- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- eI-2150-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00162-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- T. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui T. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. V. 135,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 8, 30, 36 ir 45 punktus pareiškėjai pavesta administruoti ir apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei ir išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtųjų įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 6.6 punkte apibrėžiama, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė sumokėti rinkliavą. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi ½ dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjai 135,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo apskaičiuota Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose numatytus dydžius. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą (b. l. 1) nurodė, jog nuo 2011 metų gyvena užsienyje, kur moka mokesčius. Apmokestintame nekilnojamojo turto objekte jau keletą metų niekas negyvena, todėl buitinių atliekų nesusidaro. Elektra sodyboje naudojama tik tam, kad neužšaltų hidroforas bei būtų tiekiamas deguonis žuvims, esančioms sodybos tvenkinyje. Pažymėjo, kad pareiškėja nevykdo savo pareigų, nes realiai neteikia buitinių atliekų išvežimo paslaugų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas ir atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo T. V. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-470/2014, 2016 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2033-502/2016).
Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai).
Nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu - pastatais, žemės sklypais savivaldybės teritorijoje (Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T3-175) (Nuostatų 5 p.).
Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5. punktą, vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6. punktas).
Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Atitinkamai, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodytu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju.
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. pvz. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).
Taigi pagal bendrą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini)., jis laikytinas aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017).
Atsakovas nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą argumentavo tuo, jog jis gyvena ir dirba užsienyje, ginčo laikotarpiu sodyba buvo negyvenama, todėl atliekų nesusidarė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Gyventojų registro išraše apie paskutinę gyvenamąją vietą užfiksuota, jog jis 2016-07-03 išvyko į užsienio valstybę –Jungtinę karalystę. Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnas 2018 m. kovo 30 d. rašte Nr. 7-135 (b. l. 10) nurodė, jog T. V. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykęs į užsienį, todėl naudotis nekilnojamojo turto objektu negalėjo. Liudytoja byloje apklausta T. V. motina R. V. nurodė, kad sodyba yra negyvenama, nes abu sūnūs (sodybos savininkai) gyvena ir dirba užsienyje, nors sodyboje yra elektra, tačiau ji naudojama tik saugos sistemos palaikymui ir tam, kad neužšaltų hidroforas bei būtų tiekiamas deguonis žuvims, esančioms sodybos tvenkinyje. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantys AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikti duomenys apie ginčo nekilnojamajame objekte sunaudotą nedidelį elektros energijos kiekį (b. l. 6).
Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu jis ar kiti asmenys atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte negyveno, juo nesinaudojo, todėl, teismo nuomone, atsakovas įrodė, jog pareiškėjos nurodytu laikotarpiu atliekų neturėjo, dėl to negali būti vertinamas Nuostatų požiūriu atliekų turėtoju.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos reikalavimas dėl 135,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo T. V. atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų rengiant prašymą jos patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjos prašymas netenkintas, todėl netenkinamas ir prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.