Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 300 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. iki 2013 m. spalio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, Lietuvoje iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir paties vairuojamo automobilio „Lexus“, v/n/ž Nr. (duomenys neskelbtini) salone su savimi vežiojosi smogiamosios– triuškinamosios grupės šaltąjį nešaunamąjį ginklą- kastetą, pagamintą pramoniniu būdu ir priskiriamą prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų, taip neteisėtai, iki tada, kai 2013 m. spalio 1 d. kratos metu šį kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai, A. M. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu.

Be to, A. M., 2012 m gruodžio mėn pabaigoje, Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, suklastojo tikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. N. vardu, į šį vairuotojo pažymėjimą įklijuodamas savo asmens nuotrauką, ir neteisėtai šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą laikė Vilniuje iki tada, kai 2013 m. spalio 1 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl kasteto, neatsimena kur jį įsigijo, automobilio bagažinėje buvo, jo nenaudojo. Kaip suvenyrą kastetą turėjo. Nesiruošė traumuoti žmonių su juo. Naudojo kastetą kaip daiktą padedanti įkalti, kaip plaktuką. Atidarinėjo butelius juo. Kaip ginklo negalvojo naudoti. Kada įsigijo, gal kaip dovaną gavo. Matęs, kad jais prekiauja turguose. Laisvai galima nusipirkti. Kai kastetas pas jį buvo negalvojo, kad tai ginklas. Negali pasakyti, kada jį gavo. Kastetas iš pradžių namuose gulėjo. Po to kaip plaktuką padėjo į bagažinę. Taip, tai vienintelis kastetas jam padovanotas. Vaikščiojo ir žmona jam padovanojo, jis pirko gal pats. Jis, A. M. pirko kastetą. Pats sau padovanojo. Jis faktiškai pripažįsta, kad valdė kastetą, bet nesuprato, kad tai nusikaltimas, gailisi. Jis, A. M. nenorėjo naudoti ir tų vairuotojo teisių. Prisižiūrėjo filmų ir įdėjo tą nuotrauką juokais į vairuotojo pažymėjimą. Jis rado tą vairuotojo pažymėjimą baloje, Rygoje, 2012 m. gruod-žio pabaigoje. Važiavo su šeima į Rygą. Pažymėjimas buvo perplėštas, nebuvo nuotraukos. Nepriėmė pažymėjimo kaip tikrą dokumentą. Paėmė, gal norėjo draugams pasigirti. Turi savo vairuotojo pažymėjimą. Kaip vaikas pasielgė. Jis jį nuvalė ir įklijavo nuotrauką. Juokais jį turėjo, draugams pasigirti. Neturėjo tikslo kur įstaigose rodyti. Kai rado, duomenis pažiūrėjo, matė, kad jis negaliojantis buvo. Po to su vandeniu nuplovė, įdėjo nuotrauką savo ir įdėjo į knygutę. Buvo matyti, kad yra kita nuotrauka. Nebandė naudoti ar policijai nunešti. Nebuvo tokios minties. Nuotrauką dar Latvijoje įsidėjo. Po to įsidėjo tą pažymėjimą į žodyną. Dar norėjo išmesti ir sudėjo su kitais nereikalingais daiktais. Pas senelį laikė su daiktais, kurie nereikalingi. Kai pažymėjimą rado, niekas nematė, į parduotuvę tada važiavo vienas. Nuotraukos klijavimo tikslas, nežino koks, prisižiūrėjo filmų, kvailai pasielgė. Įstatė nuotrauką ir padėjo į knygutę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. parodė, kad pranešto įtarimo esmę suprato, bet atsisakė duoti paaiškinimus, teigdamas, kad tai padarys susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikęs prašymus. (I t., b. l. 97). Apklausiamas 2014-01-22 A. M. savo kaltę dėl kasteto ir vairuotojo pažymėjimo suklastojimo pripažino. (I t., b. l. 54).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad 2013 m. vasarą atrodo, sulaikant M., apžiūrėtas jo automobilis, kuriuo jis atvažiavo prie „Maximos“ ir apžiūros metu rastas kastetas. Nepamena, ką jis aiškino. Jis buvo sulaikomas kaip įtariamasis byloje dėl sukčiavimo. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 22-23), kai ji parodė, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 10-1-00938-13, 2013-10-01 kartu su kolegomis P. S. ir J. B. a/m ,,Lexus“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi A. M., atliekant kratą rasti ir paimti įvairūs daiktai, galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Tarp priekinių sėdynių esančioje dėtuvėje rastas ir paimtas juodos spalvos kastetas. Paklaustas, kas tai per daiktas, A. M. pasakė suprantąs, kad tai kastetas, tačiau iš kur jis ir kokiomis aplinkybėmis atsirado jo vairuojamame automobilyje, paaiškinti atsisakė. Kastetas, kartu su kitais daiktais, išimtas, įpakuotas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, netrukus išsiųstas tyrimo atlikimui-liudytoja D. P. patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai nurodė, kad be jos dalyvavo dar 2 kiti pareigūnai. Konkrečiai neatsimena. Tas pareigūnas, kuris rado daiktus, nurodė, kad jie rasti M. automobilyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad datos nepamena. Paprašė kolega atlikti kratą, buvo duota papkutė, kurioje buvo nutartys, kratos protokolai. Važiavo su kolegomis į kratas. Kratos buvo gyvenamajame name, tai buvo kaltinamojo žmonos tėvo namas. Pakliuvo į kambarį, apžiūrėjo kambarį ir surašė apžiūros protokolą. Buvo labai daug daiktų, dokumentų, banko kortelių skirtingų. Tuščios banko kortelės, buvo aparatai. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.38-39), kai ji parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00938-13, 2013-10-01 kartu su kolegomis V. B. name, adresu (duomenys neskelbtini), atliko kratą, kurios metu paimti įvairūs daiktai, galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Tarp paimtų daiktų rastas ir paimtas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas N. D. vardu. Kadangi minėtame dokumente buvo įklijuota A. M. nuotrauka, kilo įtarimas, kad jis yra suklastotas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo supakuotas ir su kitais daiktais, paimtais kratos metu, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo (Nr. 10-1-0938-13. I t., b. l. 38, 39) – liudytoja E. S. patvirtino, jog parodymai teisingi. Papildomai nurodė, kad visi daiktai rasti viename kambaryje. Vairuotojo pažymėjimą rado kolegos. Ji rašė kratos protokolą. Užduotį atlikti tyrimą gavo kolegė. Važiavo atlikti kratos kolegės prašymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas M. K. paaiškino, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, tvirtina savo specialisto išvadą. Išvadoje aprašyti nuotraukos perklijavimo požymiai. Daro išvadą, kad nuotrauka nėra pirminė, tai reiškia, kad ji perklijuota. Nuotrauka viena išimta, kita įdėta. Ji įdėta ir priklijuota. Viskas parašyta dėstomojoje dalyje. Nuotrauka buvo tiriama, tai eilė požymių atidalinti laminato kraštai, kitaip jis būtų gražus be burbuliukų oro. Matomi pašaliniai nuotraukos likučiai, nuotrauka apkarpyta ne pagal tam tikrus reikalavimus, nėra ženklo ant dokumento. Išvardinti požymiai būdingi nuotraukos perklijavimui. Pats pažymėjimo blankas tikras, pakeista nuotrauka. Plika akimi matomi tam tikri dokumento defektai. Matomas laminato atkėlimas, vizualiai matosi, kad su juo kažkas buvo daryta. Kiek kartų keistos nuotraukos, negali atsakyti. Klijavimo požymiai užfiksuoti. Tai pašaliniai klijai. Ir nuotraukos klijavimo vietoje. Kaip ant blanko likę klijai, taip ir ant nuotraukos. Blankas pateiktas buvo įpakuotas į voką. Blankas buvo pincetu atidalintas. Jei pirmą kartą tą ir padarė atidalino laminatą ir patalpino nuotrauką ir patį laminatą iš naujo laminavo ir buvo mechaniniai pažeidimai. Atidalinus laminatą buvo kita nuotrauka patalpinta ir jis vėl užlaminuotas. Buvo užklijuota originali laminato dalis, papildomai užlaminuota nebuvo. Išvadoje duoda atsakymą į jam pateiktą klausimą. Dokumentą gavo su užklijuotu laminatu. Jis buvo priklijuotas pašaliniais klijais. Visame blanke ir nuotraukos klijavimo vietoje matosi pašaliniai klijai. Cheminės sudėties klijų netyrė, tai ne jo kompetencija. Nėra chemikas, negali pasakyti klijų sudėties.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. B. parodė, kad A. M. yra jo anūkės vyras, jis negyvena kartu. Dėl kratos žino. Jo, V. B. namas laisvas, suveža į jį viską. A. M. paprašė, ar gali pas jį,V. B. pasidėti daiktus. Ir pasidėjo palėpėje. Atvažiavo policija ir paprašė apžiūrėti, jis įleido ir jie ieškojo. A. M. sakė, kad atsivežė drabužius, pasakė, kad paliks. Tai buvo po Naujų metų 2013 m. Jis,V. B. pats neapžiūrinėjo tų daiktų. Saviškiai dar savo daiktus laikydavo. Sniego jau nebuvo, kai tuos daiktus atvežė. Žmona mirė prieš 4 m. Daiktai namuose atsirado po žmonos mirties. Tuos daiktus pasidėti palėpėje prašė pats A. Daiktus vežė ir dėjo pats A. Raktus nuo jo namo jis tik turi. Daugiau niekas neturi raktų. Artimieji žinojo kur guli raktas. A. neklausė jo dėl daiktų. Pareigūnai apklausinėjo jį kaip liudytoją. A. B. P., kaip tik buvo kai atvažiavo pareigūnai.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja T. Ž. parodė, kad A. M. yra jos žentas, dažnai būna pas A. M., padeda auginti anūkus, jis rūpinasi savo šeima. Gali daryti teigiamą įtaką A. M.. Jo tėvai gyvena Latvijoje, ji jam kaip mama, jis įsiklauso jos žodžių, patarimų. Ji, T. Ž. dirba, neturi nuobaudų, turi aukštąjį išsilavinimą. Baigė Žemės ūkio akademiją. Pati turi pavaldinių darbe. Pragyvena iš atlyginimo. M. turi 2 vaikus, M. gyvena (duomenys neskelbtini).

Vykdant teisinės pagalbos prašymą apklaustas šioje byloje liudytoju Latvijos pilietis D. N., kuris parodė, kad kaltinamojo A. M. jis nepažįsta. Apie šį asmenį niekada nieko nėra girdėjęs. 2010 m. sausio 3 d. buvo pavogta jo rankinė, kurioje buvo teisės, pasas, mašinos techninis pasas ir piniginė. Jo rankinę pavogė Alfa parduotuvėje, Rygoje. Rankinėje buvo ir telefonas. Po poros dienų kai jis paskambino surinkęs savo numerį jam atsiliepė, kad telefonas yra Lietuvos tinkle. Jis nuėjo į policiją, parašė pareiškimą dėl to, kad pavogė jo rankinę su dokumentais. Jis nežino, ar policijoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Policijoje sakė, kad pavogė jo rankinę, nes jam reikėjo atnaujinti visus dokumentus. Ne, vairuotojo pažymėjimo numerio jis neatsimena. Teisę vairuoti gavo 2000 metais, po to pažymėjimą buvo pamatęs ir tuomet dar kartą jam jis buvo išduotas. Taip, galėtų būti, kad jis buvo išduotas 2002 m. gruodžio 3 d. Taip jis atnaujino vairuotojo pažymėjimą ir važinėjo. Tai buvo B kategorijos vairuotojo pažymėjimas . Telefono numerio nebeprisimena, jis jį pasikeitė. Nuo to laiko, kai jam išdavė pažymėjimą, nuo 2002 m. gruodžio 3 d. iki 2010 sausio 3 d. jį turėjo. Taip vairuotojo pažymėjimą jis pametė, kai jis galiojo. Iš Lietuvos teismo gavo pranešimą, kad ten nebuvo nurodyta jokių telefono numerių ar kitų kontaktų, todėl negalėjo paskambinti ir paklausti dėl ko ten jį kviečia, nes maždaug 10 metų nėra buvęs Lietuvoje. Paskutinį kartą Lietuvoje buvo prieš kokius 10 metų. 2006 m. ar 2007 m. Ne, jis nepažįsta Lietuvos gyventojų.

Kratos protokole nurodyta, kad pagal 2013-10-01 teismo nutartį atlikus kratą V. Z. priklausančiame automobilyje ,,Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi A. M., rastas ir paimtas kastetas (I t., b. l. 10-15)

Specialisto išvadoje Nr. 37-13 nurodyta, jog pateiktas tirti kastetas yra smogiamosios – triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų (I t., b. l. 17-19).

Kratos protokole nurodyta, jog 2013-10-01 pagal Vilniaus apskr. VPK NTV NNTS OP vyresniosios tyrėjos E. S. nutarimą atlikta krata name, adresu (duomenys neskelbtini), pas V. B.. Kratos metu tarp kitų daiktų rastas ir paimtas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas N. D. vardu. (I t., b. l. 25-30).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2755(13) nurodyta, jog tyrimui pateiktas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra išspausdintas pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, t.y. jis yra tikras. Tyrimui pateiktame dokumente esanti asmens nuotrauka pakeista, t.y. ji nėra pirminė. Tyrimui pateiktame Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) kitų pirminio turinio pakeitimų nėra. (I t., b. l. 33-37).

.

Dėl kaltinimo A. M. pagal BK 258 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas.

BK 258 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau-Įstatymas), kurio 7 str. 3 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt.

Iš Specialisto išvados Nr. 37-13 matyti, jog pateiktas tirti kastetas yra smogiamosios – triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų (I t., b. l. 17-19).

Minėto Įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. parodė, kad kastetas buvo jo automobilio bagažinėje, jo nenaudojo. Kaip suvenyrą kastetą turėjo. Nesiruošė traumuoti žmonių su juo. Naudojo kastetą kaip daiktą padedanti įkalti, kaip plaktuką. Atidarinėjo butelius juo. Kaip ginklo negalvojo naudoti. Kada įsigijo, gal kaip dovaną gavo. Matęs, kad jais prekiauja turguose. Laisvai galima nusipirkti. Kai kastetas pas jį buvo negalvojo, kad tai ginklas. Negali pasakyti, kada jį gavo. Kastetas iš pradžių namuose gulėjo. Po to kaip plaktuką padėjo į bagažinę.

Kratos protokole nurodyta, kad pagal 2013-10-01 teismo nutartį atlikus kratą V. Z. priklausančiame automobilyje ,,Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi A. M., rastas ir paimtas kastetas (gulėjęs dėtuvėje tarp priekinių sėdynių) (I t., b. l. 10-15)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktų, aukščiau aptartų įrodymų visumą teismas vertina, kad A. M. neteisėtai įgijo ir paties vairuojamo automobilio „Lexus“, v/n/ž Nr. (duomenys neskelbtini) salone su savimi vežiojosi smogiamosios – triuškinamosios grupės šaltąjį nešaunamąjį ginklą- kastetą, pagamintą pramoniniu būdu ir priskiriamą prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų, taip neteisėtai, iki tada, kai 2013 m. spalio 1 d. kratos metu šį kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Byloje nustatytos aplinkybes, šaltojo nešaunamojo ginklo konstrukcija, forma rodo, jog įsigydamas kastetą ir jį vežiodamas automobilyje kaltinamasis A. M. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norejo taip veikti. Kastetas kaip įrankis yra gana paplitęs jaunuolių tarpe, dėl to specialių žinių dėl jo paskirties, dėl supratimo, kad tai kastetas, nereikia. Kastetas kaip įrankis nėra elementarus buitinis įrankis, jis yra skirtas padaryti kūno sužalojimams, tokia jo paskirtis ir nulemia jo priskyrimą prie nešaunamųjų ginklų, o tai yra plačiai žinoma, ką neabejotinai žinojo ir suprato ir kaltinamasis tiek jį įsigydamas, tiek vežiodamas automobilyje. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. M. neturėjo tikslo kastetą panaudoti, nėra reikšminga jo padarytos veikos teisiniam vertinimui. Teismas vertina, kad nešaunamojo ginklo kasteto vežiojimas automobilio, kuriuo naudojosi A. M., salone tarp priekinių sėdynių dėtuvėje leidžia kastetą prireikus panaudoti nedelsiant. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d.,.

Dėl kaltinimo A. M. pagal LR BK 300 str. 2 d.

Teismas vertina, kad byloje surinktais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais, kratos protokolu, liudytojų parodymais nustatyta, jog A. M. suklastojo tikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, išduotą D. N. vardu, į šį vairuotojo pažymėjimą įklijuodamas savo asmens nuotrauką ir jį neteisėtai laikė. A. M. padaryta veika atitinka BK 300 str. 2 d. objektyviosios pusės požymius. Specialisto išvadoje Nr. 11-2755(13) nurodyta, jog tyrimui pateiktas Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra išspausdintas pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, t.y. jis yra tikras. Tyrimui pateiktame dokumente esanti asmens nuotrauka pakeista, t.y. ji nėra pirminė. Apklaustas teisme specialistas M. K. paaiškino, kad išvadoje aprašyti nuotraukos perklijavimo požymiai. Daro išvadą, kad nuotrauka nėra pirminė tai reiškia, kad ji perklijuota. Ji įdėta ir priklijuota. Nuotrauka buvo tiriama, tai eilė požymių atidalinti laminato kraštai, kitaip jis būtų gražus be burbuliukų oro. Matomi pašaliniai nuotraukos likučiai, nuotrauka apkarpyta ne pagal tam tikrus reikalavimus, nėra ženklo ant dokumento. Išvardinti požymiai būdingi nuotraukos perklijavimui. Matomas laminato atkėlimas, vizualiai matosi, kad su juo kažkas buvo daryta, klijavimo požymiai užfiksuoti. Tai pašaliniai klijai. Ir nuotraukos klijavimo vietoje. Kaip ant blanko likę klijai, taip ir ant nuotraukos. Blankas pateiktas buvo įpakuotas į voką. Blankas buvo pincetu atidalintas. Jei pirmą kartą tą ir padarė atidalino laminatą ir patalpino nuotrauką ir patį laminatą iš naujo laminavo ir buvo mechaniniai pažeidimai. Atidalinus laminatą buvo kita nuotrauka patalpinta ir jis vėl užlaminuotas. Buvo užklijuota originali laminato dalis, papildomai užlaminuota nebuvo. Dokumentą gavo su užklijuotu laminatu. Taigi A. M. įklijuodamas į kito asmens tikrą vairuotojo pažymėjimą savo nuotrauką specialisto išvadoje nurodytu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Byloje objektyviais įrodymais nenustatyta, kad A. M. iš minėto pažymėjimo pašalino pirminę asmens nuotrauką. Pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis pažymėjimą rado be nuotraukos. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas aplinkybę, kad A. M. iš pažymėjimo pašalino pirminę asmens nuotrauką iš kaltinimo šalina. Pažymėtina, kad BK 300 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą ir veikia to norėdamas. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2014). Pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka vairuotojo pažymėjimo suklastojimo ir laikymo, o jo panaudojimas ar galimybė panaudoti tokiu atveju nėra būtini. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Akivaizdu, kad A. M. įklijuodamas į kito asmens, kad ir negaliojantį dokumentą savo nuotrauką suklastojo dokumentą, kadangi toks dokumentas liudija apie teisės vairuoti kitam asmeniui pasibaigimą, tokio negaliojančio dokumento panaudojimas sukelia ir teisines pasekmes. Teisme A. M. parodė, kad kai vairuotojo pažymėjimą rado jis buvo perplėštas, nebuvo nuotraukos, buvo negaliojantis. Nepriėmė pažymėjimo kaip tikrą dokumentą. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad sprendžiant dėl kaltės turinio turi būti nustatyta ar dokumentas suklastotas siekiant sukelti pasekmes.Teismas vertina, jog A. M. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, asmuo suprato savo veiksmų neteisėtumą ir to norėjo. Kaltinamojo argumentai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo skirtas draugams parodyti ir pasigirti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, brandą, išsilavinimą, byloje nustatytas aplinkybes nėra įtikinamas. Kreiptinas dėmesys, kad minėtas vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas pas A. M. žmonos senelį name, palėpėje. Iš kratos protokolo (b.l. 26-27) kratos metu paimtų daiktų matyti, kad D. N. pažymėjimas buvo rastas tarp didelio kiekio banko kortelių ir kitų daiktų, kurie mažai tikėtina, jog buvo užmiršti ir sudėti su kitais nereikalingais daiktais palėpėje. Apklaustas teisme liudytoju V. B. paaiškino, kad jam A. M. sakė, kad atsivežė pasidėti drabužius. Pastebėtina ir tai, kad šis tyrimas buvo atskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo, kuriame A. M. taip pat yra kaltinamasis. Apklaustas Latvijos pilietis D. N. parodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis pametė, kai jis dar galiojo, 2010 m. sausio 3 d. Byloje objektyviais įrodymais nenustatytas tikslus laikas kada ir kur A. M. D. N. vairuotojo pažymėjimą rado. Pats kaltinamasis byloje parodymus davė tik ištyrus visus byloje surinktus įrodymus. Tačiau ištirti įrodymai nepaneigia, kad vairuotojo pažymėjimas buvo rastas ir suklastotas kaltinamojo A. M. nurodytomis aplinkybėmis. Dėl išdėstyto kaltinimas šioje dalyje tikslintinas nurodant, kad A. M. 2012 metų gruodžio mėn. pabaigoje, Rygoje, Latvijos Respublikoje suklastojo vairuotojo pažymėjimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014). Vertintina, kad teisme nustatyta aplinkybė, nurodyta paties kaltinamojo A. M., jog minėtą pažymėjimą rado Latvijoje, neturi įtakos jo gynybai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. Pažymėtina ir tai, kad LR BK 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nustato, jog asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra tokia vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Baudžiamasis kodeksas įtvirtina vieną specialią taisyklę, kad žmogus neišvengtų baudžiamosios atsakomybės, kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-583-139/2015). Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad A. M. veikos padarymo metu gyveno Lietuvoje, o Rygą buvo nuvažiavęs tik apsipirkti, be to žinojo, kad įdėjęs į vairuotojo pažymėjimą nuotrauką jis grįš į Lietuvą ir kaip nurodė toliau tą vairuotojo pažymėjimą turėjo įsidėjęs į knygą ir padėjęs pas žmonos senelį namo palėpėje. Taigi akivaizdu, kad vairuotojo pažymėjimą jis toliau turėjo ir laikė Lietuvoje. Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad LR BK 300 str. 2 d. straipsnyje numatyta veika padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisminio nagrinėjimo metu T. Ž. pateikė prašymą perduoti kaltininką – A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. 2 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką. Analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Tačiau asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realiąją sutaptį, todėl jis nelaikytas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Nesant jau vienos iš privalomų sąlygų kaltinamasis A. M. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 300 str. 2 d. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, viena padaryta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, kita veika- prie apysunkių nusikaltimų, A. M. neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas skiriant bausmę įvertina aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nebaigto aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turi mažametį vaiką, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia iš BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – areštas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatomas BK 49 str. 3 d. numatytas minimalus terminas. Pagal BK 258 str. 2 d. skirtina bauda mažesnė už šios bausmės vidurkį.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas laikomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, voke (I t., b. l. 109) paliktinas saugoti byloje, kastetas – po atlikto balistinio tyrimo saugomas Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (kvitas BBB Nr. OVS000228) (I t., b. l. 20, 21)- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. ir ir nuteisti jį 8 MGL (301,28 eurų) bauda.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 (penkiolikos) parų areštą.

Bausmės pradžią kaltinamajam A. M. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą laikomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, voke (I t., b. l. 109) palikti saugoti byloje, kastetą – po atlikto balistinio tyrimo saugomą Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (kvitas BBB Nr. OVS000228) (I t., b. l. 20, 21)- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.