Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. S. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, iki tol faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujanti BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir su 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota E. K. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūra. Ataskaitinis laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. ataskaitiniu laikotarpiu sąskaitos likutis pradžioje 24,66 Eur. Iš sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 23 d. į E. K. banko sąskaitą pervesta 820 Eur iš R. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis – „Perlaida“, ir tą pačią dieną (2024 m. balandžio 23 d.) 17.47 val. 800 Eur išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Daugiau bylai reikšmingos informacijos nenustatyta, „Swedbank“ AB banko pateiktame atsakyme taip pat yra pridėtos nuotraukos iš bankomatų 2024 m. balandžio 23 d. 17.47 val. ir 2024 m. gegužės 4 d. dienomis. Nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo (1 t., b. l. 92–93).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. byloje reikšmingu laiku ir vietoje padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Visų pirma pasakytina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. E. K. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis išgrynino pinigus iš bankomato galimai A. A. prašymu ir šis galimai padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad prokurorė perdavė bylą į teismą su kaltinamuoju aktu tik dėl E. K., o ne kito asmens (kitų asmenų) galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat nagrinėjo bylą šia apimtimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kito konkretaus asmens galimų veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme.

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad:

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. 2024 m. balandžio 23 d. iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 870 Eur į pardavėjo nurodytą R. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, bendrovė negavo žadėtos prekės.

Iš R. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 23 d. pervesta pinigų suma (870 Eur) buvo gauta tą pačią dieną į jo banko sąskaitą, kurios dalis, t. y. 820 Eur, tą pačią dieną buvo pervesta į E. K. banko sąskaitą (1 t., b. l. 59). Iš E. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad kaltinamasis 2024 m. balandžio 23 d. 17.47 val. išgrynino dalį pervestų pinigų, t. y. 800 Eur, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71). Tokią aplinkybę patvirtina taip pat „Swedbank“ AB banko pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 74–83). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29–32) neginčijo minėtų aplinkybių, t. y. kad į jo banko sąskaitą buvo pervesta 820 Eur dydžio suma, iš kurios 800 Eur išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), kita vertus, kaltinamasis nurodė nežinojęs, kad šie pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu, kitaip nebūtų leidęs pervesti šių pinigų į jo banko sąskaitą. Teismas nesutinka su tuo. Visų pirma pasakytina, kad tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. apklausiamas, E. K. parodė, kad jam galėjo būti pervesta 820 Eur dydžio suma, nes pažįstamas A. A., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turėjo jo banko sąskaitą, kurią galėjo dalinti kitiems asmenis (2 t., b. l. 17–19). 2025 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (2 t., b. l. 29– 32) ir bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis nurodė, kad jam per programėlę „Messenger“ paskambino pažįstamas A. A., kuris paprašė leisti į jo banko sąskaitą atsiųsti pinigus. Kadangi apie jokį sukčiavimą A. A. nieko nesakė, E. K. sutiko jam padėti. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, susirašinėjimų per kokią nors programėlę, SMS žinučių ar pan.), patvirtinančių, kad kaltinamasis leido pasinaudoti savo banko sąskaita ir vėliau išgrynino pinigus iš jos bankomate A. A. prašymu. Be to, E. K., leidęs pasinaudoti savo banko sąskaita, neišsiaiškino jokių aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimu: kokia pinigų suma, kieno ir kokiu būdu gauti pinigai bus siunčiami jam. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nieko neįtarė, kadangi iki to laiko A. A. jam nieko blogo nebuvo padaręs. Nors E. K. nurodė, kad A. A. pažįsta, nes šio žmona kerpa jam plaukus, jis yra buvęs A. A. namuose, jie kartu leisdavo laiką, kita vertus, be A. A. vardo ir socialinio tinklo „Facebook“ „A. A.“ pavadinimo daugiau nežinojo nei jo pavardės, nei kitų A. A. kontaktinių duomenų. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas protingas, rūpestingas žmogus neleistų mažai pažįstamam asmeniui, kuris tuo metu yra laisvės atėmimo vietų įstaigoje, neaiškiais tikslais pervesti pinigų į jo banko sąskaitą, taip pat nežinant pervestinos sumos dydžio ir pinigų gavimo šaltinio. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad liudytojas R. J., iš savo banko sąskaitos pervedęs gautus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į E. K. banko sąskaitą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad to paprašė jo asmuo vardu K., o A. A. jis nepažįsta.

Antra, E. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje 2025 m. sausio 15 d. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nesilankydavo ir iš viso nežino, kur ši gyvenvietė yra. Jei ten jis išgrynino pinigus, tai tik atsitiktinai, nes Vilniuje lankosi labai retai, iš viso šiame mieste yra buvęs gal tik keturis kartus (2 t., b. l. 17–19). Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis iš pradžių nurodė, kad nežino, kodėl A. A. jo paprašė pinigus nuimti Vilniuje, bet vėliau pradėjo tvirtinti, kad jo paprašė dėl to, nes sužinojo, jog E. K. yra būtent šiame mieste. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat iškėlė versiją, kad į Vilnių tikriausiai važiavo, nes vežė motiną į sveikatos priežiūros įstaigą. Visgi, įvertinus E. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, darytina išvada, kad kaltinamasis negalėjo paaiškinti ir nenurodė konkrečios priežasties, kodėl būtent (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti pinigai. Kaip E. K. pats minėjo, jis net nežino, kur yra šis miestas ir apskritai Vilniuje yra buvęs tik keletą kartų, be kita ko, bylai reikšmingu laiku E. K. faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) nutolęs yra daugiau kaip 200 km. Be to, šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis, į savo banko sąskaitą gavęs pinigus, turėjo tą pačią dieną, t. y. skubiai, išgryninti pinigus.

Trečia, E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad A. A. išgrynintus pinigus prašė įdėti į saldainių dėžutę ir ją palikti jo nurodytoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme negalėjo tiksliai įvardyti, kur paliko išgrynintus pinigus. E. K. teisme nurodė, kad, gavęs pinigus, net nepažiūrėjo, kas pervedė pinigus, juos tiesiog išgrynino, įdėjo į saldainių „Raffaello“ dėžutę ir paliko netoli Vilniaus esančiame parke, ant medžio šaknies, priešais daugiabutį. Kita vertus, tikslios vietos (miesto, kaimo, gatvės ir pan.) pasakyti vis tiek negalėjo. Palikęs pinigus, E. K. parašė A. A., kad jis viską padarė, ko jis buvo prašęs. Akivaizdu, kad toks pinigų palikimo būdas kiekvienam protingam ir sąžiningam asmeniui būtų įtartinas.

Ketvirta, kaip minėta, iš E. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesta 820 Eur dydžio suma, iš kurios kaltinamasis 800 Eur išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis išgrynino ne 820 Eur, o tik 800 Eur. E. K. teisme nurodė, kad jis turėjo 20 Eur grynaisiais, kuriuos pridėjo prie išgrynintų pinigų, kita vertus, neaišku, kodėl jis negalėjo išgryninti visus jam atsiųstus pinigus, o turėjo panaudoti ir dalį savo pinigų paliekant juos anksčiau nurodytoje vietoje. Be to, E. K. teisme nurodė neteisingą aplinkybę, kad iki 820 Eur pervedimo 2024 m. balandžio 23 d. jo banko sąskaitoje nebuvo pinigų. E. K. banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 22 d. jo banko sąskaitoje pinigų likutis buvo 24,66 Eur, be to, jis 2024 m. balandžio 23 d. iš kitų asmenų gavo daugiau pinigų nei išleido.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad E. K. elgesys, kai jis leido asmeniui, esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurio gerai nepažįsta, neaiškiais tikslais naudotis jo banko sąskaitą, nežinodamas, iš kur bus pervedami pinigai, nepatikrinęs pinigų siuntėjo, neklausdamas, kokiems tikslams reikalingas šis finansinis veiksmas, vertinamas kaip nelogiškas elgesys. Be to, nelogišku elgesiu vertintina ir tai, kad E. K., negyvendamas Vilniuje, pats nurodė, kad šiame mieste lankėsi vos kelis kartus, važiavo į toli nuo jo gyvenamosios vietos esantį miestą išgryninti pinigus ir, nesigilindamas į jų kilmę bei paskirtį, įdėjo juos į saldainių dėžutę ir paliko neaiškioje, nežinomoje vietoje (ant medžio šaknies), kurios jis šiuo metu net negali tiksliai nurodyti. Teismo vertinimu, kiekvienam protingam ir atsakingam žmogui tokioje situacijoje turėtų kilti klausimų, kodėl bausmę atliekančiam laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeniui prireikė jo banko sąskaitos, kokiu tikslu jam bus siunčiami pinigai, ir kodėl šiuos pinigus būtina išgryninti ir palikti nežinomoje vietoje.

Teismas, įvertinęs visus anksčiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad šiuo atveju neabejotina, kad E. K. suvokė, jog į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai dėl nusikalstamos veikos darymo. Pažymėtina, kad tokiai išvadai konstatuoti nereikia nustatyti, jog kaltinamasis itin detaliai žino visas nusikalstamos veikos darymo aplinkybes (jos padarymo mechanizmą, kitus asmenis ir pan.). Užtenka nustatyti, kad kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokia, kad jis prisideda prie nusikalstamos veikos darymo. Šiuo atveju E. K. nelogiški paaiškinimai dėl savo banko sąskaitos davimo mažai pažįstamam asmeniui, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, neišsiaiškinus pinigų gavimo, išgryninimo ir palikimo neaiškioje vietoje aplinkybių, neleidžia abejoti, kad E. K. suprato prisidedantis prie nusikalstamos veikos darymo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apgaule savo ir kitų asmenų naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyta 870 Eur. Apgaule įgyto turto vertė yra 870 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, todėl darytina išvada, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vien E. K. ir jo gynėjo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad kaltinamasis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir jis turi būti išteisintas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. K. nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip vykdytojai. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertę.

E. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. nuosprendžio paskelbimo metu iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jis dar nebuvo įsiteisėjęs (2 t., b. l. 139–143). Šiuo metu dėl E. K. yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltinamasis dėl vienos iš galimos padarytos nusikalstamos veikos yra suimtas (2 t., b. l. 143). Jis per penkerių metų laikotarpį nemažai kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 144–1150). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (2 t., b. l. 45), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 46). Kaltinamasis nevedęs, yra gana jauno amžiaus. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas daro išvadą, kad E. K. už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė, užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Todėl jam skirti dar kartą laisvės apribojimo bausmę už šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas taip pat nemano, kad E. K. būtų tikslinga skirti baudos bausmę.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 50 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pasiūlyta maksimali arešto bausmė, teismo vertinimu, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį, juolab prokurorės siūlomas bausmės dydis teismo neįpareigoja.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. K. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis du kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis per mažiau nei dvejus metus trečią kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, t. y. E. K. gana dažnai pažeidžia baudžiamąjį įstatymą. Šiuo metu dėl E. K. yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl galimai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) ir 260 straipsnio 3 dalyje (labai sunkus nusikaltimas), padarymo. Nors dėl šių galimų nusikalstamų veikų nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau minėta aplinkybė turi įtakos vertinant E. K. asmenybę. Jam anksčiau taikyta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė. Be to, kaltinamasis tiek prieš, tiek po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos nemažai kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. E. K. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ketino susirasti darbą, tačiau šiuo metu yra suimtas už galimai labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 870 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 22).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 870 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas A. S. palaikė civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė SEB AB banko mokėjimo nurodymo Nr. 268 patvirtinimą, kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 23 d. pervedė 870 Eur į R. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau dalis šių pinigų pervesta į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to kaltinamasis didžiąją dalį apgaule įgytų pinigų (800 Eur) išgrynino bankomate. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės prarado 870 Eur. Tokia turtinė žala buvo padaryta E. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrais nusikalstamais veiksmais. Tarp civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl iš E. K. priteistina atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 870 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, šiuo atveju neturi reikšmės, kad kaltinamasis apgaule neįgijo visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų asmeniškai savo naudai. Svarbu tai, kad jis bendrais veiksmais prisidėjo prie turtinės žalos padarymo.

VI. Kiti klausimai

E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 20–23). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10712 dėl 204,17 Eur už E. K. gynusio advokato R. P. darbo užmokestį (2 t., b. l. 129–132). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

E. K. byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš E. K. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš E. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) E. K. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. K. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.