Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei D. M., atsakovui R. M., atsakovo atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., nedalyvaujant tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, AB „Kauno energija“, į procesą įtrauktiems nepilnamečiams dalinį procesinį veiksnumą turintiems šalių vaikams R. M. ir V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio reikalavimai ir pagrindas.

atsakovui R. M. priteisti naudotis kambariu Nr. 22-4, 11.70 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m.;

ieškovei D. M. priteisti naudotis kambariais: Nr. 22-3, 16.92 kv. m., Nr. 22-7, 12.9 kv. m.; Nr. 22-6, 12.93 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m.;

7) ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8) atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

9) pagal 2003-06-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB banku „Hansabankas“ („Swedbank“, AB), palikti šalis solidariai atsakingas;

10) priteisti ieškovei iš atsakovo 2896,20 Eur neturtinės žalos;

11) palikti ieškovei santuokinę pavardę „M.“, atsakovui - pavardę „M.“.

Priešieškinio reikalavimai ir pagrindas.

ieškovei D. M. priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini);

atsakovui R. M. priteisti ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)

7) priteisti iš ieškovės D. M. 1100,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį;

8) pripažinti prievolę grąžinti paskolą „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria sutuoktinių prievole;

9) pripažinti prievolę sumokėti 679,77 Eur skolą kreditoriui AB „Kauno energija“ solidaria sutuoktinių prievole;

10) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „M.“ ir „M.“.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstos, neįrodytos byloje esančiais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra smurtavęs ieškovės atžvilgiu. Atsakovo teigimu, jis visuomet rūpinosi šeima ir vienas pats ją išlaikė ilgą laiką, vienas pats mokėjo paskolą bankui. Atsakovo teigimu, ieškovė, pradėjusi dirbti, gautas pajamas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams patenkinti, be to, buvo atsakovui nelojali (paminėtos aplinkybės apie galimą santuokinę neištikimybę). Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas prašė teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti jiems išlaikymą pagal priešieškinio reikalavimus, santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis natūra, o prievoles kreditoriams pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad priešieškiniu teikti reikalavimai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, o dukters - su motina visiškai atitinka vaikų interesus ir jų pačių išsakytą nuomonę. Atstovės teigimu, atsakovo prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis (po 150,00 Eur per mėnesį) taip pat atitinka tiek abiejų vaikų realius poreikius, tiek tėvų finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės tvirtinimu, ieškovės išsakyta pozicija, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeistų vaiko interesus yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Priešieškinis tenkintinas. Ieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o tai dar labiau paaštrindavo sutuoktinių konfliktus, išprovokuodavo atsakovo agresyvų elgesį sutuoktinės atžvilgiu. Atsakovas savo ruožtu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad po santuokos sudarymo išryškėjo skirtingi sutuoktinių charakteriai ir jų suderinti nepavyko.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė vien tik atsakovo R. M. kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų aplinkybę, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti aplinkybę, kad atsakovas jos atžvilgiu nuolat smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu. Nors byloje yra pateikti duomenys apie ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų (t. 1, b. l. 68-72). Taigi, ikiteisminiame tyrime konstatuoti faktai apie atsakovo kaltės nebuvimą negali būti skirtingai įvertinti civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie pradėtą ir vėliau nutrauktą ikiteisminį tyrimą patvirtina tik tai, kad sutuoktiniai paskutiniuoju metu ypatingai nesutarė šeiminio gyvenimo klausimais, todėl kai kuriais atvejais į šiuos asmeninius nesutarimus įsitraukdavo šalių artimieji giminaičiai, būdavo iškviečiami policijos pareigūnai. Taip pat pabrėžtina ir sutiktina su atsakovo atstovės advokatės argumentu, kad šioje byloje teismas negali remtis ieškovės artimųjų giminaičių (motinos, sesers, brolių) parodymais – konstatuotina, kad šie asmenys dėl giminystės ryšių su ieškove yra suinteresuoti ir todėl jų pateikti parodymai vertintini kritiškai. Pastarąjį motyvą dėl liudytojų parodymų neobjektyvumo ir jų šališkumo teismas papildomai grindžia šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis:

pirma, byloje liudiję atsakovo artimieji giminaičiai (brolis E. M., pusseserė A. G.) pateikė visiškai priešingus parodymus (teikti parodymai, kad atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, rūpinasi šeimos gerove, vaikų priežiūra ir pan.);

antra, pačios ieškovės žodiniai paaiškinimai nesutapo su jos iniciatyva pakviestų liudytojų parodymais (ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama žodinius paaiškinimus nurodė, kad sutuoktinis vieno smurto panaudojimo metu ją trenkė į durų staktą, tuo tarpu liudytojai D. G. ir A. G. aiškindami šio įvykio aplinkybes nurodė, kad jų seseriai to konflikto metu buvo trenka į veidą, ją sutuoktinis „stumdė-mušė“);

trečia, liudytojų suinteresuotumą patvirtina liudytojo A. G. parodymai, kad jis ir kiti ieškovės artimieji giminaičiai skatino kuo greičiau nutraukti santuoką su atsakovu, nors pati ieškovė nesiėmė iniciatyvos paspartinti bylos proceso;

ketvirta, ikiteisminio tyrimo metu apklausti šalių artimiausi kaimynai nurodė aplinkybes, kad nėra matę ar girdėję atsakovą smurtaujant šeimos narių atžvilgiu (t. 1, b. l. 71).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina ieškovės paaiškinimų dėl atsakovo smurtavimo ar piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovės pateikta Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelė patvirtina tik sveikatos nusiskundimus, dėl kurių ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovės sveikatą sutrikdė būtent atsakovas (t. 1, b. l. 21-39). Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Priešingai, atsakovas į bylą pateikė charakteristiką iš darbovietės, kurioje dirba nuo 2002 m. balandžio 19 d. (t. 1, b. l. 103). Darbdavys ieškovą apibūdina kaip ramaus būdo, turintį humoro jausmą ir nekonfliktišką darbuotoją, o jo atliekamos darbo funkcijos (spaudėjo darbas nuo 6.00 val. ryto I pamaina) reikalauja labai didelio susikaupimo, atidumo bei kruopštumo (t. 1, b. l. 177).

Byloje apklaustas šalių nepilnametis sūnus R. M. taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovas nėra nusišalinęs ir nuo tėvo pareigų (vaikas nurodė, kad tėtis su juo atlieka kai kuriuos namų darbus, mamai būnant darbe tėtis ruošia jam ir seseriai maistą, su vaikais leidžia laisvalaikį savaitgaliais). Analogiškas aplinkybes abu šalių nepilnamečiai vaikai nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei. Šalių nepilnamečiai vaikai papildomai paminėjo, kad tėtis kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau vien tik šia aplinkybe remiantis (kurią pripažino ir pats atsakovas) negalima konstatuoti, kad vien dėl to šalių santuoka iširo.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos šalių žodinius paaiškinimus ir liudytojų parodymų, nustatyta, kad santuokos iširimo priežastys yra buitinio pobūdžio šeimyninio gyvenimo problemos (šeimos biudžeto tvarkymas, skirtingas požiūris į šeimos vertybes ir vaikų auklėjimą, gyvenimas skyrium bendruose namuose, sutuoktinių tarpusavio atšalimas ir pan.), kurių sutuoktiniai tarpusavio sutarimu nesugebėjo išspręsti. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Labiausiai tikėtina, jog šalys santuokoje nesugyveno dėl nuolatinių konfliktų, dėl ko sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito ir tokiu būdu santuoka tarp šalių faktiškai nutrūko. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas - šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių.

Santuoką nutraukus, ieškovei, jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčui, paliktina santuokinė pavardė „M.“, atsakovui paliktina pavardė „M.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas, kaip nepagrįstas, ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2896,20 Eur neturtinės žalos.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų jų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsakovas, patikslinęs priešieškinį, prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimo protokolo nustatyta, kad nepilnametė V. M. 2015-10-13 išreiškė aiškų norą gyventi kartu su motina (ieškove) (t. 3, b. l. 32). Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, todėl tenkintini reikalavimai - nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimo protokolo nustatyta, kad nepilnametis R. M. 2015-10-13 išreiškė aiškų norą gyventi kartu su tėvu (atsakovu) (t. 3, b. l. 31). Analogišką poziciją R. M. išsakė vaiko apklausų kambaryje bylą nagrinėjančiai teisėjai. Iš vaiko apklausos matyti, kad šalių sūnus jautriai išgyvena tėvų skyrybų procesą, tačiau sugebėjo aiškiai, argumentuotai ir tvirtai išsakyti savo norą likti gyventi su tėčiu. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nepilnamečio sūnaus R. M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu) prieštarautų vaiko interesams. Teismas sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pozicija, kad ieškovės išsakyta subjektyvi nuomonė, jog sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeistų vaiko interesus yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (ieškovės subjektyvūs paaiškinimai apie asocialų atsakovo gyvenimo būdą yra nepatvirtinti įrodymais). Todėl atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir byloje esančius duomenis, tenkintinas patikslinto priešieškinio reikalavimas – nepilnamečio vaiko R. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (atsakovu).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas, spręstinas klausiamas dėl išlaikymo priteisimo sūnui iš ieškovės ir išlaikymo pritesimo dukrai iš atsakovo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą dukrai V. M. periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 202,73 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės; priteisti išlaikymą sūnui R. M. periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 144,81 Eur išlaikymą iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovas savo ruožtu prašo priteisti nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančių tėvų vienodą išlaikymą - po 150,00 Eur per mėnesį.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Išanalizavus abiejų vaikų poreikių lentelėje pateiktus duomenis, bylos šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą apie tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad nepilnamečiams vaikams teiktinas išlaikymas iš skyrium gyvenančių tėvų negali būti skirtingas, kaip prašo ieškovė, dėl šių priežasčių: pirma, vaikų amžiaus skirtumas yra labai nedidelis, todėl jų poreikiai, nepaisant skirtingų lyčių, yra maždaug vienodi (poreikiai būsto išlaikymui, maistui, aprangai, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, formaliajam ir kitokiam ugdymui ir pan.); antra, byloje nėra nustatyta, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių, kuriems patenkinti būtų išleidžiamos papildomos lėšos (šalių dukrai yra nustatyta alergija, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to būtų patiriamos didesnės nei įprastai išlaidos sveikatos priežiūrai, t. 1, b. l. 170); trečia, aplinkybė, kad šalių nepilnametė duktė užsiima sportine veikla nepatvirtina, kad šiai veiklai yra skiriamos ženkliai didesnės lėšos (bylos duomenimis, už šias treniruotes 2014 m. buvo mokamas 40,00 Lt mokestis per mėnesį, t. 1, b. l. 16; byloje pateikti diplomai nepatvirtina ieškovės žodinių paaiškinimų apie ženkliai šiai veiklai skiriamas pinigines lėšas, t. 1, b. l. 64-67).

Ieškovės nurodyti abiejų vaikų poreikiai būsto išlaikymui, maistui, aprangai, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, formaliajam ir kitokiam ugdymui (t. 1, b. l. 7, 8) bei išlaidos šiems poreikiams patenkinti (apytiksliai 300,00 Eur suma per mėn.) atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti abiejų vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nepilnametei dukrai yra reikalingas didesnis išlaikymas nei nepilnamečiui sūnui. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų poreikiai, atsižvelgiant į nedidelį amžiaus skirtumą tarp vaikų, iš esmės nesiskiria, abu vaikai lanko sporto užsiėmimus, mokyklą, specialiųjų poreikių neturi. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Todėl, įvertinus vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 300,00 Eur suma. Nustačius vaikų būtinųjų poreikių sumas, toliau nagrinėtina, ar tėvai (bylos šalys) pagal savo turtinę padėtį gali teikti tokio dydžio išlaikymą (t. y. po 150,00 Eur).

Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kas ieškovė ir atsakovas santuokos metu yra įgiję 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 1/6 dalį 4 kambarių buto (t. 1, b. l. 18). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad bylos šalys turi dvi transporto priemones (t. 1, b. l. 19, 20), kurios dalintinos, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 347,55 Eur (t. 1, b. l. 194-200). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gauna pastovias pajamas, kurios per mėnesį sudaro 535,92 Eur, 28,96 Eur, 891,75 Eur (t. 1, b. l. 181-193).

Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs šalių turtinę padėtį (ieškovės dabartinė turtinė padėtis yra vertintina kaip geresnė), teismas daro išvadą, kad šalys prie išlaikymo nepilnamečiams vaikams turi prisidėti lygiomis dalimis – iš atsakovo dukrai priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; iš ieškovės sūnui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtini tėvai, su kuriais yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys ir jų nepilnamečiai vaikai bylos nagrinėjimo metu gyveno ir šiuo metu gyvena tame pačiame bute, o byloje nėra duomenų, kad tik vienas iš tėvų teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat nebuvo gauta prašymų priteisti laikiną išlaikymą, laikytina, kad išlaikymą nepilnamečiams teikė abu tėvai. Nustačius, kad išlaikymą teikė abu tėvai, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo padalijimo.

Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad santuokos metu yra įgytos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19) ir Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20).

Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių principo dalijant santuokos metu įgytą butą ir priteisti ieškovei 2/3 dalis buto bei nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovas prašė dalinti butą po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Ieškovė prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo grindė tuo, jog abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove. Teismui nusprendus šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, dukters - su motina, ieškovės argumentai dėl būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo netenka teisinės reikšmės. Ieškovė nenurodė kito teisinio pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo lygių dalių principo. Laikytina, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, todėl butas dalintinas sutuoktiniams natūra po ½ dalį, tenkinant priešieškinio reikalavimą. Teismas pažymi, kad toks bylos šalių turto padalijimas užtikrins ne tik abiejų bylos šalių interesus, bet ir nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąją vietą.

Remiantis byloje pateiktais šalių žodiniais paaiškinimais dėl to, kaip realiai 4 kambarių butu naudojasi keturi šeimos nariai (t. 2, b. l. 96), nustatytina buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka:

atsakovui R. M. priteistina naudotis kambariu Nr. 22-4, 11.70 kv. m., kambariu Nr. 22-6, 12.93 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m., Nr. 22-8, 0.99 kv. m.;

ieškovei D. M. priteistina naudotis kambariu Nr. 22-3, 16.92 kv. m., kambariu Nr. 22-7, 12.98 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m., Nr. 22-8, 0.99 kv. m.

Ieškovė ir atsakovas prašė po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) i priteisti ieškovei, Audi 80 – atsakovui. Dėl turto padalinimo būdo tarp šalių nekilo ginčas (ieškovė byloje neteikė savarankiško reikalavimo pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) i jos asmenine nuosavybe, ieškovė byloje šias transporto priemones prašė padalinti natūra, kaip santuokoje įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę). Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini) i, atsakovui – transporto priemonė Audi 80.

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl šių transporto priemonių vertės. Ieškovė nurodė, kad abiejų transporto priemonių vertė yra tokia pati (5000,00 Lt), tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią vertę. Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad transporto priemonių vertės yra skirtingos, todėl prašė priteisti atsakovui iš ieškovės 1100,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Iš byloje atsakovo pateiktų VšĮ „Emprekis“ pažymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) i vertė yra apytiksliai 2990,00 Eur (t. 1, b. l. 125), o Audi 80 – 770,00 Eur (t. 1, b. l. 124). Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas tenkintinas - atsakovui iš ieškovės priteistina jo prašoma 1100,00 Eur dydžio piniginė kompensacija.

Dėl prievolių vykdymo.

Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo metu šalys turi du kreditorius: „Swedbank“, AB ir UAB „Kauno energija“.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu 2003 m. birželio 26 d. atsakovas su „Swedbank“, AB (tuo metu AB bankas „Hansabankas“) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas prašė po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB palikti solidaria. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė po santuokos nutraukimo liktų solidari (t. 1, b. l. 85). Remiantis šiais motyvais, tenkintini reikalavimai – po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Swedbank“, AB pagal 2003 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina solidariai šalių prievole.

Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo metu bylos šalys turi skolinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Kauno energija“. Šalys paaiškino, kad skola už šias komunalines paslaugas susidarė bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė prašė skolą kreditoriui UAB „Kauno energija“ po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmenine prievole. Ieškovė su skolos pripažinimu solidaria nesutiko, nurodė, kad ji mokėjo kitus mokesčius už butą, todėl ji nėra skolinga UAB „Kauno energija“ (t. 2, b. l. 125). Teismas nustatė, kad skola kreditoriui UAB „Kauno energija“ yra susidariusi nuo 2013 m. lapkričio 1 d., t. y. bylos šalims esant santuokoje ir gyvenant bendruose namuose. Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto yra vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto išlaikymu. Teismas pažymi, kad prievolė UAB „Kauno energija“ kyla dėl sutuoktinių bendro turto išlaikymo, todėl yra laikytina solidaria. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarusi, kad būtent atsakovas mokės mokesčius UAB „Kauno energija“, tačiau tokio susitarimo neįrodė. Antra vertus, bylos šalys žodiniu susitarimu galėjo nustatyti tik savo prievolės dalį tarpusavio turtiniuose santykiuose, tačiau tai jokiu būdu negali paneigti prievolės solidarumo kreditoriaus atžvilgiu ir pažeisti kreditoriaus interesų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkintinas priešieškinio reikalavimas - prievolė trečiajam asmeniui UAB „Kauno energija“ pripažintina solidaria šalių prievole.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys neprašė priteisti išlaikymo, todėl toks klausimas nenagrinėtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo 568,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 129-131) bei 86,89 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 11). Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo dalies žyminio mokesčio (577,79 Eur) sumokėjimą (t. 1, b. l. 73-74).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 90, 91) bei 50,00 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 126).

Ieškinio reikalavimus atmetus, o priešieškinį visiškai tenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės - 550,00 Eur.

Ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovės prašymu buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo - 577,79 Eur.

Valstybė šioje byloje turėjo 23,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priešieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. M. santuokinę pavardę „M.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. M. pavardę „M.“.

Nustatyti nepilnametės šalių dukters V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. M.. Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą R. M.. Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai.

Ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti naudotis kambariu Nr. 22-4, 11.70 kv. m., kambariu Nr. 22-6, 12.93 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m., Nr. 22-8, 0.99 kv. m.

Ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti naudotis kambariu Nr. 22-3, 16.92 kv. m., kambariu Nr. 22-7, 12.98 kv. m. Bendro naudojimo patalpos lieka: Nr. 22-5, 2.43 kv. m., Nr. 22-9, 2.56 kv. m., Nr. 22-1, 12.74 kv. m., Nr. 22-2, 8.86 kv. m., Nr. 22-8, 0.99 kv. m.

Priteisti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1100,00 Eur (vieno tūkstančio šimto Eur) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei D. M. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė „Swedbank“, AB pagal 2003 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė UAB „Kauno energija“ lieka solidari ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 577,79 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis Eur ir 79 ct) žyminio mokesčio ir 23,29 Eur (dvidešimt tris Eur ir 29 ct) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.