Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Nustatyta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (vairuoti visų rūšių transporto priemones) ketverius metus šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 080 Eur dydžio sumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2024-06-10, apie 13.35 val., Šilutės r., B. k., B. g., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovęs į E. F. 1 000 Eur vertės automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame paliktu rakteliu užvedęs variklį ir automobiliu važiuodamas iš kiemo, pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis, neišvažiavęs iš kiemo, dėl girtumo nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuriuo atsitrenkęs į metalinę konstrukciją sustojo, o tuo metu į kiemą išbėgęs E. F. jį sulaikė.

1.2. 2024-06-10, apie 13.35 val., Šilutės r., B. k., B. g., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,82 promilių neblaivumas, vairavo E. F. automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nesuvaldęs atsitrenkė į metalinę konstrukciją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašoma M. M. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdamas pateikto apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apelianto ir jo gynėjo vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį, vertino tai, kad M. M. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant savanaudiškų tikslų, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kita veika baigta. Vertindamas M. M. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad šis asmuo anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla, jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, pasikėsino padaryti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. M. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias bausmes, numatytas straipsnių sankcijose: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis (devyni mėnesiai); pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, kurio terminas taip pat nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis (šeši mėnesiai). Paskirtos bausmės subendrintos taikant M. M. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir M. M. paskirta subendrinta bausmė – devyni mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgęs į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – šešis mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas M. M. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, be kita ko, už analogiškas nusikalstamas veikas: už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės, taip pat už vagystes, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Taigi akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, kurios, akivaizdu, savo tikslų nepasiekė. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir kartu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas ar paskirtos bausmės atidėjimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Akivaizdu, kad nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

9. Tai, kad M. M. turi sugyventinę, su kuria ketina susituokti, ir darbą, teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nešvelnina jo situacijos atsakomybės ir bausmės prasme ir neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistojo nurodytos aplinkybės egzistavo ne tik iki šios nusikalstamos veikos padarymo, bet ir prieš ankstesnes jo darytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, skiriant bausmę, ją švelninant svarbu ne tik tinkamai įvertinti byloje surinktus duomenis, kaltinamojo asmenybę, tačiau labai svarbu nesudaryti pagrindo nusikalstamas veikas darantiems asmenims piktnaudžiauti teise bei teismų išreiškiamu pasitikėjimu jais, o šiuo atveju M. M. net ir po jam paskirtų ankstesnių realių laisvės atėmimo bausmių ir jų atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog jo rizika nusikalsti ir daryti analogiško pobūdžio nusikaltimus išlieka, todėl būtent su laisvės atėmimu susijusi bausmė leis įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atliks prevencinį tikslą, apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat ji užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti nuteistojo M. M. gynėjo prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. M. bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.