- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-53/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- G. P., G., uždarajai akcinei bendrovei „Vetitum“
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-713-524/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl nuostolių atlyginimo bei pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-252-123/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Optimalūs finansai“ administratoriaus ieškinį atsakovams G. P. , uždarajai akcinei bendrovei „Vetitum“ (buvusi J. T. įmonė „Jolantos verslas“) (trečiasis asmuo J. T. ) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 37 860 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas BUAB „Optimalūs finansai“. Nurodė, kad atsakovas iki 2006 m. kovo 14 d. ėjo UAB „Optimalūs finansai“ direktoriaus pareigas. Teigė, jog 2006 m. lapkričio mėn. atsakovas iš ieškovo sąskaitos paėmė 40 860 Lt, tačiau į bendrovės kasą įnešė tik 3 000 Lt, o likusius pinigus pasisavino. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, LR CK 2.87 straipsnį, LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12 straipsnius, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3, 10 ir 16 punktus, todėl privalo atlyginti ieškovui jo turėtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 37 860 Lt žalai atlyginti ir 4 130 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovui, 1 136 Lt žyminį mokestį bei 6,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad administratorius yra tinkamas ieškovas šioje byloje ir turi reikalavimo teisę. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bendrovės ir įmonės vadovo teisiniai santykiai atitinka ne darbo, o civilinius teisinius santykius, kuriems būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Ieškovas prašo atlyginti iš delikto atsiradusią žalą, todėl turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Veika, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Teismas sprendė, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, nes savo veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatyme numatytą pareigą organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinę finansinę atskaitomybę. Teismas nurodė, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad jis savo pareigas vykdė tinkamai ir ginčo sumos iš įmonės nepasisavino. Remdamasis įmonės finansiniais dokumentais, teismas nustatė, kad nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. iš įmonės sąskaitos buvo paimta 40 860 Lt suma, o į bendrovės sąskaitą įdėta 3 000 Lt. Atsakovo pasirašytu turto perdavimo ir priėmimo aktu administratoriaus įgaliotam asmeniui įrodyta, kad ši pinigų suma faktiškai perduota nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ši suma buvo panaudota įmonės reikmėms, todėl šie veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar atsakovas padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad nebuvo atsiskaityta už paimtus iš įmonės sąskaitos pinigus. Teismas taip pat nustatė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo, o ne vėliau direktoriaus pareigas pradėjusio eiti J. Ž. , veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas nurodė, kad įmonei padaryta žala gali būti dviejų rūšių – tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Kadangi įmonė iš savo sąskaitos neteko 37 860 Lt, teismas padarė išvadą, kad įmonei padaryti tiesioginiai nuostoliai ir šie įmonės vadovo veiksmai turėjo įtakos įmonės nemokumui. Teismas sprendime taip pat atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir įpareigoti ieškovą pateikti ieškovo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. laikotarpiu turėtų išlaidų dokumentus. Nurodo, kad:
1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesilaikė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Atsakovas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą pareiškus ieškinį ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu. Prašomos priteisti sumos panaudojimą pagrindžiančius įrodymus turi ieškovas, atsakovas prašė šiuos dokumentus išreikalauti, tačiau ieškovas tokio teismo įpareigojimo neįvykdė. Ieškovui šioje byloje atstovauja administratorius, kuriam kreditorių komiteto susirinkimo metu nutarta mokėti atitinkamo procento atlyginimą nuo sumos, už kurią bus parduotas įmonės turtas, dėl to administratorius nepagrįstai siekia prisiteisti pinigų iš atsakovo. Kitoje byloje administratorius taip pat buvo pareiškęs ieškinį tuo pačiu pagrindu, tačiau teismas jo reikalavimą tenkino tik dėl 641 Lt sumos. Be to, administratorius, disponuodamas bendrovės turimais dokumentais, manipuliuoja turima informacija ir skirtingose bylose nurodo skirtingą trūkstamų pinigų sumą. Sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-435-370/2007 yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris patvirtina trūkstamą pinigų sumą bendrovės kasoje, todėl turi didesnę įrodomąją galią. Administratorius minėto teismo sprendimo neskundė. Administratorius po to, kai kitoje byloje buvo nustatyta trūkstama pinigų suma, pakartotinai kreipdamasis į teismą dėl 37 860 Lt priteisimo, piktnaudžiauja procesu. Be to, atsakovas yra pabrėžęs, kad administratoriaus nurodytu laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, pinigai buvo nuolat išimami iš sąskaitos ir panaudojami įmonės tikslams, tačiau praėjus tiek laiko atsakovas negali tikslai prisiminti, kur jie buvo panaudoti, todėl prašė iškviesti liudyti buvusią įmonės buhalterę I. T. , tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.
2. Atsakovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tik nustačius jo nusikalstamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju – pinigų pasisavinimą. Jokių įrodymų, kad šiuos pinigus pasisavino atsakovas, byloje nėra. Į bylą yra pateikti įrodymai apie pinigų išėmimą ūkinėms operacijoms, tačiau nėra pateikti dokumentai, įrodantys buvusias išlaidas. Taigi nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, negalima nustatyti atsakovo kaltės. Ieškovas sąmoningai pateikė tik vienpusiškus įrodymus, o atsakovas, negalėdamas tokių įrodymų pateikti dėl to, kad jais disponuoja ieškovas, negali apsiginti nuo ieškinio. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad FNTT, atlikusi tyrimą, nenustatė jokios atsakovo nusikalstamos veikos. Be to, paskyrus naują įmonės vadovą, jam buvo perduota kasa ir visi ją lydintys dokumentai. Tuo metu buvo nustatytas 1 609,60 Lt trūkumas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui įmonės skolininkų sąrašą, tačiau ieškovas šio įpareigojimo neatliko. Tuo tarpu sprendime teismas pasisakė, kad toks sąrašas negalėtų patvirtinti atsakovo skolos sumokėjimo įmonei fakto, nes jis negali pateisinti atsakovo iš ieškovo sąskaitos paimtų pinigų panaudojimo fakto. Atsakovas su tokia išvada nesutinka ir mano, kad šis sąrašas galėtų jam padėti apsiginti – nurodytų, kad prašomi pinigai buvo panaudoti atsiskaityti už atliktus darbus, pirktas medžiagas ir pan. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nebuvo nuoseklus ir aktyvus bei neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, neiškvietė liudytojos bei nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, kuris jokių bankrutuojančios įmonės dokumentų neturi. Be to, teismo išvadas paneigia buvusios įmonės buhalterės I. T. ir buvusio įmonės vadovo J. Ž. paaiškinimai. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus byla negali būti išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad į bylą nėra pateikti visi reikalingi dokumentai. Ieškovas į teismą buvo pristatęs bendrovės kasos knygą, tačiau jis nenorėjo su šiais dokumentams susipažinti. Šalys byloje net ketino sudaryti taikos sutartį, tačiau vėliau atsakovas atsisakė tai padaryti, o baigiamųjų kalbų metu paprašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo norą vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad šis ieškinys yra pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip jau išnagrinėtoje byloje, nes ten buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad atsakovas ir kitas įmonės vadovas neperdavė administratoriui pinigų likučio, turėjusio būti kasoje. Tačiau šioje byloje keliamas ginčas dėl to, kad atsakovas, paėmęs pinigus iš bendrovės sąskaitos, neįnešė jų į kasą, nors kasos operacijų atlikimo taisyklės įpareigoja tai padaryti. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl liudytojos neiškvietimo ir dokumentų išreikalavimo. Šie prašymai buvo pareikšti baigiamųjų kalbų metu, jie neatitiko CPK reikalavimų, todėl jų tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ir teismas turi įrodinėti jo kaltę, nes būtent pats atsakovas privalo įrodyti, kad jis yra nekaltas. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir, išėmęs pinigus iš banko sąskaitos, neįnešė jų į bendrovės kasą. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nebuvo išreikalautas skolininkų sąrašas, nes šis dokumentas neturi nieko bendra su byla. Atsakovas, neįnešęs pinigų į bendrovės kasą, neturi teisės šiais pinigais disponuoti. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui truks kokių nors įrodymų, jis galės juos išsireikalauti. Be to, atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir taip pažeidžia CPK 306 ir 314 straipsnių reikalavimus. Byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir buvusios darbuotojos veiksmai pasižymi BK 183 ir 222 straipsniuose numatytų nusikaltimų požymiais.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Optimalūs finansai“ administratorius taip pat kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. P. ir UAB „Vetitum“ 7 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 26 d. ieškovui iškelta bankroto byla. BUAB ,,Optimalūs finansai“ administratorius, perėmęs finansinius dokumentus iš FNTT, nustatė, kad UAB „Optimalūs finansai“ iš UAB „Verslo forma“ pirko ekskavatorių už 40 000 Lt, už kurį sumokėjo 19 000 Lt, likusi 21 000 Lt suma buvo priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Peržiūrėjus finansinės apskaitos duomenis, paaiškėjo, kad 2005 m. gegužės 26 d. pagal kasos išlaidų orderį atsiskaityti su UAB „Verslo forma“ iš UAB „Optimalūs finansai“ kasos buvo papildomai paimti 7 000 Lt, kurie UAB „Verslo forma“ nebuvo sumokėti. Kasos išlaidų orderį pasirašė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios J. T. įmonės „Jolantos verslas“ (dabar UAB „Vetitum“) atstovė J. T. . Kasos išlaidų orderyje kaip pinigų gavėjas nurodytas atsakovas G. P. , kuris tuo metu buvo ir UAB „Optimalūs finansai“ vadovas, ir kasininkas, tačiau jo, nei kaip pinigus gavusio asmens, nei kaip kasininko, nei kaip vadovo, parašų 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje nėra, tačiau iš kasos knygos lapo Nr. 5 matyti, kad 7 000 Lt atsakovui buvo išmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš G. P. BUAB „Optimalūs finansai“ 7 000 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2005 m. gegužės 20 d. pirkimo?pardavimo sutartimi UAB „Verslo forma“ pardavė UAB „Optimalūs finansai“ ekskavatorių ATLAS AB 1602 D už 40 000 Lt. Išanalizavus įmonės buhalterinius dokumentus, nustatyta, kad atsiskaityti su UAB „Verslo forma“ iš kasos buvo paimta 26 000 Lt. Finansiniai dokumentai įrodo, jog už įsigytą ekskavatorių UAB „Verslo forma“ buvo sumokėta 19 000 Lt, t.y. 2005 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimu – 8 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 6 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0743403 – 7 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0743404 – 2 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 26 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0743405 – 2 000 Lt. Gegužės mėnesį atsiskaityti už ekskavatorių atsakovui G. P. buvo išrašytas 7 000 Lt sumos kasos išlaidų orderis Nr. 2005/22 ir pagal avansinę apyskaitą iš kasos paimta 11 000 Lt. Atsakovas G. P. įmonės buhalterijai pateikė pinigų priėmimo kvitus: 7 000 Lt, 2 000 Lt, 2 000 Lt, pagrindžiančius įmonės išlaidas pagal avansinę apyskaitą. Atsakovas G. P. nepateikė įrodymų, kur išleido 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderiu paimtus 7 000 Lt. Kad iš įmonės kasos buvo paimti 7 000 Lt, atsispindi ir įmonės kasos knygoje. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Verslo forma“ ieškinį atsakovui UAB „Optimalūs finansai“ dėl 21 000 Lt skolos priteisimo nagrinėjimo metu G. P. teigė, kad skola UAB „Verslo forma“ yra tik 14 000 Lt, nes jis įmonei už nupirktą ekskavatorių sumokėjo 26 000 Lt. Teismas sprendė, kad tai įrodo, jog atsakovas G. P. iš įmonės kasos buvo paėmęs 26 000 Lt, tačiau, kaip pagrindžia įmonės finansiniai dokumentai, atsiskaitydamas už ekskavatorių, sumokėjo tik 19 000 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 2 d. sprendimu už akių UAB „Verslo forma“ priteisė likusią 21 000 Lt nesumokėtą sumą.
Teismas nurodė, kad atsakovas G. P. buvo vienintelis įmonės akcininkas, jos vadovas ir kasininkas, kuris atsakingas tiek už pinigų išmokėjimą, tiek už dokumentų patikrinimą, tiek už kasoje laikomų pinigų saugumą. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, buhalteris ir kasininkas. 2005 m. gegužės 26 d. buhalterė išrašė 7 000 Lt sumos kasos išlaidų orderį Nr. 2005/22 ir pasirašė jį, kadangi ji tuo metu tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi buhalterė pasirašydama kasos išlaidų orderį tik patvirtino ūkinę operaciją. Kasos išlaidų orderyje kaip pinigų gavėjas nurodytas atsakovas G. P. , nors jis kasos išlaidų orderio kaip gavėjas nepasirašė. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu atsakovas G. P. patvirtino, jog ne visada pasirašydavo buhalterinius dokumentus, todėl už aplaidų įmonės dokumentų tvarkymą buvo nubaustas. Kad įmonės direktorius ir kasininkas ne visada pasirašydavo dokumentus, patvirtino ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Vetitum“ atstovė. Pagal minėtų taisyklių 6 punktą kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Kiekvieną orderį kasininkas privalo įrašyti kasos knygoje. UAB „Optimalūs finansai“ kasos knygą pildė buhalterė, nors tai turėjo atlikti įmonės kasininkas. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas G. P. buvo ir įmonės kasininkas, todėl jis disponavo visais įmonės pinigais. Kasos išlaidų orderio pagrindu išmokėti pinigai buvo skirti iš dalies sumokėti už įsigytą ekskavatorių ATLAS AB 1602 D. Nors G. P. , nei kaip kasinininko, nei kaip vadovo ir pinigų gavėjo, parašų kasos išlaidų orderyje nėra, tačiau iš kasos knygos matyti, kad pinigai buvo išmokėti bendrovės vadovui G. P. , kuris turėjo atsiskaityti su UAB „Verslo forma“ už įsigytą ekskavatorių. Teismas pažymėjo, kad ir pats atsakovas G. P. neginčija to fakto, kad pagal šį orderį pinigų jis negavo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 178 straipsnio nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai bendrovėje vykdė savo pareigas, ir pateikti įrodymus, kad faktiškai ginčo sumos iš įmonės nepasisavino, o paimtus pinigus iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį panaudojo pagal paskirtį. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad 7 000 Lt panaudojo įmonės veiklai ar atsiskaityti su UAB „Verslo forma“ už ekskavatorių. Teismas, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymu bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad atsakovas G. P. , būdamas UAB „Optimalūs finansai“ direktoriumi ir kasininku, buvo atsakingas tiek už pinigų išmokėjimą, tiek už kasoje laikomų pinigų saugumą, todėl už tai, kad iš UAB „Optimalūs finansai“ kasos pinigai buvo išmokėti ir su UAB „Verslo forma“ neatsiskaityta, t. y. kad pinigai nepanaudoti pagal mokėjimo paskirtį, yra atsakingas tik įmonės vadovas, kasininkas bei pinigus gavęs asmuo G. P. .
Teismas pažymėjo, jog ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų G. P. ir UAB „Vetitum“. Solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, ji taikoma tik įstatymų ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.6 str.). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderis yra išrašytas ir pasirašytas finansininkės J. T. , kadangi tuo metu UAB „Optimalūs finansai“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. T. įmonė „Jolantos verslas“. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 3 d.). 2004 m. lapkričio 8 d. apskaitos tvarkymo sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vykdytoja J. T. įmonė „Jolantos verslas“ atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Buhalterė išrašė 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderį bei pasirašė ne kaip pinigų gavėjas, o tik patvirtino ūkinę operaciją bei įformino apskaitos registruose piniginių srautų judėjimą įmonėje. Nors kasos išlaidų orderis pinigų gavėjo G. P. nepasirašytas, tačiau G. P. , būdamas įmonės kasininku, disponavo įmonės pinigais ir šiuos pinigus išsimokėjo, nes šį faktą patvirtina kasos knygoje atliktas įrašas, kad 7 000 Lt buvo išmokėti G. P. . Teismas sprendė, kad dėl to, jog atsakovas G. P. panaudojo pinigus ne pagal paskirtį, t. y. su UAB „Verslo forma“ neatsiskaitė, kaltas jis pats, o ne buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė, kuri buvo atsakinga tik už buhalterinių įrašų teisingumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „Vetitum“ neteisėtu būdu užvaldė ieškovo turtą. Teismas nurodė, kad, esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, jog žala atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, prašydamas taikyti solidariąją atsakomybę, privalėjo įrodyti, kad abu atsakovai bendrai savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu UAB „Optimalūs finansai“ padarė žalą (CK 6.279 str. 1 d.). Teismas sprendė, kadangi ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų ir neįrodė, kad UAB „Vetitum“ savo veiksmais padarė žalą kartu su įmonės vadovu G. P. , nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo pareikštas ieškinys dėl solidariosios atsakomybės atsakovams taikymo nepagrįstas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, atsakovas G. P. , kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą bei, kaip kasininkas, už įmonės kasoje esančias pinigines lėšas, todėl teismas jį pripažino kaltu dėl 7 000 Lt panaudojimo ne pagal paskirtį ir jų pasisavinimo (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 1 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179). Teismas sprendė, kad dėl atsakovo G. P. neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta reali 7 000 Lt žala, ieškovas patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginti (CK 6.245-6.249 str.), todėl jų atlyginimą priteisė iš G. P. . Ieškovui iš atsakovo G. P. taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2008 m. birželio 16 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas nevisiškai ir nenuosekliai ištyrė bei klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad iš įmonės kasos atsiskaityti su UAB ,,Verslo forma“ buvo paimta 26 000 Lt, nes tokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir įrodymų byloje nėra. Teismas išvadą, kad apeliantas iš įmonės kasos paėmė 7 000 Lt, padarė remdamasis 2005 m. rugsėjo mėn. avansine apyskaita, nors to mėnesio kasos duomenys ar kiti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, nėra jokio kito 7 000 Lt kasos išlaidų orderio, išrašyto G. P. ar kitam asmeniui, išduoto įnešti už ekskavatorių UAB „Verslo forma“, išskyrus minimą vieną kasos išlaidų orderį, išduotą 2005 m. gegužės mėn. Teismo teiginiai yra nenuoseklūs ir padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes avansinėje apyskaitoje yra fiksuojamas visų pinigų, kuriuos turėjo atskaitingi asmenys, judėjimas, taigi ir gautų bei išleistų pinigų faktai, kurie turi būti patvirtinti juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atskaitingo asmens pinigų likutis mėnesio pabaigoje yra perkeliamas į kito mėnesio avansinę apyskaitą ir tik pateikus išlaidų dokumentus yra sumažinamas atskaitingo asmens grynųjų pinigų likutis. Jokie teisės aktai neįpareigoja ir nenustato reikalavimo, jog tą mėnesį atskaitingo asmens nepanaudoti pinigai privalo būti grąžinti į kasą. Toks reikalavimas yra tik ataskaitinių metų pabaigoje, darant metinę turimo turto bei pinigų inventorizaciją, kai atskaitingi asmenys privalo einamųjų metų gruodžio 31 d. pateikti arba išlaidas patvirtinančius dokumentus, arba grąžinti į kasą nepanaudotus pinigus. Taigi aplinkybė, kad 2005 m. gegužės 26 d. G. P. gauti 7 000 Lt pagal kasos išlaidų orderį atsiskaityti su UAB „Verslo forma“ įnešti 2005 m. rugsėjo 6 d., ir tai patvirtinantis dokumentas, pinigų priėmimo kvitas TSP Nr. 0743403, įtrauktas į to mėnesio avansinę apyskaitą, nesukuria ir nepatvirtina aplinkybės, jog G. P. būtų buvę papildomai išduoti 7 000 Lt. Tokių įrodymų byloje nėra.
2. Teismas teisingai konstatavo, kad išduotą 7 000 Lt sumą pagrindžia kasos išlaidų dokumentas, tačiau visiškai nepagrįstai nurodė, kad gegužės mėn. avansinėje apyskaitoje buvo nurodyta 11 000 Lt išduota suma G. P. . Pinigų judėjimas iš kasos pirmiausia atsispindi kasos knygos įrašuose bei yra fiksuojamas kasos išlaidų orderiais. Taigi būtent šiais įrodymais turėtų ir būti pagrįstas sprendimas dėl kasos išlaidų. Kaip matyti iš 2005 m. gegužės mėn. kasos apyvartos, per šį mėnesį toks pinigų judėjimas, susijęs su atskaitingu asmeniu G. P. : 41 550 Lt buvo išduota atsakovui įvairiems atsiskaitymams, 47 559,55 Lt išleista šiems atsiskaitymams vykdyti, 18 399,87 Lt buvo pinigų likutis kasoje mėnesio pradžioje ir 12 390,32 Lt (tarp jų 7 000 Lt) liko mėnesio pabaigoje ir buvo perkelti į kitą mėnesį. Kasos knygos išraše aiškiai matyti, jog 7 000 Lt suma liko nepanaudota gegužės mėn. ir buvo perkelta į kitą mėnesį. Kita vertus, jeigu 11 000 Lt (7 000 Lt + 2 000 Lt + 2 000 Lt) buvo išduota gegužės mėnesį atsiskaityti už ekskavatorių ir, kaip teigia pats teismas, šie duomenys atsispindi gegužės mėn. avansinėje apyskaitoje , tai kodėl tos pačios sumos, nurodytos rugsėjo mėn. avansinėje apyskaitoje, jį tenkina, o netenkina būtent 7 000 Lt suma, nors nėra jokio kito kasos dokumento, įrodančio papildomos 7 000 Lt sumos išdavimą.
3. Teismas sprendimą priėmė remdamasis neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepasisakęs nei dėl vieno atsakovo tiek skunde dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek 2008 m. gegužės 30 d. prašyme pateikto argumento, ignoruodamas faktines bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Vetitum“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei įrodymų vertinimo principus.
Ieškovas BUAB ,,Optimalūs finansai“ administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo 37 860 litų ieškinio atsisakymas tenkintinas.
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme atsisakė reikalavimo atsakovui dėl 37 860 litų nuostolių priteisimo. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, įvertinęs atsakovo pateiktus papildomus įrodymus bei liudytojos I. S. parodymus, reikalavimo priteisti 37 860 litų nuostolių, padarytų dėl to, kad iš bendrovės banko sąskaitų paimtos lėšos nebuvo įneštos į kasą, atlyginimą atsisako, ir prašė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, šią bylos dalį nutraukti.
Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti ieškinio. Byla nutraukiama, jeigu ieškovas ieškinio atsisako ir teismas atsisakymą priima. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atsisakymas 37 860 litų ieškinio neprieštarauja CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Ieškovui yra žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo ieškinio dėl 37 860 litų nuostolių atlyginimo atsisakymą.
Apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo tenkintinas.
Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 000 litų nuostolių iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas sumokėti už ekskavatorių iš bendrovės kasos yra gavęs du kartus po 7 000 litų, tačiau pagal buhalterinės apskaitos dokumentus už ekskavatorių iš gautų pinigų yra sumokėjęs tik 7 000 litų.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad UAB ,,Optimalūs finansai“ 2005 m. gegužės 20 d. iš UAB ,,Verslo forma“ nusipirko ekskavatorių už 40 000 litų. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. kovo 2 d. sprendimu konstatavo, kad UAB ,,Optimalūs finansai“ už įsigytą ekskavatorių sumokėjo ne iki galo, ir priteisė UAB ,,Verslo forma“ naudai 21 000 litų skolą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-901-563/2006). Ieškovas nurodo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas, būdamas UAB ,,Optimalūs finansai“ direktoriumi, iki 2006 m. kovo 2 d. teismo sprendimo dėl sumokėjimo už ekskavatorių yra sunaudojęs 26 000 litų, tačiau pardavėjui buvo sumokėta tik 19 000 litų. Tą aplinkybę, ieškovo manymu, patvirtina šie įrodymai: 2005 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimu buvo sumokėta 8 000 litų; pagal 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2005/22 atsakovui atsiskaityti už įsigytą ekskavatorių iš kasos išduota 7 000 litų; pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. avansinės apskaitos Nr. 05/07/17 duomenis atsakovas bendrovei ,,Verslo forma“ už ekskavatorių sumokėjo 11 000 litų. Taigi, ieškovo manymu, ekskavatoriui buvo panaudota 26 000 litų bendrovės pinigų.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ieškovo nurodytus dokumentus buvo panaudota ne 26 000 litų, bet 19 000 litų bendrovės pinigų. Atsakovui pagal 2005 m. gegužės 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2005/22 sumokėti už ekskavatorių iš kasos buvo išduota 7 000 litų. Atsakovo avanso apskaitos 2005 m. rugsėjo 30 d. duomenys rodo, kad atsakovas bendrovei ,,Verslo forma“ 2005 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo 11 000 litų. Avanso apyskaitoje yra nurodyti pirminiai dokumentai, kurie įrodo, kad buvo atlikti šie mokėjimai: 2005 m. rugsėjo 6 d. bendrovės ,,Verslo forma“ pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį atsakovas minėtai bendrovei už ekskavatorių sumokėjo 7 000 litų; 2005 m. rugsėjo 12 d. ir rugsėjo 26 d. bendrovės ,,Verslo forma“ pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos atsakovas už ekskavatorių sumokėjo po 4 000 litų (b. l. 19-21). Pati 2005 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaita Nr. 05-07/17 nepatvirtina pinigų atsakovui išmokėjimo fakto (b. l. 23). Minėtoje atsakovo avanso apyskaitoje yra fiksuota, pagal kokį dokumentą, kiek ir kam atsakovas yra išmokėjęs bendrovės pinigų. Faktą, kad atsakovas atliko atsiskaitymus, patvirtina apyskaita ir prie apyskaitos pridėti dokumentai, kurių pagrindu ir yra sudaroma apyskaita. Tuo tarpu 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2005/22 patvirtina faktą, kad atsakovui iš bendrovės kasos buvo išmokėta 7 000 litų, bet ne sumokėjimo už ekskavatorių bendrovei ,,Verslo forma“ faktą. Iš 2005 m. rugsėjo 30 d. atsakovo avanso apyskaitos matyti, kad atsakovas pagal atitinkamus mokėjimo dokumentus yra atsiskaitęs už 29 215 litų, taip pat ir 11 000 litų sumokėjęs bendrovei ,,Verslo forma“ už ekskavatorių. Taigi bendrovė ,,Optimalūs finansai“ už ekskavatorių iki 2005 m. rugsėjo 26 d. yra išleidusi 19 000 litų.
Atsakovas pagal vykdomas ūkines-finansines operacijas buvo atskaitingas asmuo. Jo atliekamos ūkinės-finansinės operacijos buvo fiksuojamos sąskaitoje ,,Atskaitingi asmenys“. Kaip matyti iš UAB ,,Optimalūs finansai“ atskaitingų asmenų sąskaitų, liudytojos L. S. parodymų, atsakovo, kaip ir kitų atskaitingų asmenų, išlaidos įmonės naudai per kalendorinį mėnesį, kurios atspindėjo atskaitingų asmenų avanso apyskaitoje, nesutapdavo su pinigų sumomis, gautomis iš bendrovės per tą kalendorinį mėnesį. Avanso apyskaitoje fiksuota atskaitingų asmenų skola bendrovei arba bendrovės skola atskaitingiems asmenims. Atsakovo atleidimo iš darbo dieną atsakovas už gautus iš bendrovės pinigus buvo visiškai su bendrove atsiskaitęs, t. y. skola nebuvo fiksuota, atvirkščiai, buvo fiksuota bendrovės skola atsakovui. Tačiau ieškovas laikosi tos pozicijos, kad atsakovas pagal pinigų judėjimą, fiksuotą avanso apyskaitoje, 2005 m. rugsėjo 1 d. bendrovei buvo skolingas 4 679,89 litų, t. y. neturėjo 7 000 litų likučio sumokėti už ekskavatorių, todėl sumokėjo iš pinigų, kuriuos gavo iš bendrovės 2005 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovo manymu, tokiu būdu atsakovas iš bendrovės sumokėti už ekskavatorių gavo du kartus po 7 000 litų (2005 m. gegužės ir rugsėjo mėn.), tačiau atsiskaityti su UAB ,,Verslo forma“ už ekskavatorių panaudojo 7 000 litų tik vieną kartą ir šiais neteisėtais veiksmais (neužtikrinęs, kad iš bendrovės kasos be pagrindo nebūtų išmokėti 7 000 litų) padarė bendrovei 7 000 litų nuostolį.
Su nurodytais ieškovo argumentais dėl 7 000 litų nuostolių bendrovei padarymo negalima sutikti. Buhalteriniai įrašai apie atskaitingų asmenų pinigų gavimą ir išlaidas bendrovės naudai yra tęstinio pobūdžio - fiksuojamas praeito mėnesio kreditorinis arba debitorinis likutis ir naujojo mėnesio kreditorinis arba debitorinis likutis. Atskaitingas asmuo už iš bendrovės gautus pinigus su bendrove atsiskaito pateikdamas turėtas bendrovės naudai išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taip yra sumažinama jo skola, kuri fiksuojama avanso apyskaitoje. Visos įvykusios ūkinės-finansinės operacijos yra fiksuojamos atskaitingo asmens avanso apyskaitoje. Iš atsakovo avanso apyskaitų matyti, kad jis, nors ir buvo iš bendrovės 2005 m. gegužės mėnesį gavęs 7 000 litų sumokėti už ekskavatorių, tačiau iki 2005 m. rugsėjo 4 d. tokios ūkinės-finansinės operacijos neįvykdė. Tą patvirtino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimas. Iš dokumentų visumos paėmus vieną 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2005/22, nesant byloje įrodymų (ieškovas tokių įrodymų nepateikė), kad atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. rugsėjo mėnesio ir vėlesniu laikotarpiu nepatyrė įmonės naudai išlaidų, kurios yra fiksuotos atsakovo avanso apyskaitose, skolos bendrovei ar bendrovės skolos atsakovui yra tokios, kokios fiksuotos atsakovo, kaip atskaitingo asmens, apyskaitoje. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gautus pagal 2005 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderį 7 000 litų panaudojo kitoms (ne apmokėti už ekskavatorių) išlaidoms bendrovės naudai.
Apyvartos žiniaraštyje „Skolos tiekėjams“ yra nurodyta, kad 2005 m. birželio 30 d. skola UAB „Verslo forma“ yra lygi 25 000 litų. Iš 40 000 litų skolos už ekskavatorių yra sumokėta 8 000 litų mokestiniu pavedimu ir 7 000 litų kasos išlaidų orderiu Nr. 2005/22 (b. l. 167). Tačiau, kaip jau buvo minėta, šis kasos išlaidų orderis patvirtina ne 7 000 litų skolos mokėjimą bendrovei „Verslo forma“ už ekskavatorių, bet faktą, kad atsakovui iš kasos buvo išduota sumokėti už ekskavatorių 7 000 litų.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Dėl to, kad atsakovas 7 000 litų panaudojo ne sumokėti už ekskavatorių, o kitoms bendrovės išlaidoms, ieškovo turtas nesumažėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 7 000 litų nuostolių.
Dėl išdėstytų argumentų ieškinio dėl 7 000 litų nuostolių atlyginimo tenkinti nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo bankrutuojančios UAB ,,Optimalūs finansai“ ieškinys buvo patenkintas, naikintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. P. už abu apeliacinius skundus yra sumokėjęs 777,90 litų (567,90 Lt + 210 Lt) žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Kadangi atsakovas G. P. sumokėjo 777,90 litų žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, nuo kurio mokėjimo jis yra atleistas pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jo sumokėtas žyminis mokestis jam yra grąžinamas.
Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu į teismo posėdžius iškviesta liudytoja I. S. pareiškė prašymą priteisti kelionės išlaidas (199,20 Lt) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 141). Liudytojos prašymas priteisti kelionės išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš ieškovo BUAB „Optimalūs finansai priteistina 199,20 Lt kelionės išlaidų liudytojai (CPK 91 str. 5 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Optimalūs finansai“ ieškinio atsakovui G. P. dėl 37 860 litų nuostolių atlyginimo atsisakymą priimti. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir civilinės bylos dalį dėl 37 860 litų nuostolių atlyginimo nutraukti.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl 7 000 litų nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ (į. k. 300004838) 199,20 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt devynis litus 20 ct) kelionės išlaidų liudytojai I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Grąžinti atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 777,90 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 90 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. liepos 16 d. mokėjimo kvitais.