- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-282-133-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-01198-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- Č. S.
- Kategorijos
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-133/2009
2009 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. L., teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikinei, nuteistajai V. V., nukentėjusiajam Č. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš V. V. priteista neturtinei žalai atlyginti: R. S. 940 Lt., Č. S. 400 Lt, S. S. 400 Lt, turtinei žalai atlyginti - Č. S. 2360 Lt, S. S. 1879 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 1 d. apie 13.45 val. Alytaus rajone, kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 30-ajame kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 p., 122 p., 133 p. reikalavimus, vairuodama jai priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją išvažiavo į priešingo eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu, Č. S. vairuojamu, S. S. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu automobilio „Opel Astra“ keleivei R. S. buvo padarytas krūtinės sumušimas, IX šonkaulio lūžimas iš kairės pusės, krūtinkaulio ataugos įskilimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; automobilio „Opel Astra“ vairuotojui Č. S. buvo padarytas kaklo ir krūtinės ląstos sumušimas, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Opel Astra“ keleivei S. S. dėl kairės alkūnės, abiejų kelio sąnarių, kairio žąsto sumušimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo 2009-03-26 nuosprendį panaikinti ir nutraukti bylą nukentėjusiųjų Č. S., S. S. ir S. S. atžvilgiu, atmetant jų civilinius ieškinius dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, paskirti švelnesnę bausmę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, atmesti R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Nurodo, kad jos neatsargiais veiksmais nusikalstama veika buvo padaryta tik R. S. atžvilgiu, kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl tik pastaroji, kaip nukentėjusioji šioje byloje, gali reikalauti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, o ji baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiama ir bausmė paskirta tik už R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Č. S. ir S. S. autoįvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl jų atžvilgiu, priešingai nei nurodoma teismo nuosprendyje, ji padarė ne nusikalstamą veiką, o administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d. Nukentėjusiosios S. S.-apgadinto automobilio savininkės, atžvilgiu ji taip pat padarė ne nusikaltimą, o administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Todėl nei Č. S., nei S. S., nei S. S. šioje byloje negali būti nukentėjusiaisiais ir tuo pačiu baudžiamojoje byloje reikšti civilinius ieškinius bei reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jie nukentėjo, kad buvo pažeistos jų teisės, tačiau šios teisės turi būti ginamos ne baudžiamosios, bet administracinės ar civilinės teisenos tvarka. Skiriant tokią griežtą bausmę akivaizdžiai buvo atsižvelgta į minėtų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį teismas vertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nors iš esmės tai yra skirtingi dalykai, atitinkamai su skirtingomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą, neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ši veika priskirtina prie neatsargių, serga sunkia onkologine paskutinės stadijos liga (ką pripažino ir nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas), savo kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors jos vykdymas ir atidėtas 1 metams, yra tikrai per griežta ir neteisinga. LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį, o ji padarė neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Šalies argumentai
S. S. nurodė, jog už automobilio transportavimą po autoįvykio buvo sumokėta 430 Lt. Šis automobilis buvo pirktas už 7600 Lt. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai S. S. 5551 Lt. Nukentėjusioji sugadintą automobilį pardavė už 500 Lt. Teismo nuomone, nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas 1449 Lt sumai (automobilio vertės skirtumas) ir 430 Lt už - automobilio transportavimo išlaidas, iš viso 1879 Lt. Apeliantės manymu neteisingai yra priteista 1449 Lt suma, nes nukentėjusioji už 5551 litus gautus iš draudimo galėjo susiremontuoti savo transporto priemonę, be to nėra tiksliai aišku ar nukentėjusioji automobilį tikrai pardavė už 500 Lt, nes byloje nepateikti jokie įrodymai. Taipogi pažymi, jog nėra paskaičiuotas automobilio nusidėvėjimas.
Č. S. nurodė, jog už nuomotą automobilį sumokėjo 2360 Lt, nes po įvykio automobilis Opel buvo parduotas, o jis šeimos reikmėms išsinuomojo kitą automobilį. Aiškina, jog Č. S. galėjo nuomoti ir pigesnę transporto priemonę. Buvo išnuomotas 2003 m. laidos automobilis „Mersedez Benz E240“, nors autoįvykio metu buvo sugadintas 1997 m. automobilis „Opel Astra“ ir vien tik už „Mersedez Benz“ vieno mėnesio nuomą buvo sumokėta net 2360 Lt, t.y. beveik pusė sugadinto automobilio „Opel Astra“ vertės. Taipogi pažymi, jog Č. S. nepriklausė „Opel Astra“ automobilis, todėl jis neturi teisės prašyti atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro automobilio nuomos kaina.
Priteisiant neturtinę žalą R. S., teismas nepagrindė 940 Lt neturtinės žalos priteisimo būtinumo ir dydžio, o ir pati nukentėjusioji nepateikė įrodymų, nors tokio pobūdžio bylose tai privaloma, patvirtinančių faktą, kad neturtinė žala iš tikro buvo patirta ir kodėl buvo patirta būtent tokio dydžio žala. Be to pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad visiems nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Mano, jog R. S. neturtinė žala buvo atlyginta ne dalinai, bet pilnai - šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pastaroji savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė įrodymais, ką imperatyviai neturtinės žalos priteisimo atvejais numato įstatymai.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusias apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. V. padarytą nusikalstamą veiką.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su paskirta bausme, nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu bei priteista atlyginti žala, prašoma šioje dalyje nuosprendį pakeisti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
V. V. nuteista už tai, kad, vairuodama jai priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešais važiavusiu Č. S. vairuojamu, S. S. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu „Opel Astra“ keleivei R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o vairuotojui Č. S. ir keleivei S. S. nežymiai sutrikdė sveikatą bei buvo apgadintas S. S. automobilis, dėl ko jai padaryta turtinė žala. Apeliaciniame skunde nuteistoji nepagrįstai teigia, kad iš kaltinimo ir nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, jog autoįvykio metu buvo sužaloti Č. S. ir S. S., motyvuodama tuo, kad LR BK 281 str. 1 d. nenumato baudžiamosios atsakomybės už pastariesiems sukeltus nežymius sveikatos sutrikdymus autoįvykio metu.
Teisėjų kolegija, nagrinėjanti baudžiamąją bylą apeliacine tvarką pažymi, jog LR BK 281 str. 1 dalis iš tikrųjų nenumato atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką, nutartyje Nr. 2K-120/2006 yra išaiškinęs, jog tokiu atveju procesiniuose dokumentuose aprašant nusikalstamą veiką būtina nurodyti ne tik padarinius, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, bet ir padarinius, užtraukiančius administracinę atsakomybę. Tokia išvada daroma įvertinus LR BPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų turinį ir proceso dalyvių teises.
LR BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto turinį, 3 punkte ir 305 straipsnio, reglamentuojančio aprašomosios nuosprendžio dalies turinį, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad aprašant nusikalstamą veiką, be kitų aplinkybių, turi būti nurodyti tos veikos padariniai. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnyje, padariniai – tai, pirmiausia, pasekmės, numatytos šio straipsnio 1 – 6 dalyse ir užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę. Tačiau LR BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme nukentėjusiuoju yra ne tik asmuo, patyręs LR BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytus padarinius, bet ir asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė kitokios žalos, nesiekiančios LR BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytų ribų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad asmuo, kuriam nusikaltimu, numatytu LR BK 281 straipsnyje, buvo padaryta mažesnė žala, nei numatyta šio straipsnio konkrečiose dalyse, turi būti nepripažįstamas nukentėjusiuoju. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai autoįvykio metu kartu su pasekmėmis, numatytomis LR BK 281 straipsnyje, atsiranda ir pasekmės, numatytos LR ATPK 127 straipsnyje. Jeigu tokiu atveju asmuo, autoįvykio metu patyręs LR ATPK 127 straipsnyje numatytas pasekmes, baudžiamajame procese nebūtų pripažįstamas nukentėjusiuoju, jis neturėtų galimybės reikalauti žalos atlyginimo, nes tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę užtraukiančios autoįvykio pasekmės buvo sukeltos viena ir ta pačia kaltininko veika, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokole Nr. 7, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, LR BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas draudžia asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą. Antra vertus, jeigu asmuo, kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu sukėlęs tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę užtraukiančias pasekmes, dėl LR ATPK 127 straipsnyje numatytų pasekmių nebūtų baudžiamas, jam būtų suteiktos privilegijos lyginant su asmenimis, kurie savo veika sukėlė tik administracinę atsakomybę užtraukiančias pasekmes, o taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir kituose įstatymuose įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas. Taigi tuo atveju, kai autoįvykio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę, metu atsiranda ir pasekmės, užtraukiančios administracinę atsakomybę, šios pasekmės turi būti nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, ir į šias pasekmes turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, nes padarytos žalos dydis ir mastas yra viena iš aplinkybių, turinčių įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 4 punktas), į kurį atsižvelgiama skiriant bausmę (BK 54 str. 2 d. 1 punktas). Alytaus rajono apylinkės teismas vadovavosi aukščiau išaiškinta taisykle ir pagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje nurodė visus nuo nusikaltimo nukentėjusius asmenis ir jiems sukeltas pasekmes, todėl nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai dėl dalies teismo nustatytų aplinkybių pašalinimo atmetami.
Sutinkama su apeliacinio skundo teiginiais dėl nepagrįstai nuteistajai V. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir ji turi būti pakeista. Sprendžiant V. V. skirtinos bausmės klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str. Ji padarė neatsargų, nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.), teisiama pirmą kartą, todėl teismas, vadovaujantis LR BK 55 str. nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, skiria įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudą.
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš byloje esančios V. V. charakteristikos nustatyta, kad ji charakterizuojama teigiamai (b.l. 35), serga onkologine liga - (b.l. 143). Taip pat atsižvelgiama į neatsargios tyčios formą, kad ji šių pasekmių nesiekė. Autoįvykio metu nesunkiai sužalota tik nukentėjusioji R. S., o Č. S. ir S. S. patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, kurių gydymas truko neilgai ir nesukėlė liekamųjų sveikatos padarinių, bloginančių jų gyvenimo kokybę. Kolegija vadovaudamasi LR BK 61 str. 2 d., bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad V. V. skirtina bauda, artima jos minimumui.
Taip pat atmestinas nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas paskirti švelnesnę bausmę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Pažymima, kad LR BK 68 straipsnyje numatytas uždraudimas naudotis specialia teise yra tik baudžiamojo poveikio priemonė ir negali būti tapatinama nei su viena iš bausmių, numatytų LR BK 42 str., tuo labiau ją pakeisti. Bausmė yra LR BK specialiosios dalies straipsnyje numatyta valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimą naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme. Tačiau šiuo konkrečiu atveju šią priemonę skirti nėra tikslinga, nes nuteistoji autoįvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, ji serga sunkia onkologine liga dėl ko pastoviai turi lankytis pas gydytojus, o uždraudus vairuoti transporto priemonę nuteistajai bus sunkiau pasirūpinti savimi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią bausmę, numatytą LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje. LR BK 281 str. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. LR BK 45 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistoji V. V. nusikaltimą pagal LR BK 281 str. 1 d. padarė transporto priemonę naudodama asmeniniais tikslais ir dėl šio nusikaltimo nėra pagrindo jai atimti teisę dirbti bibliotekininkės darbo, jai skirtina antra pagal švelnumą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – piniginė bauda.
Nuteistosios V. V. manymu iš jos yra nepagrįstai priteista 1449 Lt suma automobilio vertės skirtumui padengti, teigiama, jog nukentėjusioji S. S. už draudimo išmokėtus 5551 litus galėjo susiremontuoti savo transporto priemonę. Taip pat aiškina, kad nebuvo paskaičiuotas automobilio nusidėvėjimas ir nėra pateikta tikslių duomenų dėl automobilio pardavimo už 500 Lt. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nukentėjusioji automobilį „Opel Astra“ pirko už 7600 Lt (b.l. 102), o pareikšdama civilinį ieškinį jį įvertino 7500 litų suma, kurią prašo priteisti dėl jo sugadinimo. Pažymima, jog draudimo kompanija nustatydama atlygintinos turtinės žalos dydį už sugadintą automobilį, vadovavosi 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis ir nustatė 5551 Lt išmoką už sugadintą transporto priemonę „Opel Astra“ bei transportavimo išlaidoms atlyginti, todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl automobilio nusidėvėjimo vertinimo.
Apylinkės teismas įvertinęs pareikšto ieškinio dydį dėl sugadinto automobilio (7500 Lt), už sugadinto automobilio pardavimą gautą pinigų sumą (500 Lt) ir draudimo kompanijos išmokėtą pinigų sumą (5551 Lt), nukentėjusiajai priteisė 1449 litus, už neatlygintą automobilio vertės skirtumą. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog byloje yra netikslių duomenų, kurie tikslintini. Pirmiausiai tikslintina automobilio vertė, kuri buvo įsigyjant ne 7500 litų, o 7600 litų, be to, transporto priemonės rinkos kaina įvykio dienai buvo nustatyta 6400 litų (b.l. 209). Išreikalavus papildomus dokumentus, buvo nustatyta, kad UAB PZU Lietuva nukentėjusiajai S. S. sumokėjo 5121,00 Lt. transporto priemonės likutinės vertės ir už transportavimo paslaugas 430 Lt. ( b.l. 206). Iš nukentėjusiosios S. S. buvo gauta transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2009-02-05 sutartis, kuria patvirtinama, jog automobilis Opel Astra buvo parduotas už 500 litų. Tokiu būdu, liko nepadengta suma- 779 litai - skirtumas tarp automobilio vertės rinkos kaina įvykio dienai ir galutinės nepadengtos sumos. Pripažįstama, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nustatė, jog nukentėjusiajai už sugadintą automobilį liko neatlyginta 1449 litų suma kaip ir nepagrįstai priteista 430 litų suma sugadinto automobilio transportavimo išlaidoms atlyginti. Todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisus atlyginti turėtas sugadintos transporto priemonės transportavimo išlaidas pakartotinai bus nepagrįstai pagerinta nukentėjusiosios padėtis, o nuteistosios pabloginta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajai S. S. priteistos 1879 litų sumos turtinei žalai atlyginti, naikintinas.
Vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr. 887226, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ yra įpareigota įstatymo numatytose ribose atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, tai yra nuteistosios V. V.. Draudiko atsakomybės ribas nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Šioje baudžiamojoje byloje 2009-01-16 nutarimu draudimo kompaniją įtraukta į bylą civiliniu atsakovu (b.l. 124).
Atsižvelgus į draudimo kompanijos nukentėjusiajai S. S. nustatytos draudimo išmokos dydį už turtui – automobiliui padarytą žalą, likusioji 779 litų suma taip pat priteistina iš UAB „PZU Lietuva“, kuri, kaip aukščiau paminėta, yra įpareigota įstatymo numatytose ribose atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vietoje nuteistosios V. V..
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama nukentėjusiajam Č. S. priteista 2360 Lt suma, kuria yra atlyginamos išlaidos už nuomotą 2003 m. laidos automobilį „Mersedez Benz E240“, nors autoįvykio metu buvo sugadintas tik 1997 m. automobilis „Opel Astra“. Sutinkama su apeliacinio skundo teiginiais dėl automobilio nuomos neatitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Nors nukentėjusysis Č. S. dėl automobilio sugadinimo, kurį jis vairavo panaudos pagrindais, galėjo patirti netiesioginių nuostolių, tačiau išsinuomojęs žymiai naujesnį, vertingesnį bei prabangesnį automobilį nepagrįstai padidino netiesioginius nuostolius. Be to, vien tik nuteistojo paaiškinimas pareiškime, kuriuo prašoma priteisti nuomai patirtas išlaidas, jog automobilį nuomojo, nes gyvena kaime, darbo ir mokslo vietos yra už 3 kilometrų, sugadintas automobilis buvo tik vienintelė susisiekimo priemonė bei kitos aplinkybės, niekaip nepagrindžia būtinumo nuomotis žymiai vertingesnį ir aukštesnės klasės automobilį. Nukentėjusysis pagal savo gyvenimo patirtį turėjo ir privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir išsinuomoti automobilį, lygiavertį apgadintam autoavarijos metu. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl Č. S. priteistos 2360 litų turtinės žalos už automobilio nuomą, keistinas ir nukentėjusiajam nustatoma 1700 litų suma žalos atlyginimui už išnuomotą automobilį, kuri neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nemotyvavo nukentėjusiajai R. S. priteistos neturtinės žalos dydžio, ši žala nepagrįsta įrodymais. Pažymima, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusioji R. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio gydėsi, tai patvirtina specialisto išvada Nr. G1176/08(06). Kurį tai laiką ji buvo nedarbinga, dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, kentė fizinį skausmą. Šias aplinkybės teismas nurodė apibrėždamas R. S. patirtą neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 1 d.). Vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos vertinimo kriterijais: žala padaryta neatsargia kaltės forma, kad dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, todėl bendrųjų vertinimo kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teismas nepažeidė. Kolegija mano, jog R. S. priteista 940 litų suma neturtinės žalos atlyginimui atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Įvertinus išvardintą, apeliacinio skundo teiginiai dėl R. S. priteistos neturtinės žalos, atmestini.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p., kolegija,
nusprendė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendį pakeisti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. V. V. nuteisti 3 MGL (390 Lt) bauda.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 str. nuteistajai V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. V. nukentėjusiųjų turtinei žalai atlyginti priteista: Č. S. 2360 litai; S. S. 1879 litai;
Iš V. V. priteisti nukentėjusiajam Č. S. 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimui už automobilio Mersedes Benz nuomą.
Iš UAB „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios S. S. naudai priteisti 779 litus turtinės žalos.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.