Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Samarina“ ieškinį atsakovui T. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. Č. ir AB „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės raj. apylinkės teismas T. Č. pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. Teismas iš UAB „Samarina" priteisė 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai ir 120 000 litų neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai, bei 2613,22 Lt. turėtų kelionės išlaidą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-26 d. nutartimi sumažino neturtinės žalos dydi ir iš UAB „Samarina" priteisė neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai 80 000 litų, o L. B. naudai 50 000 litų, viso 130 000 Lt. Atsakovas kaltas dėl ieškovui padarytos žalos, nes atsakovo padarytas nusikaltimas sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą. LR Darbo kodekso 255 straipsnio antruoju punktu nustatyta, kad darbuotojas darbdaviui privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri konstatuota baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovo veiksmai yra konstatuoti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsakovo kaltė įrodyta visiškai. Įstatymas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant darbuotojai privalo atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą (DK 255 str.). Ieškovo atsakomybė trečiajam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dali darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Ieškovo sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Duotuoju atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) atlygina jo darbuotojo (atsakovo) padarytą žalą, ir atgręžtiniam reikalavimui atsirasti yra visos būtinos sąlygos, t. y. ieškovas atlygina žalą, padarytą atsakovo, nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007 pasisakė, kad darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, ir atsakovas, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo atlyginti darbdaviui visą žalą. Todėl ieškovas reikalauja, kad atsakovas T. Č. pilnai atlygintų bendrovei padarytą žalą, nurodydamas, kad aplinkybių, kurios ribotų jo atsakomybę, nėra. T. Č. visiškos atsakomybės už bendrovei padarytą žalą pagrindus nustato LR DK 255 str. 1 d. 2p., nes bendrovei padaryta žala yra kilusi iš nusikaltimo ir atsakovo veika yra konstatuota baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, todėl atsakovas privalo atlygint visą ieškovui padarytą žalą.

Taip pat ieškovas nurodo, kad gindamas savo teises baudžiamajame procese patyrė ir atstovavimo išlaidų, kurias taip pat turėtų atlyginti atsakovas, nes jos tiesiogiai susijusios su atsakovo padaryta veikla (b. l. 140-141).

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovo reikalavimai yra pagristi, atsakovo nuomone, priteistinos žalos dydis turi būti sumažintas. Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais veiksmais, tai teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atsiradimui, gali spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 29 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovo padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus - vairuotojas nebuvo išgėręs, neviršijo greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Teismas atkreipė dėmesį i tai, kad į važiuojamąją autostrados dalį neleistinoje vietoje prieš pat įvykstant autoįvykiui išvažiavo S. A. vairuojamas automobilis „Skania R113H" su priekaba ir tai turėjo įtakos automobilių MAN ir AUDI 80 greičio mažinimo faktui. Manau, kad ši baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė leidžia teismui mažinti atlygintinos žalos dydi DK 257 str. 5 d.). Atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad 130 000 Lt suma fiziniam asmeniui yra labai didelė, ieškovas yra juridinis asmuo - stipresnioji ginčo šalis, o atsakovas įmonėje dirbo penkis metus, nedarė darbo drausmės pažeidimų ir uždirbo ieškovui nemažai pajamų. Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį, nes pajamas sudaro apie 1500 Lt darbo užmokesčio, iš kurio reikia išlaikyti nepilnametį sūnų J. Č., besimokantį Vilniaus A. V. pagrindinėje mokykloje 10 klasėje, nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis neturi, jam priklauso 1997 m. automobilis Toyota Carina (b. l. 153-154).

Tretysis asmuo M. Č. atsiliepimo nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jos sutuoktinis iki autoįvykio dirbo sąžiningai ir jokių problemų neturėjo. Atsitiko nelaimė, kuomet atsakovas, važiuodamas magistraliniu keliu apie 96 km/val. greičiu stabdė dėl staiga į važiuojamąją dalį išvažiavusio miškovežio. Įmonei priteista žala nėra tokia reikšminga, kaip fiziniam asmeniui, ypač šiuo metu, kai dėl ekonominės krizės susirasti gerai apmokamą darbą nėra galimybių.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir negauti jokie prašymai, byla nagrinėjama trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Samarina“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-26 nutartimi, sumažinęs iš UAB „Samarina“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai iki 80 000 Lt ir sumažinęs iš UAB „Samarina“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą L. B. naudai iki 50 000 Lt, kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Tokiu būdu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu T. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, nustačius, kad 2007m. liepos 17d., apie 11 val. 15 min., Šilalės rajono, Prapymo kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 247 kilometre, vairuodamas UAB „Samarina“ priklausančius krovininį automobilį MAN 18.460, valstybiniai registracijos numeriai AZR675 su puspriekabe Schwarzmuller SPA 3/E, valstybiniai registracijos numeriai SR637, važiuodamas Klaipėdos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 171, 172 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, artėdamas prie ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančio automobilio AUDI 80, valstybiniai registracijos numeriai CHG 051, priklausančio L. B. ir vairuojamo L. B., nepasirinko tokio važiavimo greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl ko jo vairuojamas krovininis automobilis MAN 18.460 su puspriekabe Schwarzmuller SPA 3/E atsitrenkė į pirma eismo juosta važiuojančio L. B. vairuojamo automobilio Audi 80, valstybiniai registracijos numeriai CHG 051, galą. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti Audi 80 keleiviai mažametis L. B., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė A. B., kuri dėl patirtų kūno sužalojimų mirė, bei sugadintas automobilis Audi 80 (t. 1, b. l. 147-151). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-09-29 nutartimi nuteistojo T. Č. kasacinį skundą atmetė (t. 1, b. l. 178-185). Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį išmokėjo 9 264,90 Lt turtinei ir 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 184). Pateiktas UAB „Samarina“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-04-01 L. B. pervesta bendra 130 000 Lt suma (t. 2, b. l. 14).

Tokiu būdu ieškovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir atsakovo darbdavys, atlygino savo darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, didesnio pavojaus šaltiniu tretiesiems asmenims padarytą žalą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007, aiškindama teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir kartu darbdavio, atlyginusio jo darbuotojo didesnio pavojaus šaltiniu padarytą trečiajam asmeniui žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją taikymą, 2007-05-28 nutartyje nurodė, kad tokiu atveju darbdavys turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala. Kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė trečiajam asmeniui kyla iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis) ir samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Tuo tarpu darbdavio atgręžtinis reikalavimas darbuotojui įgyvendinamas pagal darbo teisės normas, nes darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamuoju atveju, ieškovo sumokėta 130 000 Lt dydžio suma tretiesiems asmenims yra vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir ieškovas, siekdamas nuostolių regreso tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, privalo įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Darbo kodekso 246 straipsnyje, ir pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Atsakovo materialinės atsakomybės ribas apibrėžia Darbo kodekso 254 ir 255 straipsnių nuostatos. Todėl, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo atsakovas T. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir kuriuo nustatyta tuo nusikaltimu padaryta žala, konstatuotini pagrindai taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Darbo kodekso 257 straipsnio 4 dalis, reguliuojanti žalos atlyginimą darbdaviui pagal regresinius reikalavimus, nustato, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo žalos atlyginimo.

Atsakovas regreso tvarka priteisti reikalaujamo žalos dydžio neginčija, tačiau naudodamasis jam Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.282 straipsniu bei Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalimi suteikta teise įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas, prašo 50 procentu mažinti reikalaujamos priteisti regresinės žalos dydį.

Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis atlygintinos žalos mažinimo galimybę sieja su žalą padariusio asmens sunkia turtine padėtimi. O Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėti, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo T. Č. turtinė padėtis yra sunki: santuokoje M. Č. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytas 3 kambarių butas Vilniuje, S. S. g. 55-5, yra vienintelis atsakovo šeimos gyvenamasis būstas (t. 1, b. l. 113, 116), T. Č. vardu registruoto 1997 metų laidos automobilio Toyota, Carina, v/n CFK 054, vertė maža (t. 1, b. l. 118), atsakovas išlaiko 1990 metais gimusį ir pagrindinės mokyklos baigiamojoje klasėje besimokantį sūnų J. Č. (t. 1, b. l 113, 119) bei bedarbę sutuoktinę M. Č. (t. 2. b. l. 12). Atsakovas nors ir dirba UAB „HRC Transport“ vairuotoju, tačiau jo darbo užmokestis siekia tik 1041 Lt, todėl atskaičius mokesčius pragyvenimui lieka 853,70 Lt (t. 1, b. l. 120-121, t. 2, b. l. 13). Teismas vertina, kad šalies ekonominė padėtis ir artimiausios darbo rinkos bei užmokesčio augimo perspektyvos nesudaro pagrindo ženklesniems atsakovo turtinės padėtiems pokyčiams. Vertintina, kad atsakovo ir jo šeimos sunki turtinė padėtis, pradėjus priverstinio išieškojimo procesą, akivaizdžiai pablogės, todėl, nesumažinus priteistinos žalos dydžio, neišvengiamos sunkios pasekmės. Be to, būtina atsižvelgti į aplinkybes, įtakojusias nustatytinos neturtinės žalos dydį – teismai, spręsdami priteistinos iš UAB „Samarina“ žalos dydžio klausimą, vertino šio juridinio asmens turtinę padėtį, o ne atsakovo T. Č. objektyvias galimybes atlyginti neturtinę žalą. Teismas sprendžia, kad nurodyti motyvai ir tai, jog atsakovą su ieškovu darbiniai santykiai siejo pakankamai ilgą laiką, duomenų apie atsakovo netinkamą darbinių funkcijų vykdymą ar drausminius nusižengimus ieškovas nenurodė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo ypač šiurkštūs – atsakovas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, neviršijo leistino greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, o žala padaryta ne tyčiniais veiksmais, sudaro pagrindą priteistinos regresinės žalos dydį sumažinti iki 78 000 Lt.

Ieškovas UAB „Samarina“ taip pat reikalauja 31 478,93 Lt nuostolių atlyginimo, nurodydamas, kad tokią sumą bendrovė išleido bylinėdamasi dėl atsakovo padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims ir su atsakovu nagrinėjamojoje civilinėje byloje.

Atstovavimo išlaidų nagrinėjamojoje byloje atlyginimo klausimas yra sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl reikalavimas priteisti 2360 Lt (t. 1, b. l. 138-139) atstovavimo išlaidas, kaip ieškovo patirtą nuostolį, yra nepagrįstas ir netenkintinas. Šis klausimas spręstinas paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Išlaidos, kurias ieškovas UAB „Samarina“ patyrė dėl atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos, sąlygojusios pareigos atsiradimą baudžiamojoje byloje gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio, gali būti pripažįstamos ieškovo nuostoliais, kurių atlyginimo pareiga tenka atsakovui. Ieškovas UAB „Samarina“ pateikė įrodymus, kad patyrė 4944,20 Lt atstovavimo išlaidas nenurodytoje civilinėje ir baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 134-135), 20 823,53 Lt išlaidas už įmonės atstovavimą baudžiamojoje byloje, atstovaujant UAB „Samarina“ kaip civilinį atsakovą, pateikiant apeliacinį skundą dėl Šilalės teismo nuosprendžio (t. 1, b. l. 136-137), 3351,20 Lt išlaidas konsultacijoms dėl T. Č. padaryto įvykio ir gynimo (t. 1, b. l. 140-141). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai apie 4944,20 Lt atstovavimo išlaidas neįrodo šių išlaidų sąsajos su atsakovo veiksmais susijusiu procesu, nes nėra galimybės nustatyti, kokiose bylose ieškovas patyrė tokias išlaidas ir už kokias konkrečias paslaugas atitinkama suma buvo išmokėta. Sekantys ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atitinkamai 20 823,53 Lt ir 3351,20 Lt išlaidas ieškovas patyrė baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai buvo pareikšti T. Č., procese. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokių išlaidų atlyginimo, privalu įvertinti jų pagrįstumą ir reikalingumą. Tokiu atveju, siekiant įvertinti, kokio dydžio išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos UAB „Samarina“ į baudžiamąją bylą patraukus civiliniu atsakovu, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, numatančiomis maksimalų užmokesčio dydį. Ieškovas detalaus suteiktų teisinių paslaugų aprašymo teismui nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti, kokios konkrečios paslaugas buvo bendrovei suteiktos, ir spręsti apie jų būtinumą. Todėl teismas, vertindamas civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje procesą ir jo apspręstą civilinio atsakovo būtinų veiksmų apimtį (būtina buvo paruošti atsiliepimą arba pasiruošti išdėstyti atsikirtimo motyvus – 3xMMA, buvo ruoštas apeliacinis skundas – 2xMMA, kasacinis skundas – 2,5 MMA), daro išvadą, kad 5000 Lt suma yra pagrįsta ir protinga, todėl ji priteistina iš atsakovo ieškovo naudai, kaip pastarojo patirti nuostoliai (CK 6.245, 6.251 str.). Vertinti, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo interesų atstovavimo, nėra pagrindo, kaip matyti iš byloje esančių teismo procesinių dokumentų, T. Č. interesus baudžiamojoje byloje atstovavo kitas advokatas. Todėl likusioje dalyje ieškovo reikalavimai netenkintini, ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis jis grindė ieškinį (CK 178 str.).

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Samarina“ patyrė 2360 Lt atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 146-147) ir 4230 Lt žyminio mokesčio išlaidas (t. 1, b. l. 81, t. 2, b. l. 3).

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 47,35 Lt (t. 1).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į šią proporciją atitinkamai iš atsakovo T. Č. ieškovo UAB „Samarina“ naudai priteistinas 2490 Lt dydžio žyminis mokestis ir iš šalių pritiestinos teismo išlaidos paštui į valstybės pajamas (LR CPK 96 str.).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį (buvo paruoštas ieškinio pareiškimas - 3xMMA, kreiptasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 0,5xMMA, rinkti įrodymai, ruošti raštai, teiktos konsultacijos ir suteiktos atstovavimo paslaugos parengiamųjų posėdžių ir nagrinėjant bylą iš esmės metu (bendra posėdžių laiko trukmė siekia 4 valandas), sprendžia, kad 1500 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš atsakovo T. Č. ieškovo UAB „Samarina“ naudai priteistini 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, atitinkamai netenkinant ieškovo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas visa apimtimi (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

2008-07-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 91-92)(CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo UAB „Samarina“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Č. ieškovo UAB „Samarina“ naudai 83 000 Lt (aštuoniasdešimt tris tūkstančius litų) žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Č. ieškovo UAB „Samarina“ naudai 2490 Lt (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo T. Č. 27 Lt (dvidešimt septynis litus) ir iš ieškovo UAB „Samarina“ 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

2008-07-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.