- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-264-239/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00149-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, viešame teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2015-12-07 apie 21 val. 12 min. būdamas neblaivus, paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešęs, kad namuose nepažįstami asmenys triukšmauja, konfliktuoja, nors namuose buvo tik D. Ž., kuri paaiškino, kad jokių asmenų nėra, taigi melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė LR ATPK 186 str.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio teisės pažeidimo protokole skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodyta, jog policijos pareigūnus iškvietė, kadangi buvo neblaivus ir nesuprato, ką daro, dėl to labai gailisi.
Į bylą yra pateiktas policijos pareigūnų prašymas atlyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą žalą, o būtent: kelionės išlaidas, kurios sudaro 0,71 Eur.
Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). LR ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga. Šiuo atveju iš V. D. paaiškinimo, patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad V. D. iškvietė specialiąsias tarnybas, pranešdamas, jog namuose yra nepažįstami žmonės, kurie konfliktuoja, nors jokių žmonių nebuvo. Medicinos darbuotojai, įvertinę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklę jam nenustatė psichikos sutrikimų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad V. D. kaltė yra įrodyta visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad asmuo labai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
ATPK 273 str. numato, kad: „nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str., kur numatyta, kad: ,Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio“. Pažymėtina, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)
Pažymėtina, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl to kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sukreguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. D. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Elektrėnų PK dėl V. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš V. D. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015).
Tačiau V. D. melagingai pranešus, kad jo namuose konfliktuoja nepažįstami žmonės, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu asmuo nebūtų melagingai paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir pranešęs apie nesamą įvykį. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo V. D. pranešimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Elektrėnų PK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,71 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – V. D.. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 20 str., 31 str., 32 str., 37 str., 186 str., 273 str., teismas
nutarė:
pripažinti V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė LR ATPK 186 str. ir skirti 86 Eur baudą.
Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 0,71 Eur žalos atlyginimą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK naudai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.