- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-566-290/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. N. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 186 str. ir nubausta 126 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
R. N. nubausta už tai, kad ji 2015-03-16 apie 17.58 val. būdama neblaivi (0,76 prom.), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskambinusi policijai melagingai pranešė, kad prie jos priekabiauja 7-8 vaikinai, ją gąsdina, nors to iš tikrųjų nebuvo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininkas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – palikti 129 eurų baudą ir įpareigoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį atlyginti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtą turtinį nuostolį 8,31 Eur.
Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nutarimą nevertino byloje pateiktų duomenų apie juridinio asmens - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtą turtinę žalą, kurią sudarė pareigūnų išdirbto laiko reaguojant į įvykį ir tarnybinio transporto panaudojimo išlaidos. ATPK 273 str. numato, kad: „nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje“. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str., kur numatyta, kad: ,Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio“. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 str., kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl to kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sukreguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Teikiant administracinio teisės pažeidimo bylą sprendimo priėmimui buvo pridėtas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko pasirašytas 2015-04-15 prašymas spręsti patirtos žalos atlyginimo klausimą. Patirta žala buvo nustatyta remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingų struktūrinių padalinių skaičiavimais, kurie yra prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo dėl R. N. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 8,31 Eur (28,69 Lt) turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. N..
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia turtinių nuostolių argumentacija sutinka tik iš dalies.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. N. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl R. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. N. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad R. N. melagingai pranešus apie 7-8 vaikinų priekabiavimą prie jos ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu ji melagingai nebūtų paskambinusi pagalbos telefonu ir pranešusi apie nesamą įvykį, t. y. jei ji nebūtų padariusi pažeidimo, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo R. N. pranešimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 2,47 Eur (8,53 Lt) ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. N..
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė Institucijos prašymo priteisti padarytą žalą (b. l. 4), apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ATPK 37 str. normos ir dalis nutarimo keičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutarė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą pakeisti:
Įpareigoti R. N. atlyginti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 2,47 Eur (8,53 Lt) turtinį nuostolį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.