Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir E. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

7. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. nuteistas už tai, kad platino psichotropines medžiagas nepilnamečiams, t. y. neteisėtai už 10 Eur pardavė vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA). Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo kaltę padarius BK 261 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, pagrįsta liudytojų M. B., D. V., Ž. K., G. K., V. R. parodymais, 2019 m. sausio 23 d. specialisto išvadomis Nr. T-N 210/2019(01) ir T-N 211/2019(01), 2019 m. rugpjūčio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

8. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa tų medžiagų įgijėju. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad platina nurodytas medžiagas nepilnamečiui ir siekia tai daryti.

9. Nuteistasis E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad psichotropinių medžiagų vaikams nepardavinėjo. Jis pats nuo 2014 metų beveik kiekvieną dieną vartodavo marihuaną, stipresnių narkotinių medžiagų buvo pabandęs tik vieną kartą 2016 metais, bet jam nepatiko, todėl jomis nesidomi. R. N. yra jo brolis, M. B. yra brolio bendraklasis. M. B. pažįsta, gyvena viename kieme, nėra susipykę, bet jų mamos nesutaria. Aplink gyvena daug narkomanų, kurie vos ne kiekvieną dieną lankosi ir pas M. B. patėvį. M. B. su jo broliu buvo patekę į ligoninę, nes vartojo kažkokias medžiagas. M. B. iš pradžių sakė, kad tabletę davė bendraklasis, po to - kad gavo iš E. K.. M. B. mama jam priekaištavo, sakė, kad jis narkomanas ir kad pasodins į kalėjimą už „žolės“ vartojimą. M. B. pats davė tabletę R. N., o dabar kaltina jį. Nuteistasis taip pat parodė, kad turi pravardę „V“, tačiau su Ž. K. jis nesusirašinėjo, kažkas kitas sukūrė profilį socialiniame tinkle „Facebook“ ir parašė jo vardu. Nuteistojo mama su G. K. nebendrauja, pastarajai tikslo jį apkalbėti nėra (t. 3, b. l. 16-17, 34). Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b. l. 74-75). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. K. parodymus įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 23 d. specialisto išvadose Nr. T-N 210/2019(01) ir T-N 211/2019(01) nustatyta, kad M. B. bei R. N. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA) (t. 1, b. l. 110, 140). Ši aplinkybė patvirtina, kad nepilnamečiai M. B. ir R. N., gimę (duomenys neskelbtini), buvo vartoję psichotropines medžiagas, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą). Šių aplinkybių neneigė ir liudytojais apklausti M. B. ir R. N., tačiau jie nurodė skirtingas psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes.

10.1. Liudytojas R. N. teisme parodė, kad E. K. yra jo brolis. Prieš pusmetį eidamas į mokyklą sutiko bendraklasį M. B., kuris turėjo atsinešęs rausvą tabletę ir pasiūlė kartu ją suvartoti. Suvartojus tabletę, jie abu buvo apsvaigę, todėl juos išvežė į ligoninę. R. N. nesuprato, iš kur M. B. gavo šią tabletę. Pastarasis ligoninėje sakė, kad minėtą tabletę davė Ž. K.. Nežino, kodėl kiti apkalba jo brolį. R. N. policijos pareigūnams nenorėjo sakyti tiesos ir išduoti M. B., todėl pasakė, kad rūkė nuorūką, kurią rado mansardoje (t. 3, b. l. 17). Tokie liudytojo parodymai iš dalies prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. liepos 4 d. vykusios apklausos metu R. N. parodė, kad 2019 m. žiemą, ryte kartu su M. B. atėjus prie mokyklos pastato, jie rado ant žemės numestą nuorūką, kurią nusprendė surūkyti. Vėliau abu nuėjo į pamokas, kur jiems pasidarė negera, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri juos išvežė į ligoninę. Liudytojas parodė, kad niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Jam nei E. K., nei Ž. K., nei M. B. jokių tablečių nėra davę (t. 1, b. l. 115-116). Taigi, liudytojo R. N. parodymai apie psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybes yra nenuoseklūs. Pažymėtina, kad nuteistasis E. K. yra R. N. brolis, todėl pastarasis liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir duoti nuteistajam palankius parodymus. Be to, liudytojo R. N. parodymai prieštarauja tiek kito kartu psichotropines medžiagas įgijusio ir vartojusio nepilnamečio liudytojo M. B. parodymams, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

10.2. Liudytojas M. B. parodė, kad prieš metus laiko bendraklasis R. N. jam pasakė, kad jo brolis E. K. turi tablečių, kurios kainuoja po 10 Eur. Jis paprašė mamos pinigų ir kitą dieną kartu su R. N. ėjo susitikti su E. K., kuris išsitraukė iš kišenės maišelį su tabletėmis ir padavė vieną tabletę R. N.. M. B. šią tabletę įsidėjo į foliją. Kadangi buvo penktadienis, jie susitarė su R. N. tabletę suvartoti pirmadienį, planavo pasikviesti ir bendraklasį Ž. K.. Pirmadienį nuėjo į mokyklą ir su R. N. dviese tabletę pasidalijo per pusę bei suvartojo. Per technologijos pamoką M. B. įsipjovė pirštą, nuėjo į tualetą, ten atėjo slaugytoja ir socialinė pedagogė, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jis su R. N. iš anksto susitarė nesakyti, kad tabletę gavo iš E. K., o sakyti, jog pirko iš kito asmens. R. N. mama prašė sakyti, kad jie rado cigaretės nuorūką, žadėjo už tai 100 Eur (t. 3, b. l. 32-33). 2019 m. liepos 4 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė iš esmės tokius pačius parodymus, papildomai parodė, kad į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams melavo, jog tabletę gavo iš Ž. K.. Taip jie buvo iš anksto susitarę su R. N., kad nukreiptų dėmesį nuo E. K.. Tik vėliau, paimant iš jo paaiškinimą raštu, M. B. nurodė, kas iš tikrųjų pardavė jam tabletę (t. 1, b. l. 91-93). Pastarosios apklausos metu liudytojas M. B. parodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir savo 2019 m. kovo 4 d. rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 112).

10.3. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. B. parodymai yra prieštaringi, kadangi pastarasis pirmosios apklausos metu nurodė, jog tabletę gavo iš Ž. K., ir tik vėliau jau nurodė tabletę pirkęs iš E. K.. Be to, apeliantas mano, jog M. B. parodymų patikimumas kelia abejonių, kadangi nuteistojo E. K. mama L. L. nesutaria su M. B. mama D. V.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš liudytojos policijos pareigūnės V. R. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes M. B. ligoninėje tyrėjai iš tiesų žodžiu pasakė, jog psichotropinių medžiagų gavo iš Ž. K.. Tačiau vėliau kartu su motina iškviestas į policijos komisariatą M. B. tyrėjai nurodė, kad Priėmimo skyriuje melavo, ir papasakojo, jog iš tikrųjų tabletę gavo iš E. K.. M. B. paaiškino, kad iš pradžių sakė kitaip dėl baimės. R. N. jam liepė sakyti, kad tabletes gavo iš Ž. K.. V. R. apklausos protokolo tuo metu nerašė, išsikvietė kitą dieną ir M. B. parašė rašytinį paaiškinimą. Vėliau apklausos metu M. B. parodė tas pačias aplinkybes, kad tabletę gavo iš E. K. (t. 3, b. l. 19-21). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas M. B. nurodė, jog tabletę gavo iš Ž. K., ne pirmosios apklausos metu, o tik žodžiu policijos pareigūnams ligoninėje aiškinantis įvykio aplinkybes. Vėliau apklausiamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka liudytojas M. B. parodė, kad melavo, jog psichotropines medžiagas davė Ž. K., nes bijojo E. K.. Liudytojo M. B. BPK tvarka duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausos metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių liudytojas M. B. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Vien tai, kad nuteistojo E. K. mama L. L. nesutaria su M. B. mama D. V., nesudaro pakankamo pagrindo abejoti liudytojo M. B. nuosekliais parodymais. Pažymėtina, kad pats nuteistasis E. K. patvirtino, kad tarp jų su liudytoju M. B. konfliktų nėra. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo M. B. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

10.4. Liudytojo M. B. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino jo mama - liudytoja D. V., kuri teisme parodė, kad jos sūnus M. B. yra bendraklasiai su E. K. broliu R. N.. Vieną dieną jai paskambino mokyklos slaugytoja ir paklausė, ar jos sūnus serga, bei paprašė atvažiuoti. Jos sūnus aiškiai negalavo, todėl kartu su R. N. buvo nuvežtas į ligoninę. Pareigūnai paprašė duoti sūnaus telefoną ir jame rado žinutes, kad siūlė tabletę, buvo nufotografuota rausva tabletė. Kai jos sūnus atsigavo, ji paklausė, iš kur jis gavo tabletę. Iš pradžių M. nesakė, po to paminėjo Ž. K.. Kai ji prašė pasakyti teisybę, M. B. vėliau papasakojo, kad tabletę nusipirko iš E. K.. Liudytoja su pastarojo mama pykdavosi, ji norėjo, kad D. V. policijoje nepasakytų, jog M. B. psichotropines medžiagas gavo iš E. K.. Liudytoja turi sugyventinį, kuris nevartoja jokių narkotikų, tik buvę narkomanai ateina pabendrauti (t. 3, b. l. 33-34).

10.5. Tai, kad psichotropines medžiagas nepilnamečiams pardavė būtent E. K., iš dalies patvirtina ir liudytojų Ž. K. bei G. K. parodymai ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei jo prieduose užfiksuoti duomenys. Liudytojas Ž. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. N. su M. B. mokykloje suvartojo tabletę, kurią gavo iš E. K.. Ž. K. tuo metu kartu nebuvo, jam apie tai papasakojo R. N.. Be to, pastarasis jam sakė, kad ligoninėje M. B. aiškino tabletę gavęs iš Ž. K.. Vėliau E. K. parašė per socialinį tinklą „Facebook“, ir prašė, jei ką žino, nieko nesakyti bei jo neminėti. Liudytojas taip pat parodė, kad E. K. turi pravardę „V“ (t. 3, b. l. 18). Liudytoja G. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. B. ir R. N. yra jo sūnaus Ž. K. bendraklasiai. Jai sūnus papasakojo, kad mokykloje M. B. ir R. N. buvo išgėrę kažkokių tablečių, pateko į ligoninę, buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Tuo metu jie buvo išvykę į Egiptą, kai ji perskaitė į sūnaus mobiliojo ryšio telefoną gautą žinutę nuo asmens, pasivadinusio „V“. Pastarasis parašė, kad M. B. yra policijoje, ir prašė pareigūnams nesakyti, jog jis davė „saldainiukų“. Ji pradėjo susirašinėti su tuo asmeniu iš savo sūnaus telefono, suprato, kad asmuo prašo prisiimti kaltę dėl narkotinių medžiagų. Vėliau išsiaiškino, kad susirašinėjo su R. N. broliu (t. 3, b. l. 21).

10.6. Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. elektroniniu paštu tyrėjai atsiuntė nuotraukas su programos „Messenger“ susirašinėjimu su vartotoju „V“. Iš šių nuotraukų matyti, jog asmuo, pasivadinęs „V“, Ž. K. rašė žinutes, nurodydamas, kad R. N. bei M. B. buvo pagauti vartoję narkotines medžiagas („ratus“) ir kad pastarasis policijai pasakė šias medžiagas gavęs iš Ž. K.. Asmuo, pasivadinęs „V“, Ž. K. nurodė policijos pareigūnams sakyti, jog narkotines medžiagas jis gavo ne iš „V“, o iš „K“. Kitu atveju pagrasino, kad „bus blogai“ (t. 1, b. l. 156-167). Nuteistasis E. K. neigė Ž. K. rašęs nurodyto turinio žinutes ir iškėlė versiją, kad pastarojo vardu susirašinėjo kažkas kitas. Šią nuteistojo iškeltą versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Liudytojas Ž. K. nuosekliai parodė, kad minėtas žinutes jam rašė būtent E. K.. Pastarasis patvirtino, kad turi pravardę „V“. Nuteistasis taip pat parodė, kad su Ž. K. nėra susipykęs ir kad G. K. tikslo jį apkalbėti nėra. Taigi, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių liudytojai Ž. K. ir G. K. būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Liudytojų Ž. K. bei G. K. parodymai ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. K., siekdamas išvengti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių nustatymo, bandė paveikti liudytoją Ž. K., jog šis policijos pareigūnams nepasakytų, kad nepilnamečiai R. N. ir M. B. psichotropines medžiagas įgijo iš nuteistojo.

10.7. Nuteistasis E. K. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde kėlė versiją, kad M. B. psichotropinių medžiagų galėjo įsigyti pas savo mamos sugyventinį U. Š. apsilankančius asmenis, kurie nuolat vartojo narkotines medžiagas. Tačiau byloje nėra objektyvių šią versiją pagrindžiančių duomenų. Priešingai, aptarti įrodymai patvirtina, kad M. B. ir R. N. psichotropines medžiagas nusipirko iš E. K.. Be to, šie įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad jis nustatyto tipo psichotropinių medžiagų nežino, nėra jų nei turėjęs, nei vartojęs. Pažymėtina, kad E. K. byloje aptariamą tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, nepilnamečiams pardavė už pinigus, o vėliau susirašinėjimo su Ž. K. metu prašė policijos pareigūnams sakyti, jog psichotropines medžiagas vaikai įgijo ne iš jo. Taigi, nuteistasis suvokė, kad parduoda draudžiamas platinti medžiagas. Kaip nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, E. K. yra R. N. brolis (t. 2, b. l. 102), todėl neabejotinai žinojo, kad pastarasis su savo klasės draugu M. B. mokosi mokykloje ir yra nepilnamečiai.

11. Taigi, byloje įrodyta ir nustatyta, kad E. K. nepilnamečiams M. B. ir R. N. neteisėtai už 10 Eur pardavė vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA). Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis žinojo, jog M. B. ir R. N. yra nepilnamečiai, todėl platindamas, t. y. parduodamas nepilnamečiams psichotropines medžiagas, E. K. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, pripažinęs jį kaltu ir kvalifikavęs E. K. nusikalstamą veiką pagal BK 261 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl E. K. paskirtos bausmės.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam E. K. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. K. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 261 straipsnyje, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.