Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-1260-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
e2-1260-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00265-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gridin‘s Group LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1260-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00265-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gridin‘s Group LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gridin‘s Group LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl 954 266,41 Eur nuostolių priteisimo. Reikalavimo grindė tuo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą, taip pat padarė įvairius šalių sudarytų rangos sutarčių pažeidimus.Reikalavimo įvykdymui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Nurodė, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove dėl galimai blogos finansinės padėties, ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovės turtą daugiausia sudaro finansinis turtas, kurį galima labai greitai perkelti, perleisti, paslėpti ir pan. Atsakovė yra įsteigusi kitą įmonę UAB „Melkra“, į kurią pervedami atsakovės darbuotojai. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, sužinojusi apie ieškovės pareikštą ieškinį, gali iš viso sustabdyti savo veiklą ir imtis aktyvių veiksmų perleidžiant ar slepiant savo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrindą, jog atsakovė yra sudariusi draudžiamus tiesioginius ar netiesioginius susitarimus su užsakovais Europort Construction B.V., ERP Trading B.V. bei Keppel Verolme B.V., t. y. nepateikė atsakovės su šiomis įmonėmis sudarytų sutarčių ar kitų draudžiamų susitarimų. Šiuos įrodymus ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės. Teismui preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus kilo pagrįstų abejonių, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti priimtas. Todėl teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu negalimas.Be to, teismas nustatė, kad pas atsakovę dirba 130 darbuotojų, atsakovė neturi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktus 2012–2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas darė išvadą, kad atsakovė yra rinkoje stabiliai veikianti bendrovė, turinti daug užsakymų bei įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, o iš jų atitinkamai gauna stabilias pajamas; atsakovės finansinė padėtis yra gera, bendrovė yra moki; atsakovės turto, t. y. piniginių lėšų areštas sąlygotų bendrovės veiklos sutrikimus.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad atsakovė pradėjo teisminį procesą ieškovės atžvilgiu, reikalaudama priteisti 129 512,40 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-l 100-524/2016).Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Gridin‘s Group LT“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nereikalauja, esant laikinųjų apsaugos priemonių stadijai, įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.Ieškovė savo ieškinyje nurodė argumentus bei juos pagrindė pridedamais įrodymais. Vadovaujantis teismų praktika bylose dėl nesąžiningų darbuotojo veiksmų atskleidžiant ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, teismas turėtų daugiau dėmesio skirti atsakovės teiktiniems įrodymams, nes ieškovė negali pateikti tiesioginių įrodymų dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.Didelė ieškinio suma teismų praktikoje yra laikoma viena iš objektyvių aplinkybių, galinčių nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Atsakovė dėl didelės ieškinio sumos gali imtis neleistinų priemonių ir slėpti turimą turtą arba jį perleisti tretiesiems asmenims.Teismas neįvertino ieškovės pateiktos informacijos, kad atsakovė yra įsteigusi kitą įmonę UAB „Melkra“, kuri palaipsniui perima UAB „Danės perlas“ veiklą. Abi šios įmonės registruotos tuo pačiu adresu, UAB „Danės perlas“ dirbantis A. K. naujai įsteigtoje įmonėje yra konsultantas, kuris mažina UAB „Danės perlas“ darbuotojų skaičių pervesdamas juos dirbti į UAB „Melkra“. Tai matyti iš viešai prieinamos informacijos.Atsakovės turtą sudaro finansinis turtas, kurį galima labai greitai perkelti, perleisti, paslėpti ir pan., todėl yra rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.Atsiliepime atsakovė UAB „Danės perlas“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:Ieškovė nepateikė jokių įrodymų:Pagrindžiančių, kad atsakovė yra sudariusi draudžiamus tiesioginius ar netiesioginius susitarimus su užsakovais Europort Construction B.V., ERP Trading B.V. bei Keppel Verolme B.V.;Dėl visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovės atžvilgiu;Patvirtinančių ieškovės rašte nurodytus skaičiavimus bei duomenis apie negautas pajamas;Apie atsakovės neįvykdytas mokestines prievoles Nyderlandų Karalystėje ir kokiu pagrindu ieškovė yra solidariai atsakinga už tokias prievoles;Patvirtinančių ieškovės skaičiavimus dėl 72 612,05 Eur permokos atsakovei.Atsakovė neturėjo jokių neleistinų ir pagal nekonkuravimo susitarimus draudžiamų sutartinių santykių su ieškovės minimais užsakovais. Duomenis apie vykdomas sutartis su šiais užsakovais atsakovė 2016 m. gegužės 10 d. pateikė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1100-524/2016.Atsakovei, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką (dauguma darbuotojų darbams atlikti yra komandiruojami į užsienį), kiekvieną mėnesį yra reikalingos apyvartinės lėšos, kurias uždraudus naudoti, atsakovės veikla būtų neproporcingai suvaržyta ir nukentėtų darbuotojų interesai.Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, kurios turimo turto ir pajamų vertė yra žymiai didesnė už ieškinio sumą. Atsakovė sąžiningai moka mokesčius valstybei, įsiskolinimų neturi ir tai taip pat užtikrina atsakovės finansinės būklės stabilumą.Ieškovės teiginiai apie atsakovės veiklos perkėlimą į UAB „Melkra“ yra nepagrįsti. Atsakovė savaip interpretuoja viešus duomenis, tačiau tokia informacija yra klaidinga ir teismas neturėtų ja remtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė jokių atsakovės sudarytų sutarčių ar susitarimų su užsakovais Europort Construction B.V., ERP Trading B.V. ir Keppel Verolme B.V., sprendė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu preliminariu ieškinio ir prie jo pridėtų įrodymų vertinimu nesutinka.Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė jame nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina šias aplinkybes, t. y. nurodė ieškinio pagrindą. Ieškinys šiuo atveju yra grindžiamas netiesioginiais įrodymais (agento el. laišku ir kt.), bet tuo pačiu ieškovė yra pateikusi teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovės, kurie, pasak ieškovės, tiesiogiai patvirtintų atsakovės padarytus nekonkuravimo susitarimo pažeidimus. Atsakovė neneigia, kad su ieškovės nurodytais užsakovais turėjo ar tebeturi sutartinių teisinių santykių. Priešingai, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad šiuos ieškovės reikalaujamus įrodymus 2016 m. gegužės 10 d. (taigi, jau po skundžiamos nutarties priėmimo) pateikė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1100-524/2016. Minėtų įrodymų, kaip ir ieškovės nurodytų skaičiavimų dėl negautų pajamų dydžio, vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų bei argumentų vertinimo nepasisako.Pažymėtina ir tai, kad dalis ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių grindžiama kitu faktiniu bei teisiniu pagrindu, t. y. kitais šalių sudarytų rangos sutarčių pažeidimais. Atsakovė, nesutikdama su šiais reikalavimais, pateikė savo argumentus bei įrodymus, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tokie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi šios nutarties 11 punkte nurodytas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi didele ieškinio suma, kuri teismų praktikoje laikoma vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovės įrodymus apie darbuotojų skaičių, mokestinių įsiskolinimų neturėjimą bei 2012–2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė teismui nepateikė aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovė teismui pateiktuose 2016 m. balandžio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad finansinių ataskaitų už 2015 m. atsakovė nespėjo patvirtinti ir pateikti Juridinių asmenų registrui, todėl teismui jų neteikia. Tačiau tai netrukdo atsakovei pateikti aktualius duomenis apie turimą turtą (pvz., ilgalaikio materialaus turto sąrašą, lėšas banko sąskaitose ir pan.), įsipareigojimus kreditoriams, gaunamus užsakymus ir kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas. Tokių duomenų atsakovė byloje nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dabartinė atsakovės finansinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovei.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių apie atsakovės naujai įsteigtą įmonę UAB „Melkra“ bei atsakovės darbuotojų perkėlimą į šią įmonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė į šiuos ieškovės argumentus 2016 m. balandžio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose visai neatsikirtinėjo, o atsiliepime į atskirąjį skundą tik lakoniškai nurodė, kad ši informacija yra nepagrįsta ir klaidinga. Tačiau atsakovė kategoriškai nepaneigė, kad su minėta įmone jokių sąsajų neturi, kad ieškovės nurodytas atsakovės darbuotojas A. K. nedirba minėtoje įmonėje ir jokie atsakovės darbuotojai į šią įmonę nepereina dirbti. Viena vertus, apeliantė byloje nėra pateikusi konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Melkra“ steigėja yra atsakovė ar su ja susiję asmenys. Kita vertus, atsakovei jokiais įrodymais nepaneigus šių ieškovės teiginių, kyla tam tikrų abejonių dėl galimo atsakovės nesąžiningumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad abiejų įmonių registracijos adresas sutampa, o ieškovės nurodomi viešai skelbiami duomenys apie darbuotojų skaičiaus pokyčius nuo 2016 m. pradžios šiose įmonėse patvirtina, kad atsakovės darbuotojų skaičiaus nuoseklus mažėjimas atitinka nuoseklų UAB „Melkra“ darbuotojų skaičiaus didėjimą šiuo laikotarpiu.Pažymėtina ir tai, kad ieškinys šiuo atveju, be kita ko, yra grindžiamas atsakovės atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Tokios aplinkybės, vertinant jas kartu su šios nutarties 18–19 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Dėl proporcingumo taikant laikinąsias apsaugos priemones

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-525/2011).Nagrinėjamu atveju atsakovė akcentuoja, kad atsižvelgiant į jos veiklos specifiką (dauguma darbuotojų darbams atlikti yra komandiruojami į užsienį), kiekvieną mėnesį yra reikalingos apyvartinės lėšos, kurias uždraudus naudoti, atsakovės veikla būtų neproporcingai suvaržyta ir nukentėtų darbuotojų interesai. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Antra, teismų praktikoje, taikant turto areštą, paprastai pirmenybė teikiama kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, o tik šio turto nesant ar nepakankant visai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuojamos atsakovo piniginės lėšos. Trečia, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tikslinga iš areštuojamų lėšų leisti atsiskaityti tik su ieškovu, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470/2010). Šiuo atveju atsakovė akcentuoja būtent būtinybę atsiskaityti su darbuotojais bei apmokėti jų išlaidas komandiruotėms užsienyje. Siekiant išvengti žymesnio atsakovės verslo suvaržymo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – toks atsiskaitymas atsakovei leistinas, o konkrečią šioms išlaidoms būtiną lėšų sumą privalo nustatyti antstolis (CPK 145 str. 6 d.).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje abiejų šalių pateiktus argumentus bei įrodymus dėl šios nutarties 11 punkte nurodytų sąlygų (ne)egzistavimo, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant visoms būtinoms sąlygoms tokias priemones taikyti. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies. Ieškovė prašė areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir kitą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Tačiau šiuo atveju būtina vadovautis minėtu proporcingumo principu, todėl turtas areštuotinas laikantis šios nutarties 22 punkte nurodyto eiliškumo. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 148 str., 149 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gridin‘s Group LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“ (į. k. 302460819, Taikos pr. 24A, Klaipėda) nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, taip pat turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 954 266,41 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 41 ct) sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ar sumažinti jo vertę.

Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove uždarąja akcine bendrove „Gridin‘s Group LT“, taip pat leidžiant uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atlyginimus darbuotojams bei apmokėti darbuotojų komandiruočių užsienyje išlaidas. Mokėjimai atliekami tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Išaiškinti, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ieškovė turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Egidijus Žironas