Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-651/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
1A-247-651/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. L., M. Š., A. P.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Daiva Ivanauskaitė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-651/2017

Teisėja Raimonda Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52899-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.12.2; 2.4.6.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,nuteistajam A. L., jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nuteistojo M. Š. gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š., A. L., A. P. gynėjo advokato T. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-27 iki 2015-11-29.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti, 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šakių rajono apylinkės teismo 2016-11-07 nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2017-01-30 nuosprendžiu pakeista bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta 2016-11-17 nuosprendžiu, pakeistu 2017-01-30 nuosprendžiu, atlikta bausmės dalis. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d. 189 str. 2 d. ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017-01-20 iki 2017-05-10. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Prokuroro prašymas dėl 1 948,58 Eur ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš A. P., atmestas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., M. Š. kartu su kitais asmenimis nuteisti už tai, kad iki 2015-11-23, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Tauragėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį ir parvairuoti jį į Lietuvos Respubliką. Pagal parengtą nusikalstamos veiklos planą, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turėjo Vokietijos Federacinėje Respublikoje organizuoti nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – automobilio BMW-X5 įgijimą, o A. L. ir M. M., M. Š. lydint, parvairuoti minėtą automobilį į Lietuvos Respubliką ir paslėpti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, nurodytoje vietoje. Tuo būdu asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą organizavus nusikalstamą veiką ir pasiekus susitarimo, 2015-11-23 M. Š. automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė M. M. ir A. L. į Vokietijos Federacinę Respubliką parvairuoti nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – automobilio BMW-X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28 000 eurų, kurį iki 2015-11-25 07.45 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, organizavus, M. Š., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, Vokietijos Federacinėje Respublikoje įgijo, žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, tai yra laikotarpyje nuo 2015-11-24 21.00 val. iki 2015-11-25 07.45 val. pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje Bremeno mieste, ir perdavė šį automobilį M. M. ir A. L.. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, M. M. ir A. L. įgytą minėtą automobilį iš Vokietijos Federacinės Respublikos vairavo į Lietuvos Respubliką, o M. Š. mobilaus ryšio telefonu koordinavo jų kelionės maršrutą bei lydėjo savo vairuojamu automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrindamas ar kelyje nėra policijos pareigūnų. 2015-11-26 11.50 val. M. M. ir A. L. parvairavus minėtą automobilį į (duomenys neskelbtini). M. Š., vykdydamas bendrą susitarimą, perdavė asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis naudojosi duodamas nurodymus M. M. ir A. L., tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, nurodytų vietą, kurioje turi būti paslėptas automobilis, tačiau 2015-11-26 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams persekiojant M. M. ir A. L. vairuojamą minėtą automobilį, pastarieji paliko automobilį (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame miške, (duomenys neskelbtini) raj. sav., o patys pabėgo. A. P. ir kiti asmenys nuteisti už tai, kad iki 2015-09-08, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį ir parvairuoti jį į Lietuvos Respubliką. Pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turėjo Vokietijos Federacinėje Respublikoje organizuoti nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – automobilio BMW-X6 įgijimą, o R. S. ir A. P., asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, lydint, parvairuoti minėtą automobilį į Lietuvos Respubliką ir paslėpti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, nurodytoje vietoje. Tuo būdu asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, organizavus nusikalstamą veiką ir pasiekus susitarimo, 2015-09-08 asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė R. S. ir A. P. į Vokietijos Federacinę Respubliką parvairuoti nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto – automobilio BMW-X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 000 eurų, kurį iki 2015-09-11 11.00 val. asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, Vokietijos Federacinėje Respublikoje įgijo, žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, tai yra laikotarpyje nuo 2015-09-10 21.30 val. iki 2015-09-11 11.00 val. pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ir perdavė šį automobilį R. S. ir A. P.. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką R. S. ir A. P. įgytą minėtą automobilį iš Vokietijos Federacinės Respublikos vairavo į Lietuvos Respubliką, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, mobilaus ryšio telefonu koordinavo jų kelionės maršrutą bei lydėjo savo vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrindamas ar kelyje nėra policijos pareigūnų. 2015-09-12, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. S. ir A. P. parvairavus minėtą automobilį į (duomenys neskelbtini) raj., vykdydami bendrą susitarimą, paslėpė jį miško teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir slėpė jį ten iki 2015-09-22, kuomet ketindami realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą – automobilį BMW-X6, R. S. vairavo šį automobilį, lydimą asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki vietos, kurią nurodys asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, tačiau jų nusikalstama veika nebuvo baigta, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra dėl to, kad 2015-09-22 apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini) k. apylinkėse, ant tilto per Nemuno upę, policijos pareigūnai sustabdė R. S. vairuojamą automobilį BMW-X6.Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino kaltais M. Š., A. L., A. P. ir kitus asmenis padarius jiems inkriminuojamas veikas. Anot teismo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, t. y. dalyvaudami bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo didelės vertės turtą – brangius automobilius, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinius skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – paskirti jam baudą arba areštą. Mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Nurodo, jog dėl taikytos kardomųjų priemonių jis neturi galimybės išvykti į užsienį ir dirbti. Be to, nesutinka su teismo išvada, jog jis veikė kaip organizatorius. Pasak apelianto, teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatą. Dėl išvardytų aplinkybių tvirtina, kad jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo atsižvelgti į jo amžių ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad duodamas parodymus jis nemelavo ir nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Jis nebuvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, be to, jis nesiruošė daryti nusikaltimo, o tai daryti buvo verčiamas, todėl visiškai nepagrįstai jam paskirta griežčiausia bausmė iš visų nusikaltime dalyvavusių asmenų. Prašo įvertinti ir tai, kad automobilis buvo grąžintas teisėtam savininkui. Nuteistasis A. P. gynėjas advokatas T. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir atidėti A. P. paskirto bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistajam nepritaikė BK 64¹ straipsnio ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Nurodo, kad jo padėti negali būti pabloginama vien dėl to, kad kiti nepripažino kaltės ir teismas neturėjo pagrindo bylą nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taip pat mano, kad skiriant bausmę teismas nepagrįstai neįvertino pernelyg ilgos proceso trukmės, kuri, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sudėtingumą, yra per ilga – truko daugiau kaip pusantrų metų. Apelianto įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Teismo posėdžio metu prokuroras A. Giniotis prašė palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Nurodė, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinką jų padarytas veikas.Nuteistasis A. L. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti apeliacinį skundą ir sušvelninti paskirtą bausmę.Nuteistojo M. Š. gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašė tenkinti apeliacinį skundą.Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistųjų M. Š., A. L. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato T. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti M. M. ir R. S., tačiau jie apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantas M. Š., A. L. ir A. P. kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo neginčija, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.

Dėl nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo

Nuteistojo teigimu, jam yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę, nes dėl paskirtos bausmės jis neturi galimybės išvykti į užsienį. Be to, tvirtina, kad teismo paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų bei paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatą. Anot apelianto, teismo išvada, jog jis buvo organizatorius, yra nepagrįsta.Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Š. už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 2 metus laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams.Kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę, ji paskirta įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, visiškai atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir paskirtį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Apelianto argumentai, jog teismas, išskirdamas tik jo asmeninius požymius, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatą, yra nepagrįsti ir atmestini. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas, paskirdamas bausmę, įvertino visas aplinkybes, būtinas bausmei paskirti. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. Š. anksčiau neteistas, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą padarė dalyvaudamas bendrininkų grupėje. Nesutiktina su apeliantu, jog teismas paskyrė jam bausmę kaip nusikalstamos veikos organizatoriui. Nuosprendyje pažymėta, kad M. Š. buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, tačiau nėra padaryta išvada, jog jis buvo organizatorius, todėl teigti, jog teismas tai įvertino ir skirdamas bausmę, nėra jokio pagrindo. Už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir lėšų, kad galėtų sumokėti paskirtą baudą, sprendė, kad yra pagrindas paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui, kuri apribos nuteistąjį daryti naujas nusikalstamas veikas. Nesutiktina su nuteistuoju, kad šios aplinkybės nesudarė pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis yra nedirbantis asmuo, todėl tikėtis, jog sumokės paskirtą bausmę, nebuvo pagrindo. Antra, Baudžiamasis įstatymas numato arešto bausmę nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 str. 3 d.), tačiau net ir paskyrus maksimalią arešto bausmę, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nebūtų pasiekti ir įgyvendinti bausmės tikslai, kaip tvirtina apeliantas. Apeliantas tvirtina, jog jis neturi galimybės išvykti į užsienį dėl jam taikytų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir registravimosi policijos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardytos kardomosios priemonės nuteistajam yra paskirtos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl jam įsiteisėjus jos bus panaikintos. Kitų aplinkybių, kurioms esant, nuteistajam nebuvo pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą vieneriems metams paskiriant įpareigojimus, nenurodė.Kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, atitinka jo asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos švelninti nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėjo 1 (vieneriems) metams. Kolegijos manymu, tokia bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl teigti, kad teismas pažeidė BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas A. L. už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 2 metus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjo Šakių rajono apylinkės teismo 2016-11-07 nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apygardos teismo 2017-01-30 nuosprendžiu pakeistos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimą. Nuteistasis nesutinka su teismo jam paskirta bausme ir mano, kad nepagrįstai teismas jam paskyrė pačią griežčiausią bausmę, nors jis nebuvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėjo, jog nusikaltimą jį vertė daryti.Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas nepripažino nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes nuteistojo duoti parodymai neatitiko byloje esančių įrodymų. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, bet teismas turi įvertinti ir tai, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nebuvo teisinio pagrindo nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Nuteistasis teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis tik važiavo kartu pasivažinėti su M. M., o apie vogto automobilio parvarymą nebuvo jokios kalbos. Tačiau taip pat nurodė, kad jam už važiavimą Mantas pasiūlė sumokėti 500 Eur (t. 10, b. l. 7). Visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigė, nes, kaip tvirtino apeliantas, jis buvau apklausiamas neblaivus. Nurodė, kad jis visą laiką vartojo alkoholinius gėrimus ir miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Tačiau jo tokius parodymus paneigia užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę su M. Š.. Nors daugiausia M. Š. bendravo su M. M., tačiau A. L. taip pat keletą kartų kalbėjo su M. Š.. Ne kartą A. L. M. Š. pavadino vardu, už ką jis pyko ir liepė į jį kreiptis pravardėmis „S.“, „K.“. Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuota, jog būtent jis pranešė M. Š., kad jų automobilį apšaudė, nurodė, kad M. bijo, bet važiuoja toliau. Vėliau, kalbant su K. K., A. L. pamini jo vardą, o pastarasis supyksta ir paprašo neminėti vardų. Taigi užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo versiją, jog jis nieko nesuprato apie vogto automobilio parvarymą į Lietuvą ir kad jis tik vartojo alkoholį ir miegojo. Nustatytos aplinkybės taip pat paneigia nuteistojo versiją, jog jis buvo verčiamas daryti nusikalstamą veiką, kad jam buvo grasinama. Priešingai, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, patvirtina, jog A. L. dalyvavo nusikalstamoje veikoje savanoriškai, o ant jo pykstama buvo tik dėl to, kad minėjo kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų vardus. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pasiūlymas už vykimą į Vokietiją sumokėti 500 Eur, tik patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamoje veikoje dalyvavo savanoriškai ir žinojo apie pavogto automobilio parvarymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai A. L. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo, nevertino kaip jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Apelianto argumentai, jog jam, lyginant su kitais nuteistaisiais, paskirta didžiausia bausmė už padarytą nusikaltimą, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta, M. L. už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokia pati bausmė paskirta ir M. Š. už analogišką nusikaltimą. Tačiau pažymėtina, kad bausmė nuteistajam skiriama įvertinus ne tik jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės laipsnį, formą, bet ir nuteistojo asmenybę. Kaip matyti, M. L. iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas 6 kartus. Už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo taikyta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir tokia bausmė neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertintina ir tai, kad A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2017 m. sausio 13 d. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiais laisvės atėmimo (LITEKO sistemos duomenys, bylos Nr. 1A-269-174/2017). Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis daug kartų baustas ir administracine tvarka. Taigi šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkiui.Pažymėtina, kad nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl galutinė bausmė yra griežtesnė nei kitiems asmenims, nuteistiems skundžiamu nuosprendžiu už tą pačią nusikalstamą veiką. Esant išdėstytiems argumentams, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl A. P. gynėjo advokato T. L. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio taikymo. Mano, kad teismas nuteistajam A. P. nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio vien dėl to, kad kiti asmenys nepripažino kaltės ir teismas neturėjo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, mano, kad teismas turėjo įvertini pernelyg ilgą proceso trukmę ir nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. P. už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64¹ straipsnyje nustatyta taisyklė, jog tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str.). BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatytas aiškios sąlygos, kada teismas turi teisę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji padarę vieną ar kelis nusikalstamas veikas, teismas gali atlikti tik tada, kai šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.Pažymėtina, kad dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, tai yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju byloje kaltinimai dėl tos pačios veikos padarymo pareikšti 4 asmenims. Nors nuteistieji pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, tačiau apklausus nuteistuosius teisme, teismas sprendė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nėra galimas, nes kaltinamieji M. Š. ir A. L. iš esmės pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino. Todėl byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienam iš nuteistųjų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą bei sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Vien tai, jog A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nesudaro sąlygų BK 64¹ straipsnio taikymui. BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo.Atmestini apelianto argumentai, jog skiriant bausmę šiuo atveju nepagrįstai neįvertinta pernelyg ilga proceso trukmė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam įtarimas įteiktas 2016 m. vasario 24 d.(t. 2, b. l. 96). 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtas nutarimas paskelbti A. P. paiešką. 2017 m. sausio 20 d. A. P. sulaikytas (t. 2, b. l. 129). Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi išspręstas A. P. baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas. Byla sujungta su baudžiamąja byla, kurioje kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį pareikšti M. Š., A. L., M. M. ir R. S.. Nuosprendis priimtas 2017 m. gegužės 10 d. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad proceso trukmė buvo pernelyg ilga, todėl remiantis šia aplinkybe švelnini paskirtą bausmę, nebuvo jokio pagrindo. Nuteistasis A. P. prašo atidėti bausmės vykdymą.BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. P. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. P., nors yra labai jauno amžiaus, yra teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, už viešosios tvarkos pažeidimą. 2014 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu. Paskutinį kartą nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką (padaryta 2015-05-13), numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (t. 2, b. l. 145–155). Kaip matyti, nuteistajam iki tol taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Tai rodo, kad jam būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad sistemingai daro ir administracinius teisės pažeidimus. Iš viso administracine tvarka baustas 13 kartų (t. 2, b. l. 156-164). Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Nuteistojo elgesys bausmės atidėjimo metu nesuteikia pagrindo juo pasitikėti.Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenimis nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, nesimoko, yra nevedęs, tvirtų socialinių ryšių neturi. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių. Įvertinus A. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtą bausmę jis yra atlikęs. Iš Vilniaus pataisos namų paleistas 2016 m. kovo 23 d. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė apie 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. iki minėto Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo.BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tuo atveju kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2012, 2A-8-648/2016). Nauju nuosprendžiu paskirta bausmė su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, bendrinama laikantis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, ir subendrinta bausmė paskiriama tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015).Nagrinėjamu atveju Tauragės rajono apylinkės teismas, nors ir turėjo pareigą už BK 25 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau to nepadarė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 63 straipsnio 9 dalies, taikymo (BPK 328 str. 1 p.). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, skundžiamu nuosprendžiu bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistajam, A. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. P. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. P. paskirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytina visiškai atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu A. P. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Savinijus KatauskasDalia KursevičienėVioleta Miliuvienė