Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-29 · Byla Nr. Ik-729-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
Ik-729-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00116-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-729-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00116-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. K., nedalyvaujant atsakovų Marijampolės pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinę žalą; 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus: pateikti jam susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa; įrengti 12-ame būryje karšto vandens boilerį, išduoti pareiškėjui elektrinę šildymo pagalvę ir elektrinį virdulį 12-am būriui; pateikti dokumento kopiją dėl gauto dokumento, atsiųsto Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6, 15) nurodė, kad jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namus prašydamas pateikti informaciją apie OASys programą, gauti leidimą vaistiniams preparatams, įrengti 12-ame būryje karšto vandens tiekimą ir išduoti šiam būriui arbatinuką, jam asmeniškai išduoti elektrinę šildymo pagalvę sveikatos būklei gerinti. Atsakovas prašymų netenkino. Kreipėsi į atsakovą dėl siunčiamų laiškų registravimo apskaitos žurnalo kopijos pateikimo, kur jis pasirašė dėl gautos korespondencijos administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012. Kopija buvo įteikta, bet nėra jokių duomenų, kad tai dėl administracinės bylos Nr. I-1626-554/2012. Dėl skunde nurodytų teisės pažeidimų jis patyrė skriaudą, todėl jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina materialiai. Prašo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašymuose (skunduose) nurodytus ir neatliktus veiksmus.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 30-32) nurodė, kad į pareiškėjo prašymą dėl elektrinio virdulio, elektrinės šildymo pagalvės ir boilerio dvyliktame būryje įrengimo jam buvo atsakyta 2012 m. gruodžio 3 d. raštu. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja pataisos namų administracijos nuteistųjų būriuose įrengti karšto vandens boilerį ar kitą karšto vandens tiekimo sistemą. Visiems nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos praustis karštu vandeniu tam įrengtose patalpose pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką. Nuteistųjų būriui Nr. 12 yra išduoti 2 ant viryklės kaitinami virduliai, būryje yra 4 elektrinės viryklės minėtiems virduliams kaitinti. Pareiškėjas V. K. turi asmeninį elektrinį virdulį, kuriuo gali naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrojoje nuteistųjų valgykloje tris kartus per dieną visiems nuteistiesiems pateikiamas karštas maistas ir karšti skysčiai (arbatos, sriubos). Teisės aktai nenumato elektrinių buitinių prietaisų, tokių kaip elektrinė šildanti pagalvė, išdavimo nuteistiesiems. Duomenų apie šio prietaiso panaudojimo būtinumą dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovas neturi. Pataisos namų administracija patenkino pareiškėjo prašymą dėl „Atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimu) ir skundus apskaitos žurnalo“ kopijos apie jam įteiktą korespondenciją iš Kauno apygardos administracinio teismo įteikimo. Pagal galiojančius teisės aktus pataisos namų administracija nuteistiesiems skirtos korespondencijos, gaunamos iš teismų necenzūruoja, todėl administracija nežino tokios korespondencijos turinio. Pareiškėjui buvo pateikta bendra informacija apie OASys programą. OASys sistema skirta tik tarnybiniam naudojimui, su ja gali dirbti tik tuo tik apmokyti darbuotojai ir kitus Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraše nurodytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl nėra teisinio pagrindo su OASys sistema susipažinti pareiškėjui. Atsakovo nuomone, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti deliktinė atsakomybė bei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Dėl įpareigojimo pateikti susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. prašymu (b. l. 38) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl leidimo susipažinti su OASys metodika. Atsakovas jam atsakė 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20/07-932 (b. l. 39), kuriame nurodė teisės aktą, kuriuo ši metodika patvirtinta bei paskelbimo „Valstybės žiniose“ datą ir numerį. Taip pat paaiškino, kad teisės pažeidėjo vertinimo sistema OASys ir kitos adaptuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos iš adaptuotos elgesio pataisos programos yra skirtos tarnybiniam naudojimui, kad su jomis gali dirbti tik tikslinius mokymus baigę darbuotojai, gavę apmokymo pažymėjimą. Nesutikdamas su atsakovo atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti jam visą informaciją dėl OASys programos (b. l. 58-59). Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 11 d. atsakyme (b. l. 57) nurodė, kad Marijampolės pataisos namų 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20/07-932 pareiškėjui pateiktas atsakymas pagrįstas.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pagal specialaus teisės akto- Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (ir nebūtinai teisės aktus, o gali būti ir jų paaiškinimas raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, 15 p. numato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas naudojantys specialistai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą; turėti patirties atliekant individualius įvertinimus; turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus; būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą. Tos pačios metodikos 24 p. nurodoma, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje diegiamos ar vykdomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos pristatomos tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiam įstaigos personalui. Taigi minėtų teisės aktų nuostatos numato griežtus reikalavimus OASys ir kitos adaptuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudojimui. Aukščiau nurodyti teisės aktai nesuteikia nuteistiesiems teisės gauti visą informaciją apie OASys metodiką, nes ji skirta tik tarnybiniam naudojimui, o pareiškėjas nėra šios sistemos taikymo subjektas. Kadangi pareiškėjas V. K. nėra tinkamas subjektas gauti prašomo pobūdžio informaciją, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ją pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjui 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20/07-932 nurodant teisės aktą, kuriuo ši metodika patvirtinta bei paskelbimo „Valstybės žiniose“ datą ir numerį, buvo suteikta pakankama informacija, atitinkanti BVK 11 str. reikalavimus, todėl teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjui pateikti susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa, nėra. Minėtas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo įrengti 12-ame būryje boilerį karštam vandeniui, išduoti 12-am būriui elektrinį virdulį ir pareiškėjui elektrinę šildymo pagalvę

Byloje nustatyta, kad V. K. 2012 m. lapkričio 20 d. raštu (b. l. 37) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, prašydamas išduoti elektrinį virdulį, elektrinę šildymo pagalvę (dėl nugaros traumos) bei pakabinti šilto vandens boilerį dėl asmens higienos užtikrinimo. Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 20/07-962 (b. l. 10) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei paaiškino, kad jokie norminiai aktai nenumato būtinumo nuteistuosius aprūpinti buitiniais elektros prietaisais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2012 m. gruodžio 12 d. skundu (b. l. 58-59) kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos. Minėta institucija, atsakydama į pareiškėjo skundą 2013 m. sausio 11 d. rašte Nr. IS-1419 (b. l. 7; 56), nurodė, kad Marijampolės pataisos namų 2012 m. gruodžio 3 d. atsakymas yra išsamus ir pagrįstas, atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, pataisos namų gyvenamųjų korpusų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Higienos normos 27 punktas numato, jog karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntų priėmimo patalpoje. Ginčo dėl karšto vandens tiekimo sistemos nebuvimo minėtose patalpose byloje nėra. Galiojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų būriuose privalomai turėtų būti įrengti karšto vandens boileriai ar kitos karšto vandens tiekimo sistemos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui įrengti 12-ame būryje karšto vandens boilerį yra nepagrįstas, netenkintinas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p. numatyta, kad nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Pagal Dušinės darbo grafiką, patvirtintą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56 (b. l. 33, 34), pareiškėjas, kaip ir kiti dvyliktojo būrio nuteistieji turi galimybę pasinaudoti dušine šeštadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad yra ribojamos teisės aktais įtvirtintos pareiškėjo teisės pasirūpinti asmens higiena, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.

Dėl įpareigojimo pateikti dokumento kopiją dėl gauto dokumento atsiųsto Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2012 m. gruodžio 3 d. raštu (b. l. 23) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, prašydamas išsiųsti Kauno apygardos administraciniam teismui įrodymus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012-11-02 nutarties administracinėje byloje Nr. I-1626-554 /2012 įteikimo, pateikti jam apskaitos žurnalo puslapio kopiją, kurioje jis pasirašė dėl minėtos nutarties įteikimo. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, ar buvo išsiųsti įrodymai, patvirtinantys nutarties įteikimą, pripažįsta, jog apskaitos žurnalo kopija buvo įteikta, tačiau nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad tai dėl administracinės bylos Nr. I-1626-554/2012. Pareiškėjui 2013-02-15 nutartimi buvo nustatytas terminas minėtą reikalavimą suformuluoti aiškiai, suprantamai ( b.l. 12-13). Pareiškėjas reikalavimo ir su tuo susijusių aplinkybių nepatikslino. Teismas gali apginti pažeistas teises tik tokiu atveju, jeigu jų pažeidimas aiškiai išdėstomas. Iš skundo turinio spręstina, jog konkrečiu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl to, jog Marijampolės pataisos namų Atsakymų įteikimo nuteistiesiems apskaitos žurnale Nr. 251 nėra įrašo, patvirtinančio, jog gautas teismo dokumentas yra susijęs būtent su administracine byla Nr. I-1626-554 /2012.

Nuteistųjų teisę susirašinėti, laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 99 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120 (toliau – Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklės). Tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 p., tiek Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklių 12p. numato, kad nuteistiesiems įteikiamų laiškų turinys necenzūruojamas, t.y. nuteistajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 22 priede, tiek Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklių 1 priede nustatytų apskaitos žurnalo pildymo formose ( galiojusiose pareiškėjo prašymo pateikimo metu) nenustatyta pareiga institucijai nurodyti nuteistajam įteikiamo laiško turinį, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepažeidė minėtų taisyklių reikalavimų, pildydamas Atsakymų įteikimo nuteistiesiems apskaitos žurnalą ( b. l. 41-45), be to, pareiškėjas iš esmės neišdėstė su tuo susijusių savo teisės pažeidimų. Remiantis išdėstytais argumentais, jo skundas dėl minėto reikalavimo yra taip pat nepagrįstas, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 1 000 000 Lt neturtinę žalą, kurią sieja su Marijampolės pataisos namų administracijos įvykdytais, skunde nurodytais teisės pažeidimais, dėl kurių jam atsirado skriauda.

Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų administracijos (pareigūnų) veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo atsakovo Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priimtų sprendimų (pareiškėjui pateiktų atsakymų), kuriais atsisakyta tenkinti jo keliamus reikalavimus, reiškiamus teisme. Nenuginčyti sprendimai (raštai, kuriais atsakyta į pareiškėjo prašymus) laikomi teisėtais, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų (sprendimų, raštų, atsakymų) neteisėtumo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t.y. buvo teisėti, taigi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir byloje jos nebuvo nustatytos (ABTĮ 57 str.). Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti skriaudą, byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt neturtinę žalą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Janina VitunskienėDaina KukalienėGintaras Čekanauskas