Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. M. 2016-08-05 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-08-23, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-07-08 raštą Nr. 2S-3732 bei priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (b. l. 1, 9).

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2016-02-04 sprendimu Nr. 28-95(4) nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą – 2 mėn. perkėlimą į kamerų tipo patalpas (b. l. 21).

Vilniaus pataisos namų direktorius 2016-04-05 sprendimu Nr. 28-309 nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą – 3 mėn. perkėlimą į kamerų tipo patalpas (b. l. 23)

Vilniaus pataisos namų direktorius 2016-07-13 sprendimu Nr. 28-666(1) nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą – 2 mėn. perkėlimą į kamerų tipo patalpas (b. l. 25)

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga 2016-06-17 raštu Nr. 4D-2016/1-885/3D-1844 pareiškėjo 2016-06-08 skundą persiuntė Kalėjimų departamentui (b. l. 32–34).

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-07-08 raštu Nr. 2S-3732 išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateikė pareiškėjui informacija apie galimybę turėti elektrinį virdulį ar vandens šildytuvą (b. l. 39–40).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos rašto teisėtumo bei pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas iš esmės grindžia draudimu kameroje turėti elektrinį virdulį ar vandens šildymo aparatą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 str. 1 d. įtvirtina, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 92 str. teigiama, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui Vilniaus pataisos namų direktorius nutarimais tris kartus paskirtos nuobaudos, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas (b. l. 21, 23, 25). Todėl nagrinėjamos bylos atveju taip pat taikytina BVK 145 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Tuo tarpu 75 str. 1 d. 1 p. reglamentuota, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

BVK 96 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 173 p. nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: <...> elektriniais virduliais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose draudžiama naudotis elektros virduliu. Taigi ir pareiškėjui, kuris atlieka bausmę kamerų tipo patalpose, šiuo elektros prietaisu naudotis yra draudžiama.

Nesant duomenų, kad Vilniaus pataisos namuose pareiškėjui nepagrįstai buvo draudžiama naudotis elektriniu virduliu, ar kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo elektros prietaisu pareiškėjui naudotis draudžiama, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus pataisos namų ar Kalėjimų departamento veiksmų buvimo fakto, kaip būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti sąlygos. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Departamentas ginčijamu raštu nepaaiškino pareiškėjui apie galimybę kameros tipo patalpoje turėti virdulį ar vandens šildymo aparatą.

Pažymėtina, kad asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją.

Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 8.31 punkte nustatyta, kad Departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Departamento kompetencijai. Departamento Darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-308 redakcija) 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.

Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (nagrinėjamai bylai aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012). Šių taisyklių 4 punkte yra apibrėžtos sąvokos. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo 2016-07-08 raštas Nr. 2S-3732 yra atsakymas į pareiškėjo 2016-06-08 prašymą paaiškinti kaip pareiškėjas gali gauti elektrinį virdulį ar vandens kaitinimo aparatą (atsižvelgiant į minėtų Taisyklių 4 punkte pateiktą atsakymo sąvoka). Toks atsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse keliamus reikalavimus.

Teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas šių principų turinys, t. y. nurodyta, jog šie principai – tai: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Taisyklių 47.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas.

Įvertinus pareiškėjo 2016-06-08 prašymo turinį nustatyta, kad pareiškėjas į Departamentą kreipėsi dėl informacijos, susijusios su jo galimybe kameroje turėti elektrinį virdulį ar vandens šildymo aparatą. Tuo tarpu įvertinus Departamento pareiškėjui pateiktą atsakymą taip pat nustatyta, kad Departamentas 2016-07-08 raštu Nr. 2S-2S-3732 pareiškėjui atsakė, jog pareiškėjui draudžiama turėti virdulį, nes pareiškėjas yra laikomas kamerų tipo patalpoje. Prašoma informacija apie galimybę pareiškėjui turėti elektrinį virdulį ar vandens šildymo aparatą pareiškėjui pateikta Departamento 2016-07-08 raštu Nr. 2S-2S-3732, kuriame nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui draudžiama turėti elektrinį virdulį ar vandens šildymo aparatą. Pastebėtina, kad nesant teisinio pagrindo nurodyti kitokio pobūdžio informaciją ar kitus teisės aktus, kuriais remiantis būtų atsakyta į pareiškėjo klausimą, negu buvo nurodyti Departamento 2016-07-08 rašte Nr. 2S-2S-3732, Departamento atsakymas laikytinas tinkamu. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad Departamentas pareigą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją įvykdė tinkamai, todėl naikinti Kalėjimų departamento 2016-07-08 rašto Nr. 2S-2S-3732 pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas(ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašo iš pareiškėjo priteisti 0,42 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų parengimą susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Vilniaus pataisos namai su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, prašymą dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo, netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.