- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- II-15-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00750-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atstovės advokatės B. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d., 20.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vietiniuose keliuose, vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, buvo automobilio FORD vairuotojo veiksmai. Tokiais savo veiksmais T. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 101, 154 punktus, 1 priedo 203 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl T. G. paskirta galutinė 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas T. G. atstovės advokatės B. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodyta, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo konkrečiu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. G. visiškai nesuprantama, kodėl institucija visą procesą subjektyviai įžvelgia tik jo vieno kaltę dėl eismo įvykio. Nesuprantama, kodėl jam, kaip proceso dalyviui, buvo nesudarytos galimybės dalyvauti (teikti klausimus ekspertui, susipažinti su atlikta ekspertize, pasirinkti ekspertą ar žinoti, koks ekspertas atliks tyrimą ir kt.) administracinio nusižengimo byloje nusprendus paskirti eismo įvykio kilimo priežasties nustatymo ekspertizę. Nei ekspertizės aktas, nei duomenys apie ketinimą atlikti ekspertizę nebuvo suteikti pareiškėjui, nepaisant to, jog įstatymas suteikia proceso dalyviui teisę užduoti klausimus ekspertui, nušalinti ekspertą, pateikti papildomus duomenis ekspertizei atlikti. Institucijos kaltinamojo nutarimo motyvai vertintini kaip šališki ir subjektyvūs, tyrimas atliktas neskaidriai, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad pareiškėjui atvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, net nebuvo leista pasigaminti ekspertizės akto kopijos, o protokolą surašęs pareigūnas buvo iš anksto priėmęs sprendimą, jo nedomino nešališkas ir objektyvus tyrias, kita vertus, to tyrimo kaip ir nebuvo. Dėl neobjektyvaus tyrimo pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad transporto priemonės MAN vairuotojas pažeidė esmines kelių eismo taisykles ir staiga įvažiavo į priešingą eismo juosta, kirto draudžiamą kirsti juostą ir apie tokį šio vairuotojo manevrą pareiškėjas negalėjo numanyti, tokius manevrus draudžia kelių eismo taisyklės, tokią eismo įvykio kilimo priežastį nustatė pareigūnai, kurie atvyko į eismo įvykį dėl vairuotojų ginčo. Šie duomenys priimant nutarimą neįvertinti. Skundžiamu nutarimu formaliai nurodyta, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui yra pareiškėjo elgesys, kuomet jis turėjo pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, tačiau tokiu būdu, kokį ketino atlikti ir atliko manevrą pareiškėjas, dėl to niekaip negalėjo kilti eismo įvykis, jei pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė būtų važiavusi savo eismo juosta. Tai yra esminis momentas vertinant antros transporto priemonės vairuotojo elgesį, tačiau jis liko neįvertintas. Institucijos vertinimu T. G. žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, turėjo įsitikinti šio manevro saugumu, praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones ir tik tuomet įvažiuoti į pagrindinį kelią, juo labiau žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus T. G. turi įvertinti ir ta aplinkybę, kad pagrindiniu keliu gali važiuoti transporto priemonės atbulomis. Kaip ir nurodė aukščiau pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių nesitikėjo, jog kitas vairuotojas padarys staigų manevrą, neleistinai kirs ištisinę liniją ir atsidurs priešpriešinėje kelio juostoje, dėl ko įvykio eismo įvykis. Akcentuotina ir tai, jog T. G. savo automobiliu posūkio manevrą atliko jam skirtoje eismo juostoje, jų važiavimo kryptys nesikirto, eismas nebuvo vienpusis, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų turėjęs praleisti kita eismo važiuojančius automobilius. Sutinkama, jog visi vairuotojai privalo būti atsargūs, atidūs ir visus manevrus daryti tik leidžiamose vietose ir tik įsitikinus, jog tai yra saugu, tačiau būtent tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir padarė, jis į priešingą kelio juostą neišvažiavo, nekirto ištisinės kelio juostos, todėl negali būti apkaltintas tik vienas eismo dalyvis, kuomet kitas eismo dalyvis grubiai pažeidė eismo taisykles, bei tie pažeidimai nulėmė eismo įvykį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Atsiliepime cituojamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101, 154 punktai, 1, 2, 3 priedai. Institucija pažymi, kad šioje byloje yra atliktas eismo įvykio techninis tyrimas. 2023 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra detalizuojama eismo įvykio eiga, aplinkybės ir apgadinimų kilimo sąlygos. Ekspertizės akte detaliai yra aprašomas visas eismo įvykio mechanizmas. Šio akto išvadoje nurodoma, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, buvo T. G. (Pareiškėjo) veiksmai, kadangi įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui MAN. Institucija pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka Pareiškėjo kaltei pagrįsti. Institucija sutinka, kad krovininio automobilio MAN, vairuotojo veiksmai, t. y. važiavo priešingos krypties eismo juostą buvo nepriimtini, tačiau byloje esantys duomenys paneigia, kad tai tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui įvykti, nes šiuo atveju ne pagrindiniu keliu važiavęs nukentėjusysis, o Pareiškėjas sudarė kliūtį neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančioms transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklės aiškiai reglamentuoja iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl krovininio automobilio MAN vairuotojas važiuodamas pagrindine gatve neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotojas jo nepraleis, sudarys kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Taigi vertinant eismo įvykio duomenų visumą, nustatyta, kad Pareiškėjo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas, Pareiškėjo padaryti KET 9,101,154, 1 priedo 203 punktų pažeidimai buvo esminiai ir pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Byloje esanti duomenų visuma, pagrįstai leidžia teigti, kad Pareiškėjas nebuvo atidus ir atsargus, iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus kliudoma pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui MAN, kuris jau iš anksto buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Institucija pažymi, kad nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė yra krovininis automobilis, todėl Institucija nesutinka su skunde nurodytais teiginiais, kad nukentėjusiojo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo staigiai, kadangi atsižvelgiant į transporto priemonės gabaritus ir masę, manytina, kad staigų manevrą lyginant su lengvąją transporto priemone, atlikti yra sudėtinga ir šiuo atveju toks manevras nebuvo atliktas. Šios aplinkybės, tai yra, kad nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė jau iki eismo įvykio buvo įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą taip pat nurodomos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 16 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija pažymi, kad nesutinka su Pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su byloje esančiais duomenimis ir eismo įvykio ekspertizės aktu. Pareiškėjui 2023 m. birželio 29 d. buvo pateikti byloje esantys duomenys, tarp, kurių ir eismo įvykio ekspertizės aktas. Institucija kritiškai vertina Pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, kad tyrimas atliktas neskaidriai, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktoms faktinėms aplinkybėms, tyrimas buvo neobjektyvus. Šios skunde nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos ir neparemtos jokiais konkrečiais faktais bei duomenimis, akivaizdu, kad Pareiškėjas nurodo, kad tyrimas atliktas neskaidriai, neobjektyviai, vien dėl to, kad buvo priimtas sprendimas patraukti jį atsakomybėn dėl KEI pažeidimų, tai yra dėl to, kad buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Institucija pažymi, kad tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai ir iki galo, buvo išnaudotos visos priemonės kaltam asmeniui nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė B. P. pristatė skundą ir jame išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, kad nebuvo leista užduoti klausimus ekspertei, nebuvo galimybės susipažinti su procesiniais dokumentais, dėl ko procesas galimai buvo šališkas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. G. nurodė, kad vairavo mikroautobusą FORD važiavo iš šalutinio kelio, privažiavęs sankryžą su pagrindiniu keliu pristabdė, ruošėsi sukti į dešinę. Matydamas, kad iš kairės pusės nėra transporto priemonių, kelias uždarytas, dešinėje pusėje matydamas sunkvežimį, kuris buvo kitoje eismo juostoje, žinodamas, kad tokioje padėtyje esantis sunkvežimis negali kirsti eismo juostos, suko į dešinę pusę, tai yra, tokiu būdu įsitikino, kad jo manevras saugus. Nesitikėjo, kad sunkvežimis eismo juostą kirs, susidūrimo išvengti nebuvo galima. Matė, kad sunkvežimis turėjo pirmumą, tai yra, prieš pareiškėją buvo kelio ženklas „Duoti kelią“, šio ženklo reikšmė jam yra žinoma. Kelio greičio ribojimo ženklų nebuvo, tai buvo miesto teritorija. Sunkvežimis buvo nutolęs apie 50-100 m, buvo dešinėje eismo juostoje. Po susidūrimo pareiškėjo vairuojama transporto priemonė atšoko nemažai, kadangi kairiu automobilio kampu pataikė į kopėtėles prie rato, kuriomis reikia įlipti į kabiną, tai yra, pateikė į šoninę sunkvežimio pusę. Savo akiratyje krovininį automobilį kelyje ir jo padėtį matė bent vieną kartą, sunku atsiminti.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. U. nurodė, kad T. G. nepažįsta, nėra giminaitis, neturi tikslo apkalbėti. Tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini), vežė žvyrą, apie 17 t, dirbo su krovininiu automobiliu MAN. Kažkada buvo trikampis, darė toje vietoje žiedą. Už sankryžos buvo pastatyta tvora, kadangi niekaip kitaip sankryžoje rikiuotis negali, sankryžoje persirikiavo į priešpriešinį eismą ir lėtai važiavo, nes buvo uždaryta didelė dalis gatvės, sunku pravažiuoti. Tai vienintelis privažiavimas prie tos vietos, kurioje turėjo išpilti žvyrą. Įvykio vietoje buvo ženklai apie kelio darbus. Kitą automobilį matė, tai buvo autobusiukas, berods FORD TRANSIT, jis stovėjo šalutiniame kelyje. Autobusiukas atlėkė, liudytojo mintis buvo „negi jis nesustos“ ir tuo metu įvyko avarija. Autobusiukas atšoko mažiausiai 3 metrus, kadangi atsimušė į priekinį sunkvežimio ratą. Liudytojo vairuojamas krovininis automobilis aukštesnis nei FORD TRANSIT. Nepastebėjo, ar autobusiuko vairuotojas matė jį, mano, kad autobusiuko vairuotojas beveik nestabdė. Iki įvykstant susidūrimui, sunkvežimio greitis buvo ne daugiau 20 km/h, kadangi pati sankryža yra pakilusi. Susidūrimo metu krovininis automobilis buvo pakrautas, liudytojo automobilis beveik stovėjo susidūrimo metu. Kadangi automobilis buvo pakrautas, staigiai atlikti manevrų neįmanoma. Kokias aplinkybes nurodė, nelabai atsimena. Kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, buvo likę 4-5 m iki sankryžos. Toje vietoje važiavo 4 kartą tą dieną, prieš tai taip pat važiavo, todėl gerai žinojo vietą. Nuo sankryžos, kurioje įvyko susidūrimas, žvyras buvo verčiamas maždaug už 150 m. FORD TRANSIT atsitrenkė į kairį priekinį ratą.
Teismo posėdžio metu ekspertė L. L. nurodė, kad išgirdusi pareiškėjo, liudytojo pasisakymus, savo pateiktą ekspertizės aktą tvirtina pilnai. Transporto priemonių važiavimo greitis buvo vertinamas remiantis realiomis užfiksuotomis aplinkybėmis. Automobilis FORD TRANSIT vienareikšmiškai turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms kitoms transporto priemonėms, ekspertizės tikslas buvo įvertinti, ar MAN jau įvažiavo į sankryžą. Tyrimo metu nustatyta, grafiškai pavaizduota, kad įvažiuojant į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, MAN sunkvežimis važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, ir kadangi FORD TRANSIT nebuvo vietos saugiai važiuoti, todėl jis turėjo duoti kelią MAN automobiliui, nepriklausomai nuo to, ar šis kerta ištisinę liniją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. 1 priedo 203 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.
Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo T. G. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101, 154 punktus, 1 priedo 203 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. T. G. buvo nubaustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d., 20.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vietiniuose keliuose, vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, buvo automobilio FORD vairuotojo veiksmai.
Teismo posėdžio metu ištyrus rašytinius įrodymus, peržiūrėjus byloje esančią eismo įvykio schemą, T. G., E. U. paaiškinimus, Lietuvos ekspertizės centro 2023 m. kovo 16 d. ekspertizės aktą, nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė T. G. vairuojamas FORD TRANSIT mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir E. U. vairuojamas krovininis sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kilo dėl T. G. veiksmų, teismas neturi pagrindo abejoti D. V. kalte dėl analizuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo T. G. atstovė advokatė B. P. prašė panaikinti nutarimą, kuriuo paskirta 60 Eur bauda, kadangi T. G. nesuprantama, kodėl dėl eismo įvykio yra įžvelgiama tik jo kaltė, nors ir kitas eismo įvykio dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles. Teismo posėdžio metu T. G. nurodė, kad matydamas, jog iš kairės pusės nėra transporto priemonių, kelias uždarytas, dešinėje pusėje matydamas sunkvežimį, kuris buvo kitoje eismo juostoje, žinodamas, kad tokioje padėtyje esantis sunkvežimis negali kirsti eismo juostos, suko į dešinę pusę, tai yra, tokiu būdu įsitikino, kad jo manevras saugus. Nesitikėjo, kad sunkvežimis eismo juostą kirs, susidūrimo išvengti nebuvo galima. Nesutiko, kad dėl įvykio kaltas tik jis, kai sunkvežimio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles ir važiavo priešpriešine eismo juosta.
Tuo tarpu Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad šioje byloje yra atliktas eismo įvykio techninis tyrimas. 2023 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra detalizuojama eismo įvykio eiga, aplinkybės ir apgadinimų kilimo sąlygos. Institucija sutiko, kad krovininio automobilio MAN, vairuotojo veiksmai, t. y. važiavo priešingos krypties eismo juostą buvo nepriimtini, tačiau byloje esantys duomenys paneigia, kad tai tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui įvykti, nes šiuo atveju ne pagrindiniu keliu važiavęs nukentėjusysis, o Pareiškėjas sudarė kliūtį neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančioms transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms.
Šalinant pareiškėjo T. G. atstovės advokatės B. P. kritiką dėl institucijos jiems nesuteiktos galimybės skiriant ekspertizę užduoti klausimus, teismas į posėdį iškvietė tyrimą atlikusią ekspertę L. L., kuriai proceso dalyviai nevaržomi uždavinėjo klausimus. Ekspertė teismo posėdyje pilna apimtimi patvirtino pateiktą ekspertizės aktą ir atsakydama į klausimus nurodė, kad jai nekilojo jokių abejonių dėl to, kad šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo T. G. vairuojamo FORD TRANSIT mikroautobuso veiksmai.
2023 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: T. G. vairuodamas transporto priemonę FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) privažiavus sankryžą su pagrindine (duomenys neskelbtini), suko į dešinę, tuo metu E. U., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) artėjo link sankryžos su (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Į sankryžą įvažiavus T. G. automobiliu FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės susidūrė. Automobilis FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairiuoju kampu atsitrenkė į sunkvežimio MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekinę dalį – kabinos laiptelį, sparną, ratą. Po susidūrimo automobilis FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir atblokštas atgal, o sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, buvo automobilio FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. G. veiksmai, tai yra, jis įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ekspertės teismo posėdyje teiktais paaiškinimais arba ekspertizės aktu, kuris atkūrė eismo įvykio eigą ir priežastis pagal byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus ir kitus įrodymus, t.y. pareiškėjo ir liudytojo E. U. parodymus, eismo įvykio schemą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, kitus papildomus duomenis apie eismo įvykį.
Taigi, teismui nekyla abejonių, kad aptariamas eismo įvykis įvyko ne dėl sunkvežimio MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo, o dėl T. G., vairavusio FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veiksmų, kai jis, nesilaikydamas kelio ženklinimo, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu bei nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai pagrindiniu keliu, kai tokią pareigą turėjo ir privalėjo praleisti pagrindinių keliu sankryžą kertančią transporto priemonę. Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo netikėti ekspertizės akte pateikta medžiaga bei išvadomis, kurios, kartu su kita rašytine bylos medžiaga, sudaro pagrindą teigti, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtent T. G. kaltę.
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir T. G. atstovės advokatės B. P. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.