atsiradusias sutartines prievoles kitoje byloje atsakovai prašo pripažinti įvykdytomis (CPK 163 str. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi prašymą dėl civilinių bylų sujungimo perdavė spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi Vilniaus apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą prie savo nagrinėjamos bylos prijungdamas susijusią bylą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-2515-553/2014 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia informacija apie Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-9-390/2014, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami reikalavimai dėl AB „Kauno elektra“ akcijų 1995 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1995 m. gruodžio 1 d., 1996 m. lapkričio 26 d. pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, o taip pat dėl prievolės apmokėti skolą pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo įvykdyta. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo tos pačios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tarp šių civilinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl sujungus bylas, ginčas bus išnagrinėtas greičiau, nes nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Bylų sujungimas atitiks aukščiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Pagrindinis tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurios išnagrinėjimo rezultatas turės įtakos Kauno apygardos teismo civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos prijungtina Kauno apygardos teismo civilinė byla ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2515-553/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-71-390/2006 (Nr. 2-9-390/2014), prijungiant civilinę bylą Nr. 2-9-390/2014 prie civilinės bylos Nr. 2-2515-553/2014.

Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-9-390/2014 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas