Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-2883-912/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2-2883-912/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40680-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
UAB „Finverta“
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2883-912/2017(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40680-2016-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finverta“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 359,25 Eur negrąžinto kredito, 214,29 Eur palūkanų, 6,43 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje suformuluotas prašymas priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai atsakovui. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo per nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 300 Eur kreditą 60 kalendorinių dienų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą pagal grafiką ir sumokėti 59,25 Eur palūkanų iki 2015 m. lapkričio 17 d. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę grąžinti skolą, todėl liko skolingas ieškovei 300 Eur negrąžinto kredito, 59,25 Eur palūkanų. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur negrąžinto kredito, 59,25 Eur palūkanų (CK 6.200, 6.205 straipsniai, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 214,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų po termino grąžinti kreditą. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais atsakovas privalo mokėti 120,15 proc. metines palūkanas nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Ieškovė paskaičiavo, kad atsakovas už 217 uždelstų dienų turi sumokėti 214,29 Eur palūkanų. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pirmiau nurodytos sutarties 4.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (7.1 punktas) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovė nurodo, kad patyrė nuostolių, nes negalėjo iš naujo paskolinti kitiems asmenims atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovui turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti kreditą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu, prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prievolę turėjo įvykdyti 2015 m. lapkričio 17 d., tačiau ieškovė pateikė teismui ieškinį tik 2016 m. lapkričio 7 d. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių didesnius, negu minimalūs, nuostolius (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 32,55 Eur (300 x 0,05 : 100 x 217) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Kadangi atsakovas praleido prievolė įvykdymo terminą, ieškovė paskaičiavo 0,05 proc. delspinigius – 6,43 Eur – už pradelstą terminą sumokėti kitas nei kreditas pagal sutartį numatytas sumas, t. y. mokėtinas palūkanas iki kredito grąžinimo dienos. Šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje taip pat pareikštas prašymas priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą. Pažymėtina, kad, pagal CPK 6.37 straipsnio 4 dalį, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 140 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pareikšto reikalavimo dydį, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, tai, kad advokato padėjėja nuolat teikia teisines paslaugas ieškovei, teismui pateiktas šabloninis ieškinio pareiškimas, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1023-275/2016, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-90-262/2016), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti 140 Eur išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 70 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; 2014 m. rugsėjo 23 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Patenkinti iš dalies ieškovės UAB „Finverta“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei UAB „Finverta“ (juridinio asmens kodas 135056561) iš atsakovo K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 59,25 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 25 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo dienos, 32,55 Eur (trisdešimt du 55 ct) palūkanų, paskaičiuotų po termino grąžinimo dienos, 6,43 Eur (šešis eurus 43 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinį kitoje dalyje.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2017 m. balandžio 12 d.