- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- A-822-224-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00116-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinę žalą; 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus: pateikti jam susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa; įrengti 12-ame būryje karšto vandens boilerį, išduoti pareiškėjui elektrinę šildymo pagalvę ir elektrinį virdulį 12-am būriui; pateikti dokumento kopiją dėl gauto dokumento, atsiųsto Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5–6, 15) nurodė, kad jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namus prašydamas pateikti informaciją apie OASys programą, gauti leidimą vaistiniams preparatams, įrengti 12-ame būryje karšto vandens tiekimą ir išduoti šiam būriui arbatinuką, jam asmeniškai išduoti elektrinę šildymo pagalvę sveikatos būklei gerinti. Atsakovas prašymų netenkino. Kreipėsi į atsakovą dėl siunčiamų laiškų registravimo apskaitos žurnalo kopijos pateikimo, kur jis pasirašė dėl gautos korespondencijos administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012. Kopija buvo įteikta, bet nėra jokių duomenų, kad tai dėl administracinės bylos Nr. I-1626-554/2012. Dėl skunde nurodytų teisės pažeidimų jis patyrė skriaudą, todėl jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina materialiai. Prašo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašymuose (skunduose) nurodytus ir neatliktus veiksmus.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 30–32) nurodė, kad į pareiškėjo prašymą dėl elektrinio virdulio, elektrinės šildymo pagalvės ir boilerio dvyliktame būryje įrengimo jam buvo atsakyta 2012 m. gruodžio 3 d. raštu. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja pataisos namų administracijos nuteistųjų būriuose įrengti karšto vandens boilerį ar kitą karšto vandens tiekimo sistemą. Visiems nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos praustis karštu vandeniu tam įrengtose patalpose pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką. Nuteistųjų būriui Nr. 12 yra išduoti du ant viryklės kaitinami virduliai, būryje yra keturios elektrinės viryklės minėtiems virduliams kaitinti. Pareiškėjas V. K. turi asmeninį elektrinį virdulį, kuriuo gali naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrojoje nuteistųjų valgykloje tris kartus per dieną visiems nuteistiesiems pateikiamas karštas maistas ir karšti skysčiai (arbatos, sriubos). Teisės aktai nenumato elektrinių buitinių prietaisų, tokių kaip elektrinė šildanti pagalvė, išdavimo nuteistiesiems. Duomenų apie šio prietaiso panaudojimo būtinumą dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovas neturi. Pataisos namų administracija patenkino pareiškėjo prašymą dėl „Atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimu) ir skundus apskaitos žurnalo“ kopijos apie jam įteiktą korespondenciją iš Kauno apygardos administracinio teismo įteikimo. Pagal galiojančius teisės aktus pataisos namų administracija nuteistiesiems skirtos korespondencijos, gaunamos iš teismų necenzūruoja, todėl administracija nežino tokios korespondencijos turinio. Pareiškėjui buvo pateikta bendra informacija apie OASys programą. OASys sistema skirta tik tarnybiniam naudojimui, su ja gali dirbti tik tuo tik apmokyti darbuotojai ir kitus Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraše nurodytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl pareiškėjui nėra teisinio pagrindo susipažinti su OASys sistema. Atsakovo nuomone, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti deliktinė atsakomybė bei prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti pateikti susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa, nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl leidimo susipažinti su OASys metodika. Atsakovas jam atsakė 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20/07-932, kuriame nurodė teisės aktą, kuriuo ši metodika patvirtinta bei paskelbimo „Valstybės žiniose“ datą ir numerį. Taip pat paaiškino, kad teisės pažeidėjo vertinimo sistema OASys ir kitos adaptuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos iš adaptuotos elgesio pataisos programos yra skirtos tarnybiniam naudojimui, kad su jomis gali dirbti tik tikslinius mokymus baigę darbuotojai, gavę apmokymo pažymėjimą. Nesutikdamas su atsakovo atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti jam visą informaciją dėl OASys programos. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 11 d. atsakyme nurodė, kad Marijampolės pataisos namų 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20/07-932 pareiškėjui pateiktas atsakymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio nuostatas, nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (jų paaiškinimą raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 nuostatos numato griežtus reikalavimus OASys ir kitos adaptuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudojimui. Aukščiau nurodyti teisės aktai nesuteikia nuteistiesiems teisės gauti visą informaciją apie OASys metodiką, nes ji skirta tik tarnybiniam naudojimui, o pareiškėjas nėra šios sistemos taikymo subjektas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ją pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo suteikta pakankama informacija, atitinkanti BVK 11 straipsnio reikalavimus, todėl teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjui pateikti susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa, nėra.
Dėl pareiškėjo pagridavimų įrengti 12-ame būryje boilerį karštam vandeniui, išduoti 12-am būriui elektrinį virdulį ir pareiškėjui elektrinę šildymo pagalvę, byloje nustatyta, kad V. K. 2012 m. lapkričio 20 d. raštu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, prašydamas išduoti elektrinį virdulį, elektrinę šildymo pagalvę (dėl nugaros traumos) bei pakabinti šilto vandens boilerį dėl asmens higienos užtikrinimo. Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 20/07-962 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei paaiškino, kad jokie norminiai aktai nenumato būtinumo nuteistuosius aprūpinti buitiniais elektros prietaisais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, su 2012 m. gruodžio 12 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Minėta institucija, atsakydama į pareiškėjo skundą 2013 m. sausio 11 d. rašte Nr. IS-1419, nurodė, kad Marijampolės pataisos namų 2012 m. gruodžio 3 d. atsakymas yra išsamus ir pagrįstas, atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
Teismas, remdamasis Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, pataisos namų gyvenamųjų korpusų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 27 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų būriuose privalomai turėtų būti įrengti karšto vandens boileriai ar kitos karšto vandens tiekimo sistemos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui įrengti 12-ame būryje karšto vandens boilerį yra nepagrįstas, netenkintinas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad yra ribojamos teisės aktais įtvirtintos pareiškėjo teisės pasirūpinti asmens higiena, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmesti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, prašydamas išsiųsti Kauno apygardos administraciniam teismui įrodymus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012 įteikimo, pateikti jam apskaitos žurnalo puslapio kopiją, kurioje jis pasirašė dėl minėtos nutarties įteikimo. Pareiškėjas pripažįsta, jog apskaitos žurnalo kopija buvo įteikta, tačiau nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad tai dėl administracinės bylos Nr. I-1626-554/2012. Pareiškėjui teismo nutartimi buvo nustatytas terminas minėtą reikalavimą suformuluoti aiškiai, tačiau pareiškėjas jo nepatikslino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisę susirašinėti, laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120 (toliau – Laiškų išsiuntimo ir įteikimo taisyklės). Taisyklėse numatyta, kad nuteistiesiems įteikiamų laiškų turinys necenzūruojamas. Apskaitos žurnalo pildymo formose (galiojusiose pareiškėjo prašymo pateikimo metu) nenustatyta pareiga institucijai nurodyti nuteistajam įteikiamo laiško turinį, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepažeidė minėtų taisyklių reikalavimų, pildydamas Atsakymų įteikimo nuteistiesiems apskaitos žurnalą, be to, pareiškėjas iš esmės neišdėstė su tuo susijusių savo teisės pažeidimų.
Nagrinėdamas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų (pareiškėjui pateiktų atsakymų), kuriais atsisakyta tenkinti jo keliamus reikalavimus, reiškiamus teisme. Nenuginčyti sprendimai laikomi teisėtais, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų (sprendimų, raštų, atsakymų) neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti, taigi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir byloje jos nebuvo nustatytos (ABTĮ 57 str.). Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti skriaudą, byloje nėra.
III.
Pareiškėjas, pateikęs apeliacinį skundą (b. l. 83), prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde, remdamasis Konstitucijos 25 straipsniu, garantuojama teise gauti informaciją, pažymi, kad jo atžvilgiu taikomi Baudžiamasis kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas ir OASys, todėl prašoma informacija apie programą jam reikalinga ginant jo teises. Nurodo, kad karštas vanduo jam būtinas asmeninei higienai palaikyti. Pareiškėjui taip pat reikalingi įrodymai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012 įteikimo, nes iš pateiktos kopijos neaišku, koks būtent laiškas pareiškėjui įteiktas. Pareiškėjas nurodo, kad prašo skirti virdulius 12-am būriui, remdamasis Teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis, o šildymo pagalvė jam reikalinga sveikatos būklei gerinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 89) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti tik deklaratyvaus pobūdžio pamąstymai, nepateikiant jokių duomenų įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinę žalą; įpareigoti Marijampolės pataisos namus: pateikti jam susipažinimui visą informaciją, susijusią su OASys programa; įrengti 12-ame būryje karšto vandens boilerį, išduoti pareiškėjui elektrinę šildymo pagalvę ir elektrinį virdulį 12-am būriui; pateikti dokumento kopiją dėl gauto dokumento, atsiųsto Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1626-554/2012.
Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).
ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.
Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinis teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Marijampolės pataisos namai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar, kad pataisos namų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 1 000 000 litų žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Remiantis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą.
Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.