- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2-1852/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Samarina“
- Atsakovas
- T. Č.
- Trečiasis asmuo
- M. Č., akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Samarina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atidėtas ir išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, civilinėje byloje Nr. 2-3130-553/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Samarina“ ieškinį atsakovui T. Č., tretieji asmenys M. Č. ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu patenkino ieškovo UAB „Samarina“ ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo T. Č. ieškovo UAB „Samarina“ naudai 83 000 Lt žalos atlyginimui, 2 490 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovas T. Č. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatant jam pareigą kas mėnesį mokėti po 500 Lt. Prašymą ieškovas motyvavo sunkia savo šeimos turtine padėtimi, nurodydamas, kad jo sutuoktinė M. Č. yra bedarbė, prižiūrinti ligotą senolę, be to tenka pareiga išlaikyti moksleivį sūnų, o paties atsakovo pajamos siekia tik 1 041 Lt per mėnesį. Šeima turi vienintelį turtą – butą, todėl neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimą iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovo T. Č. prašymą patenkino iš dalies, atidėjo ir išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą tokia tvarka: atsakovas T. Č. penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos moka ieškovui UAB „Samarina“ po 500 Lt kiekvieną mėnesio paskutinę dieną, o likusią nepadengtą 56 990 Lt sumą sumoka per 6 mėnesių terminą, sekantį po penkerių metų termino pasibaigimo, iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo T. Č. nurodytas aplinkybes apie jo šeimos sunkią turtinę padėtį: sutuoktinė M. Č. yra bedarbė ir gauna tik nedarbo draudimo išmoką (t. 2, b. l. 12, 57), atsakovo T. Č. pajamos siekė tik 853, 70 Lt (t. 2, b. l. 13, 58), tačiau nuo 2011-03-16 atsakovas įregistruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 55), sūnus J. Č. mokosi Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos 11 m klasėje (t. 2, b. l. 56), tėvų teigimu jaunuolis darbo neturi. Santuokoje su M. Č. atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytas 3 kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra vienintelis jo šeimos gyvenamasis būstas (t. 1, b. l. 113, 116), T. Č. vardu registruoto 1997 metų laidos automobilio Toyota, Carina, (duomenys neskelbtini), vertė maža (t. 1, b. l. 118). Teismo posėdžio metu atsakovas T. Č. paaiškino, kad šiuo metu jis susirado darbą, tačiau prognozuojamos pajamos gali užtikrinti tik 500 Lt per mėnesį mokėjimą, dengiant priteistą sumą. M. Č. paaiškino, kad ji taip pat susirado darbą, tačiau yra priimta dirbti tik ½ etato, todėl jos pajamos mažos, be to, ji slaugo neįgalią senolę, kurios be priežiūros palikti visą darbo dieną nėra jokių galimybių (t. 2, b. l. 80). Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes apie atsakovo ir jo šeimos narių gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir turimą turtą, įvertinęs CPK 662 - 664 straipsnių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad priverstinio sprendimo vykdymo atveju išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovo darbo užmokestį ir paskutine eile, su galimais procesiniais apsunkinimais, į jo gyvenamąjį būstą. Teismas nurodė, kad įvertinus CPK 736 straipsnio numatytų maksimalių išskaitų dydį ir jų santykį su atsakovo gaunamomis pajamomis, akivaizdu, jog priverstinio išieškojimo atveju būtų išskaitoma apie 500 Lt suma. Tačiau teismas įvertino, kad atsakovo prašymas nustatyti atitinkamą sprendimo vykdymo tvarką, iki bus išmokėta visa suma, pažeistų ieškovo interesų pusiausvyrą, nes tokiu atveju ieškovas galėtų tikėtis visiško atsiskaitymo už patirtus nuostolius tik po beveik penkiolikos metų. Teismas sprendė, kad penkerių metų periodas, suteikiantis atsakovui galimybę atsiskaityti po 500 Lt per mėnesį, yra pakankamas atsakovo turtinės padėties stabilizavimuisi, atsižvelgiant į tai, kad jis ir jo sutuoktinė yra darbingo amžiaus, pilnametis sūnus turi objektyvias sąlygas įgyti išsilavinimą, susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui savarankiškai, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir išdėstymas penkeriems metams atsakovo nurodytu būdu (500 x 12 x 5 = 30 000 Lt), o toliau nustatant galutinį pusės metų terminą likusiai 56 990 Lt sumai apmokėti, optimaliausiai užtikrins tinkamą sprendimo įvykdymą, užtikrins abiejų bylos pusių interesų pusiausvyrą, nepaneigiant teismo sprendimo esmės ir nepažeidžiant šalių lūkesčių (CPK 284 str., CK 1.2 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Samarina“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmesti; nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, šią nutartį pakeisti nustatant mažesnį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo laikotarpį bei padidinant skolos padengimo išmoką, taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo nutarties teismo sprendimo vykdymą atidėti ir/ar išdėstyti įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą ir netinkamą išvadą dėl atsakovo itin sunkios turtinės padėties, lėmusios išimtinės situacijos buvimą, dėl ko neva buvo pagrindas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tuo metu buvo suradęs darbą ir prognozuojamas atlyginimas, kurio dydis iki šiol nežinomas, atsakovo teigimu, suteikė jam galimybę atsiskaityti tik 500 Lt per mėnesį, atsakovo sutuoktinė taip pat prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėjimo metu buvo įdarbinta ½ etato. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin sunki. Atsakovo gerą finansinę padėtį patvirtina ir tos aplinkybės, jog jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas, kurio reali vertė apie 250 000 Lt – 270 000 Lt. Atsakovui priklausančios transporto priemonės rinkos kaina siekia apie 6 000 – 7 000 Lt. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad galėtų sąlygoti išimtinio atvejo buvimą bei kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstomas ir atidėtas.
2. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus apgintos teismui priimant palankų sprendimą ir, kad šis sprendimas bus įvykdytas. Galutinis sprendimas byloje buvo priimtas po trijų metų nuo kreipimosi į teismą, o teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovas galutinio sprendimo įvykdymo gali tikėtis tik daugiau, kaip po 5 metų (iš viso beveik 9 metai). Ieškinio reikalavimo suma ieškovui, nepaisant to, jog ieškovas yra juridinis asmuo, yra didelė ir svarbi tam, kad ieškovas laiku ir tinkamai galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.
3. Teismui nepatenkinus skundo dėl nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo buvo patenkintas iš dalies, ieškovas prašo šią nutartį pakeisti nustatant mažesnį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo laikotarpį bei padidinant skolos padengimo išmoką, kad teismo sprendimas neprarastų vykdytinumo savybės ir būtų įvykdytas kiek įmanoma greičiau. Jeigu teismo sprendimo vykdymas bus atidėtas ir išdėstytas, ieškovas neturėdamas galimybės iš karto atgauti visos jam priklausančios sumos, negalėdamas disponuoti jam priklausančiais pinigais patirs nuostolių. Atsižvelgiant į tai yra būtina ieškovo naudai priteisti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas T. Č. ir tretysis asmuo M. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nuodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą, tinkamai įvertino bylos duomenis bei padarė teisingą išvadą apie sunkią atsakovo turinę padėtį. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas negali būti tenkinamas, nes jis yra materialinio teisinio pobūdžio, kuris turi būti išspręstas civilinėje byloje priimant teismo sprendimą. Šiuo metu yra nagrinėjami procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies patenkino atsakovo prašymą, atidėjo ir išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą tokia tvarka: atsakovas T. Č. penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos moka ieškovui UAB „Samarina“ po 500 Lt kiekvieną mėnesio paskutinę dieną, o likusią nepadengtą 56 990 Lt sumą sumoka per 6 mėnesių terminą, sekantį po penkerių metų termino pasibaigimo, iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo yra pagrįsta ir teisėta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo T. Č. turtinė padėtis nėra gera. Atsakovo pateiktais teismui duomenimis, atsakovui T. Č. su jo sutuoktine M. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso vienintelis nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas Vilniuje (t. 1, b. l. 113, 116). Atsakovo T. Č. vardu yra registruotas 1997 metų laidos automobilis Toyota, Carina, (duomenys neskelbtini), kurio vertė nėra didelė ir jos neužtektų nei žymesnei daliai skolos padengti (t. 1, b. l. 118). Atsakovo T. Č. darbo užmokestis siekė tik 853, 70 Lt (t. 2, b. l. 58), tačiau nuo 2011 m. vasario 17 d. atsakovas įregistruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 55). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis susirado darbą, tačiau pagal prognozuojamas pajamas jis išgalėtų mokėti ieškovui tik 500 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 80). Atsakovo sutuoktinė M. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji dirba tik ½ etato ir gauna pusę minimalaus darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 80). Atsakovo sūnus mokosi Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 56, 80).
Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgaus palaipsniui per ilgesnį laiko tarpą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įvertinus atsakovo ir jo šeimos narių gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir turimą turtą, priverstinio sprendimo vykdymo atveju išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovo darbo užmokestį ir paskutine eile, su galimais procesiniais apsunkinimais, į jo gyvenamąjį būstą. Atsakovo pateiktais duomenimis, jam su sutuoktine priklausančiame gyvenamajame būste – 3 kambarių bute savo gyvenamąjį vietą deklaravo septyni asmenys (t. 2, b. l. 102). Taigi priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju, išieškojimą nukreipus į vienintelį atsakovui priklausantį gyvenamąjį būstą, būtų pažeisti ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų interesai. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas ir apelianto argumentas, kad atsakovas galėtų pasikeisti turimą butą į mažesnio ploto gyvenamąjį būstą ir už parduotą butą gautais likusiais pinigais atsiskaityti su ieškovu.
Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo nepajėgumo grąžinti visą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu priteistą skolą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs atsakovo prašymą ir atidėjęs bei išdėstęs ieškovui priteistos sumos gražinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Ieškovas atskiruoju skundu prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo nutarties teismo sprendimo vykdymą atidėti ir/ar išdėstyti įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme tokio prašymo nebuvo pareiškęs, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jo pasisakyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.