- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-204-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03388-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- D. U., O. U.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų D. U. ir O. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-08 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1176-400/2024 pagal kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš D. U. ir O. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-09-07 išdavė teismo įsakymą išieškoti solidariai iš skolininkų D. U. ir O. U. (toliau – ir skolininkai) 465,47 Eur skolą, 7,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-07) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno skolininko po 1,97 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro bei Gyventojų registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą bei po 5,50 Eur žyminio mokesčio, kreditorės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir kreditorė) naudai.
2. 2024-01-04 teisme gautas kreditorės prašymas dėl pareiškimo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Jame nurodoma, kad po teismo įsakymo priėmimo buvo patenkinti kreditorės reikalavimai ir padengta 465,47 Eur skola bei 7,32 Eur delspinigiai, kad kreditorei yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės. Kreditorė prašė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-01-08 nutartimi priėmė kreditorės prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, panaikino 2023-09-07 teismo įsakymą ir civilinę bylą pagal kreditorės pareiškimą skolininkams nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 435 straipsnio 6 dalis).
4. Teismas išaiškino šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismas grąžino kreditorei 8,25 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 87 straipsnio 2 dalis), priteisė po 3,35 bylinėjimosi išlaidų kreditorės naudai ir po 16,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
5. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkai sumokėjo pagrindinę teismo įsakymu priteistą skolą ir delspinigius, tačiau nustatęs, jog skolininkai kreditorei neatlygino jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nutraukęs bylą teismas tenkino kreditorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš skolininkų lygiomis dalimis priteisė 6,69 Eur kreditorės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė ir tai, kad byloje susidarė 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias teismas lygiomis iš skolininkų priteisė valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu skolininkai D. U. ir O. U. (toliau – ir apeliantai) prašo iš dalies pakeisti skundžiamą 2024-01-08 pirmosios instancijos teismo nutartį: palikti galioti nutarties dalį, kuria byla buvo nutraukta, o nutarties dalis, pagal kurias iš skolininkų buvo priteistos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Skolininkai apie priimtą 2023-09-07 teismo įsakymą sužinojo tik 2023-12-04, kai iš antstolio gavo raginimą susimokėti skolą. Nurodo, kad iki to laiko apie priimtą teismo įsakymą skolininkai nieko nežinojo.
8.2. Kadangi skolininkai neturėjo realios faktinės galimybės anksčiau susipažinti su kreditorės teismui pateiktu pareiškimu bei teismo išduotu teismo įsakymu, 2023-12-14 pateikė teismui prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo. Pateiktuose prieštaravimuose skolininkai nurodė, kad su kreditorės reiškiamais reikalavimais nesutinka ir prašo 2023-09-07 išduotą teismo įsakymą panaikinti.
8.3. 2023-12-21 nutartimi teismas tenkino skolininkų prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir priėmė skolininkų prieštaravimus. Teismas informavo kreditorę, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį. Kreditorė 2024-01-03 pateikė teismui pareiškimą dėl pareiškimo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Skolininkų teigimu, kreditorės pareiškimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsta.
8.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2024-01-08 nutartimi nutraukęs bylą ir iš skolininkų priteisęs bylinėjimosi bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, netinkamai byloje vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
8.5. Skolininkai pažymėjo, kad nuo pat jų įsitraukimo į bylos procesą jų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie nepiktnaudžiavo procesu, todėl byloje negalima teigti, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl skolininkų netinkamo elgesio procese.
Atsiliepimas
8.6. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas visai nevertino kreditorės reikalavimų pagrįstumo. Pažymėjo ir tai, kad kreditorės prašyme minimas skolininkų mokėjimas 660,30 Eur negali būti laikomas aplinkybe, kad jie pripažino kreditorės reikalavimų pagrįstumą. Skolininkų teigimu, jei kreditorė turėjo reikalavimų skolininkų atžvilgiu, tai procesas dėl jų turėjo vykti įprasta ginčo teisenos tvarka, kreditorei pareiškiant ieškinį.
9. Atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą kreditorė AB Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamais ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
9.2. Kreditorė nurodo, kad, priešingai nei teigia skolininkai, civilinė byla Nr. eL2-1176-400/2024 buvo iškelta ir bylinėjimosi bei procesinių dokumentų išlaidos susidarė būtent dėl skolininkų netinkamo elgesio. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 32 punktą, buitiniai šilumos vartotojai (šiuo atveju skolininkai) už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti ne bet kada, o ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos.
9.3. Taigi būtent dėl skolininkų nevykdymo iš teisės aktų kylančio įpareigojimo už suteiktas paslaugas atsiskaityti ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos, kreditorė, neturėdama kitų galimybių apginti savo pažeistas teises, pateikė teismui 2023-09-05 pareiškimą dėl skolininkų skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2023-06-01. Be to, priešingai nei teigia skolininkai, kreditorė siuntė skolininkams priminimus ir įspėjimą dėl susidariusio įsiskolinimo. Skolininkai skolą sumokėjo tik 2023-12-01, t. y. po kreditorės kreipimosi į teismą ir teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė dėl to, kad skolininkai patenkino kreditorės reikalavimus civilinės bylos nagrinėjimo metu, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkų veiksmų, todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-08 nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkų, teismui nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja pateikto atskirojo skundo ribose.
Dėl skundžiamos nutarties dalies ne(teisėtumo)
9. Vertindamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad skolininkai, tvirtindami, jog iš jų yra nepagrįstai priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš esmės neginčija, jog susidariusią skolą kreditorei skolininkai apmokėjo jau esant iškeltai civilinei bylai ir pirmosios instancijos teismui priėmus 2023-09-07 teismo įsakymą, kuriuo buvo priteista susidariusi skola. Taigi byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų kreditorei ir valstybei atlyginimo bei paskirstymo klausimą yra būtina nustatyti teisminio proceso kilimo priežastis.
10. Šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (LAT 2021-09-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas).
11. Nors skolininkai pateiktame atskirajame skunde tvirtina, kad bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš jų buvo priteistos nepagrįstai, kadangi skolininkai nebuvo informuoti apie susidariusią skolą kreditorei, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys tokius skolininkų argumentus paneigia. Kaip matyti iš civilinėje byloje eL2-1176-400/2024 esančių duomenų, kreditorė skolininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siuntė sąskaitas už suvartoją šilumos energiją ir karštą vandenį. Pažymėtina ir tai, skolininkų atskirajame skunde minima jų sumokėta 660,30 Eur suma yra identiška kreditorės byloje pateiktai 2023-10-31 sąskaitai, kuri taip pat buvo išsiųsta skolininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taigi aplinkybė, kad skolininkai šią sąskaitą sumokėjo, leidžia pagrįstai įsitikinti, kad ir kitas sąskaitas skolininkai gavo (turėjo gauti).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria kreditorės atsiliepimo į atskirąją skundą argumentams, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 32 punktu, buitiniai šilumos vartotojai (šiuo atveju skolininkai) už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti ne bet kada, o ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuris yra sudaręs šilumos energijos ir kašto vandens tiekimo sutartį, turi pareigą pats rūpintis atsiskaitymu pagal sudarytą sutartį, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, visos sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, šalys turi atlikti savo pareigas pagal sutartį kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai įsitikinti, kad kreditorė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išsprendė kreditorės prašymą priteisti iš skolininkų jos patirtų 6,69 Eur bylinėjimosi išlaidų klausimą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog skolininkai nenori atlyginti kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo vertinti, kad kreditorė neturi teisės naudotis teisminės gynybos priemonėmis, skolininkams tinkamai ir nustatytais terminais nevykdant savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pripažinus, jog kreditorė į teismą dėl skolos kreipėsi pagrįstai, konstatuojama, kad 33,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš skolininkų, susidarymo priežastis yra pačių skolininkų netinkamas veikimas nevykdant savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų kreditorei, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą.
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą ta pačia nutartimi neturėjo teisės spręsti bylinėjimosi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimo, nes tą turėjo daryti bylą nagrinėdamas ginčo teisenos tvarka kreditorei pareiškus ieškinį, atmeta kaip nepagrįstus, nes, viena vertus, tokie skolininkų argumentai prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, kita vertus, pasirinkti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, įskaitant ir bylos proceso formą, priklauso ieškovui.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Apibendrindamas tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą teismui, byloje susidariusias bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimų išlaidas nulėmė būtent skolininkų veikimas tinkamai ir laiku nevykdant sutarties ir pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas, kuriam pasikeitus, t. y. skolininkams apmokėjus kreditorei susidariusią skolą, teismui kilo pareiga įvertinti teismo įsakymo panaikinimo, bylos nutraukimo ir atitinkamai bylinėjimosi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo klausimą.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Tai, kad skolininkai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-08 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.