- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-422-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00649-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-773-728/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų vėjas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Axis Power“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lygumų vėjas“ 6 316,13 Eur skolos, 103,58 Eur delspinigių, 73,75 Eur baudos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. šalys sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 14004-RTD (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti Vėjo jėgainės elektros įrenginių prijungimo prie AB ,,LESTO“ skirstomųjų tinklų techninį ir darbo projektus bei gamintojo dalies techninį darbo projektą. Darbai turėjo būti atliekami 3 etapais, kiekvieno etapo kaina buvo išskirta Sutarties priede Nr. 1 ,,Kainos detalizacija“. Ieškovė per 2 etapus parengė techninį projektą, kurį perdavė atsakovei šalims pasirašant 2014 m. gegužės 6 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. SPA 14/38 (I etapas), bei parengė techninį darbo projektą (II etapo darbai), kuris buvo perduotas atsakovei šalims pasirašant 2014 m. balandžio 8 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. SPA 14/31. Atsakovė tiek darbų priėmimo metu, tiek po jų priėmimo nei žodžiu, nei raštu jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė, tačiau priėmusi I ir II etapo darbus rodė nenorą tęsti likusius sutarties darbus, vengė kontakto. Ieškovė pateikė atsakovei 2015 m. spalio 5 d. raštą dėl ketinimo nutraukti sutartį; atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad darbų perdavimas laikomas neįvykdytu, nes šalys pasirašė ne tos formos darbų perdavimo dokumentą, nurodė, kad neketina tęsti sutarties ir ją nutraukia. 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 6 316,13 Eur apmokėjimo, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo.Atsakovė UAB „Lygumų vėjas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė darbų eiliškumo tvarkos, ką patvirtina darbų perdavimo aktų datos, 2014 m. balandžio 8 d. aktu nebuvo perduotas joks techninis darbo projektas, o tik techninio darbo projekto dokumentacija, iš viso 4 lapai, taip pat ir 2014 m. gegužės 6 d. aktu buvo perduota tik techninių projektų dokumentacija. Atsakovė, gavusi tik keletą dokumentų, neturėjo pagrindo manyti, kad tai yra techninis projektas ir techninio darbo projektas. Be to, sutartimi buvo numatytos darbų perdavimo-priėmimo aktų formos, kurių ieškovė nesilaikė. Sutarties papildymai galimi tik raštu ir patvirtinti parašais bei antspaudais. Ieškovė paminėtų sutarties sąlygų nesilaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 493,46 Eur skolos, 195 Eur žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 6 493,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei per du kartus perdavė techninį projektą (I etapo darbai), dėl kurio 2014 m. gegužės 6 d. šalių atstovai pasirašė perdavimo priėmimo aktą Nr. SPA 14/38, bei parengė ir perdavė techninį projektą (II etapo darbai), dėl kurio perdavimo šalių atstovai pasirašė 2014 m. balandžio 8 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. SPA 14/3. Teismas pažymėjo, kad abu aktai pasirašyti atsakovės atstovų, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka aktų neginčijo, todėl atsakovės teiginys, kad aktai neatitinka šalių nustatytos formos, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes yra galiojantys ir patvirtinantys ieškovės pareigos pagal sutartį atlikimą.Teismas nesutiko su atsakove, kad pagal aktų turinį matyti, jog buvo perduota tik keli lapai dokumentacijos, o ne patys projektai, kadangi patys projektai ir yra dokumentų rinkinys, taigi atsakovės paminėti teiginiai yra tik prielaidos, nepatvirtintos objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė ieškovei po aktų pasirašymo jokių pastabų dėl darbų kokybės, todėl konstatuotina, kad darbai atlikti tinkamai.Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad darbai perduoti netinkama perdavimo akto forma, nes šis teiginys, teismo vertinimu, nėra reikšmingas šalių ginčui.Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu dėl pažeisto darbų atlikimo eiliškumo, nes sutartyje nėra numatyta, kokiu eiliškumu turi būti atliekami darbai. Be to, toks darbų etapų eiliškumas, anot teismo, atitiko pačios atsakovės poreikius ir interesus. Teismas nurodė, kad techninis ir techninis darbo projektas priklauso visiškai atskiroms iš esmės vienai nuo kitos nepriklausančioms projektų rūšims, jie rengiami skirtingais Statybos reglamente nurodytais atvejais.Be to, teismas atmetė atsakovės teiginį, kad nebuvo perduota topografinė nuotrauka, nes pareiga pateikti tokią nuotrauką numatyta pačiai atsakovei, kuri tris kartus teikė vis patikslintą topografinę nuotrauką, kas sąlygojo II etapo darbų nukėlimą.Teismas taip pat nurodė, kad, kaip paaiškino ieškovė, akte grafa ,,kiekis“ reiškia ne lapų skaičių, o projekto egzempliorių skaičių. Su dubliku pateiktas projektas sudaro 105 lapus, o techninis darbo projektas – 154 lapus. Teismo nuomone, atsakovė klaidina šiuo klausimu teismą, be to, tai rodo, jog atsakovė nesilaiko geros praktikos principų santykiuose su kitais ūkio subjektais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Lygumų vėjas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo motyvai prieštarauja elementariai logikai, nes neginčijama aplinkybe laikytina tai, kad techninis darbo projektas yra rengiamas būtent pradinio – techninio – projekto pagrindu. Be to, priešingai nei nurodė teismas, sutartyje buvo aiškiai numatytas I ir II darbų etapų eiliškumas, o topografinė nuotrauka ir yra atliekama būtent tuo tikslu – kad būtų galima realiai įgyvendinti paskesnį (realizuojantį techninį projektą) techninį darbo projektą. Akivaizdu, kad būtent topografinė nuotrauka ir apsprendžia tikslias darbų atlikimo koordinates, parengiant konkretų techninį darbo projektą.Teismas, nurodydamas „Statybos reglamentą“, taip ir nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriuo būtų vadovavęsis ir kuriuo pagrįstų savo sprendimą, todėl toks teismo motyvas yra nepagrįstas.Priešingai nei nurodė teismas, tuo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005, 6.9-6.11 punktuose, kuriuose pateikiamos vartojamos sąvokos, nurodyta, kad techninis darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai.Teismas, neteisingai konstatavęs, kad darbų eiliškumas neturėjo jokios reikšmės, klaidingai suvokė ir pačios atsakovės valią. Atsakovė aiškiai žinojo, kad techninio darbo projekto neįmanoma parengti be techninio projekto. Būtent tokia faktinė aplinkybė ir negalėjo atsakovei sudaryti pagrindo laikyti, kad perduodami realiai atlikti darbai, kadangi realus darbų atlikimas tokiu eiliškumu nėra įmanomas. Be to, sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose buvo aiškiai numatytas tokių projektų eiliškumas (priešingai nei konstatavo teismas).Techninio darbo projekto neįmanoma pateikti, neparengus techninio projekto, todėl teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad minėtais aktais buvo perduoti būtent patys projektai, o ne šių projektų atskiros dalys susipažinti. Dėl šios priežasties atsakovė ir neturėjo jokio pagrindo nesutikti su šiais perdavimo-priėmimo aktais ir juos ginčyti ir/ ar ginčyti tariamų darbų kokybę.Teismas vertino tik ieškovės dublike nurodytus teiginius, o dėl atsakovės triplike išdėstytų aplinkybių bei motyvų nepasisakė ir net neatmetė jų kaip nepagrįstų. Ieškovės vėliau (teisminio nagrinėjimo metu) pateikti projektai nepatvirtino faktinės aplinkybės, kad tokie projektai buvo perduoti minėtais perdavimo-priėmimo aktais (kaip užbaigti ir parengti tuo metu). Teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovės teiginiams lyginant su atsakovės triplike nurodytais motyvais bei faktinėmis aplinkybėmis ir, faktiškai neišnagrinėjęs tripliko motyvų, nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo bylą.Teismas neturėjo nuoseklios pozicijos bylos nagrinėjimo metu – nors buvo nusprendęs iškviesti perdavimo-priėmimo aktus pasirašiusius asmenis tam, kad išsiaiškintų realias faktines aplinkybes ir galėtų nustatyti asmenų tikrąją valią, šiems asmenims neatvykus, nusprendė bylą išnagrinėti be šių asmenų apklausos. Taigi teismas nesiekė išsiaiškinti konkrečių asmenų valios: kaip šie asmenys suvokė perdavimo-priėmimo aktus, kokius konkrečius dokumentus priėmė, ar šie asmenys turėjo pagrindo laikyti šiuos aktus kaip atitinkamų etapų perdavimą, kadangi aktai neatitiko sutartimi nustatytos perdavimo-priėmimo aktų formos (kurioje ir buvo numatyta galimybė (grafa) reikšti pastabas dėl pačių darbų ar šių darbų kokybės).Teismas nevertino atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad, pagal sutarties 6.1 punktą, ieškovė privalėjo pateikti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą per 5 dienas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo pasirašymo dienos. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą atsakovei pateikė tik 2015 m. lapkričio 4 d. raštu, taigi pati ieškovė tokiu neveikimu pripažino, kad darbai nebuvo atlikti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Axis Power“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apeliantė naudoja argumentus, kurie jau buvo nurodyti apeliantės atsiliepime į ieškinį ir triplike. Šie apeliantės argumentai, t. y. kad techninis darbo projektas gali būti rengiamas tik parengto techninio projekto pagrindu, tėra samprotavimai, kurie neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei šalių sudarytos sutarties esmės.Pati apeliantė savo apeliaciniame skunde remiasi neegzistuojančiu teisės aktu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, kuris 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-808 buvo pakeistas į STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“.Apeliantės nurodytas projektų rengimo eiliškumas yra iš esmės klaidingas. Apeliantės argumentai būtų logiški tik tuo atveju, jeigu būtų teigiama, kad, tik parengus techninį projektą, galima rengti darbo projektą, bet ne techninį darbo projektą, nes techninis projektas ir techninis darbo projektas yra atskiros, savarankiškos projektų rūšys. Teismas tinkamai atsižvelgė į taikytiną teisinį reguliavimą ir ieškovės argumentus, o aplinkybė, kad teismas nenurodė tikslaus STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ punkto, nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir nėra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.Apeliantė nevertino projektavimo darbų etapiškumo atsižvelgdama į sutarties esmę, t. y. kad techniniu darbo projektu (II etapas) buvo siekiama numatyti planuojamo statyti objekto technines savybes, o I etape buvo rengiamas AB LESTO techninis projektas, pagal kurį šis objektas būtų jungiamas prie AB LESTO elektros tinklų. Akivaizdu, kad rengti AB LESTO dalies techninį projektą nežinant galutinių statomo objekto savybių nebūtų protinga. Tad toks darbų etapiškumas atitiko pačios apeliantės poreikius ir interesus.Apeliantė turėjo visas galimybes perdavimo-priėmimo aktuose pažymėti savo pastabas (jeigu tokios būtų) arba padaryti tai atskirame dokumente. Apeliantės argumentai, kad kitokia aktų forma iš esmės apribojo jos galimybes teikti pastabas dėl atliktų darbų, yra nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Apeliantė, būdama verslo santykių dalyvė, turėjo visas galimybes elgtis kaip rūpestingas asmuo ir tinkamai naudotis savo teisėmis.Apeliantės argumentai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl visų apeliantės tripliko argumentų, yra nereikšmingi ir atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su projektuotoju už atliktus projektavimo darbus pagal šalių sudarytą projektavimo darbų sutartį.Byloje nustatyta, kad šalys sudarė sutartį, pagal kurią projektuotojas (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovo (apeliantės) užduotį atlikti šiuos darbus: pagal pridėtas AB LESTO prisijungimo sąlygas parengti vėjo jėgainės elektros įrenginių prijungimo prie AB LESTO skirstomųjų tinklų techninį ir darbo projektus bei gamintojo dalies techninį-darbo projektą, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti projektuotojui sutartyje numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 3.1 punktas).2014 m. balandžio 8 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė, o apeliantė priėmė gamintojo dalies techninio darbo projekto dokumentaciją (II etapo darbus), o 2014 m. gegužės 6 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė apeliantei techninių projektų dokumentaciją (I etapo darbus).Šalių sudarytos Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad darbai turi būti priimti užsakovo per penkias darbo dienas nuo projektuotojo Darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo užsakovui arba per šį terminą turi būti pateikiamas pagrįstas ir motyvuotas atsisakymas priimti darbus. Nors apeliantė pabrėžia, kad ieškovės pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai neatitiko Sutartyje nustatytos formos, apeliantė nepateikė įrodymų, kad, vadovaudamasi nurodyta Sutarties nuostata, būtų motyvuotai atsisakiusi priimti darbus, priešingai, pateiktus aktus pasirašė ir jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė. Apeliantės argumentas, kad pateiktuose aktuose nebuvo pastaboms skirtos grafos, nepagrindžia, kad iš apeliantės buvo atimta reali galimybė tokias pastabas pareikšti, pavyzdžiui, kaip teigia ieškovė, įrašyti jas pačiame perdavimo-priėmimo akte arba, kaip minėta, atsisakyti pasirašyti tokios formos aktą.Taigi byloje nustatyta, kad dalį Sutartyje numatytų darbų ieškovė apeliantei perdavė, o pastaroji juos priėmė, todėl, remiantis Sutarties nuostatomis (3.1, 6.1, 8.2 punktai), apeliantei atsirado pareiga už juos sumokėti.Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad vien dėl to, jog ieškovė pateikė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą ne per penkias dienas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, kaip numatyta Sutarties 6.1 punkte, toks ieškovės elgesys reiškia, kad darbai nebuvo atlikti. Teismas konstatuoja, kad, esant šalių pasirašytiems darbų perdavimo-priėmimo aktams, toks aiškinimas būtų nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad tokiu eiliškumu, kokiu darbus atliko ieškovė – iš pradžių II etapo, o po to – I etapo darbus, darbai negalėjo būti atlikti. Tačiau, kaip minėta, atliktus darbus apeliantė priėmė; nors tvirtina, kad aiškiai žinojo, jog techninio darbo projekto neįmanoma parengti be techninio projekto, jokių pastabų nepareiškė, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neteko teisės remtis darbų trūkumų (t. y. netinkamos atliktų darbų kokybės) faktu. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo pagrindo laikyti, jog pasirašomais darbų perdavimo-priėmimo aktais perduodami realiai atlikti darbai, todėl juos pasirašė ir neturėjo pagrindo jų ginčyti ir/ ar ginčyti darbų kokybę, atmetami kaip deklaratyvūs, nes apeliantė, būdama verslininkė, turėjo suvokti darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo teisinę reikšmę.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, motyvavo priimtą sprendimą, todėl vien tai, kad teismas, kaip pabrėžia apeliantė, nepasisakė dėl visų apeliantės tripliko argumentų, nėra pagrindas spręsti, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, lėmusį neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.